versija spausdinimui
(2)
Latvijos, Lietuvos bei Estijos laukia kur kas ilgesnė ekonomikos recesija, kadangi šių šalių valdžios yra pasiruošusios bet kokia kaina išlaikyti nedevalvuotas nacionalines valiutas. Toks ryžtas ir prisiimta strategija gali būti pavojinga ir tapti paralyžiuojanti, mano ekonomistai, rašoma „Bloomberg“ straipsnyje.
Trys Baltijos šalių ekonomikos atsidūrė didžiausioje krizėje nuo pat nepriklausomybės laikų. Norėdama apsaugoti latą, Latvija per pastarąjį pusmetį jau išleido apie 1.26 mlrd. dolerių turėtų valiutos atsargų. Pritrūkusi pinigų šį šalis buvo priversta kreiptis į Tarptautinį valiutos fondą paskolos. Iš šio fondo Latvija praėjusiais metais pasiskolino 9.6 mlrd. dolerių. Laukiama, kad šiais metais Latvijos bendrasis vidaus produktas susitrauks net 12 procentų, kaimyninės Estijos ekonomikai pranašaujamas apie devynių procentų nuosmukis, tuo tarpu Lietuvos bendrasis vidaus produktas turėtų kristi mažiausiai per šiuos metus, t.y. apie 4.9 procentus.
Baltijos šalyse prastėjant ekonominei situacijai, vis dažniau pasireiškia žmonių nepasitenkinimas esančia valdžia. Penktadienį neatlaikęs spaudimo buvo priverstas atsistatydinti Latvijos premjeras Ivars Godmanis, Lietuvoje taip pat netrūksta arčios kritikos dabartinei vyriausybei, o netgi praėjusį mėnesį nebuvo išvengta neramumų šalyje, kuomet žmonės protestavo prie seimo.
„Šio regiono šalys norėdamos išlaikyti nedevalvuotas nacionalines valiutas, turės susitaikyti su kelėtos metų labai lėtu ekonomikos augimu. Algos ir kainos turės kristi, norint išlaikyti šalių konkurencingumą tarptautinėje rinkoje“ – pareiškė pagrindinis „Danske Bank“ ekonomistas Lars Christensen.
Baltijos šalių Centrinių bankų vadovai, bei valdžios atstovai pasiryžę ryžtingai siekti ateityje įsivesti eurą. Šiuo metu trijų Baltijos šalių valiutos yra surištos su euru. Lietuvos litas bei Estijos krona buvo pririšti prie euro 2004 metais, tuo tarpu Latvija tai atliko metais anksčiau.
Jei kuri iš šio regiono šalių nuspręstų devalvuoti savo valiutą, tai be abejonės turėtų tiesioginį poveikį ir kitoms Baltijos šalims, kadangi jose ko gero gyventojai prarastų pasitikėjimą nacionalinėmis valiutomis ir imtų masiškai keisti jas į užsienio valiutas, eurus arba dolerius. Tačiau devalvacija anot daugelio Baltijos šalių atstovų, tik dar labiau pablogintų padėtį šalyse.
Latvijos Centrinio banko vadovas Ilmars Rimsevics kalbėdamas prieš porą savaičių teigė, kad devalvacija lato, tik išpūs ir taip didelę šalies skolą, bei pakirs pasitikėjimą šalyje ir sukels sniego lavinos efektą ir kitose Baltijos šalyse. Jam pritarė ir Estijos Centrinio banko vadovas Marten Ross teigdamas, jog toks įvykių posūkis pakenks bankams bei šalies įmonėms ir piliečiams turintiems kreditus užsienio valiutomis.
„Devalvacija savaime neišspręs konkurencingumo problemų. Devalvacija tik sustabdys vykdomas reformas nekonkurencingose kompanijose bei privers iš Estijos išvykti išsilavinusią bei brangę darbo jėgą“ – pareiškė jis.
Per praėjusius metus Latvijos turimi užsienio valiutų rezervai smuktelėjo 25 procentais, Lietuvoje nuo praėjusių metų rugpjūčio mėnesio užsienio valiutų rezervai krito 3.2 procentais, tuo tarpu Estijoje atitinkamai penkiais procentais.
Niujorko universiteto ekonomistas Nouriel Roubini primena, kad Latvija vienintelė kol kas iš Baltijos šalių pasiskolino iš Tarptautinio valiutos fondo lėšų. Šio regiono šalys norėdamos išlaikyti nedevalvuotas valiutas turės mažinti darbuotojų algas, didinti mokesčius bei mažinti išlaidas, perspėja jis.
„Tarptautinis valiutos fondas padarė labai rimtą klaidą, skolindamas jiems pinigus bei leisdamas pasilikti nedevalvuotą nacionalinę valiutą latą. Tame nėra jokios prasmės, ar ekonominės logikos, kadangi ši valiuta yra akivaizdžiai pervertinta“ – teigė Nouriel Roubini.
Nobelio premijos laureato ekonomisto Paul Krugman nuomonė taip pat yra panaši. Dar gruodžio mėnesį jis perspėjo, jog Latvija gali tapti nauja Argentina. Šios šalies valiuta nuvažiavo žemyn net ir po to, kai buvo gauta paskola iš Tarptautinio valiutos fondo.
Devalvacija, sukeltų labai dideles problemas, kadangi net apie 80 procentų visų paimtų kreditų Latvijoje yra paimta eurais, Estijoje atitinkamai ši dalis siekia 84 procentus. Be abejonės nacionalinių valiutų devalvavimas pastebimai padidintų užsienio valiutomis kreditus pasiėmusių fizinių ar juridinių asmenų skolas.
Latvijos ir kitų Baltijos šalių bankinės sistemos nėra pasiruošusios galimam šokui, mano Tarptautinio valiutos fondo atstovas. Abejonių gali sukelti ir tas faktas, ar atlikta devalvacija greit padidintų šalių eksportuotojų pajamas, taip kompensuodama kitus praradimus dėl devalvacijos.
Priminsime, kad Estijoje valstybės tarnautojams planuojama algas sumažinti apie dešimt procentų, na o Latvijoje bei Lietuvoje algos viešajam sektoriui jau buvo sumažintos atitinkamai 15 ir 12 procentų.
Tačiau kai kurie ekonomistai primena, kad aplink esančių šalių valiutos smarkiai nuvertėjo, kol Baltijos regiono šalių valiutos išliko tokios pačios vertės, kadangi yra pririštos prie euro bei nesvyruoja laisvai. Akivaizdu, kad Baltijos šalių konkurencinės pozicijos dėl to vis labiau silpsta.
Trys Baltijos šalių ekonomikos atsidūrė didžiausioje krizėje nuo pat nepriklausomybės laikų. Norėdama apsaugoti latą, Latvija per pastarąjį pusmetį jau išleido apie 1.26 mlrd. dolerių turėtų valiutos atsargų. Pritrūkusi pinigų šį šalis buvo priversta kreiptis į Tarptautinį valiutos fondą paskolos. Iš šio fondo Latvija praėjusiais metais pasiskolino 9.6 mlrd. dolerių. Laukiama, kad šiais metais Latvijos bendrasis vidaus produktas susitrauks net 12 procentų, kaimyninės Estijos ekonomikai pranašaujamas apie devynių procentų nuosmukis, tuo tarpu Lietuvos bendrasis vidaus produktas turėtų kristi mažiausiai per šiuos metus, t.y. apie 4.9 procentus.
Baltijos šalyse prastėjant ekonominei situacijai, vis dažniau pasireiškia žmonių nepasitenkinimas esančia valdžia. Penktadienį neatlaikęs spaudimo buvo priverstas atsistatydinti Latvijos premjeras Ivars Godmanis, Lietuvoje taip pat netrūksta arčios kritikos dabartinei vyriausybei, o netgi praėjusį mėnesį nebuvo išvengta neramumų šalyje, kuomet žmonės protestavo prie seimo.
„Šio regiono šalys norėdamos išlaikyti nedevalvuotas nacionalines valiutas, turės susitaikyti su kelėtos metų labai lėtu ekonomikos augimu. Algos ir kainos turės kristi, norint išlaikyti šalių konkurencingumą tarptautinėje rinkoje“ – pareiškė pagrindinis „Danske Bank“ ekonomistas Lars Christensen.
Baltijos šalių Centrinių bankų vadovai, bei valdžios atstovai pasiryžę ryžtingai siekti ateityje įsivesti eurą. Šiuo metu trijų Baltijos šalių valiutos yra surištos su euru. Lietuvos litas bei Estijos krona buvo pririšti prie euro 2004 metais, tuo tarpu Latvija tai atliko metais anksčiau.
Jei kuri iš šio regiono šalių nuspręstų devalvuoti savo valiutą, tai be abejonės turėtų tiesioginį poveikį ir kitoms Baltijos šalims, kadangi jose ko gero gyventojai prarastų pasitikėjimą nacionalinėmis valiutomis ir imtų masiškai keisti jas į užsienio valiutas, eurus arba dolerius. Tačiau devalvacija anot daugelio Baltijos šalių atstovų, tik dar labiau pablogintų padėtį šalyse.
Latvijos Centrinio banko vadovas Ilmars Rimsevics kalbėdamas prieš porą savaičių teigė, kad devalvacija lato, tik išpūs ir taip didelę šalies skolą, bei pakirs pasitikėjimą šalyje ir sukels sniego lavinos efektą ir kitose Baltijos šalyse. Jam pritarė ir Estijos Centrinio banko vadovas Marten Ross teigdamas, jog toks įvykių posūkis pakenks bankams bei šalies įmonėms ir piliečiams turintiems kreditus užsienio valiutomis.
„Devalvacija savaime neišspręs konkurencingumo problemų. Devalvacija tik sustabdys vykdomas reformas nekonkurencingose kompanijose bei privers iš Estijos išvykti išsilavinusią bei brangę darbo jėgą“ – pareiškė jis.
Per praėjusius metus Latvijos turimi užsienio valiutų rezervai smuktelėjo 25 procentais, Lietuvoje nuo praėjusių metų rugpjūčio mėnesio užsienio valiutų rezervai krito 3.2 procentais, tuo tarpu Estijoje atitinkamai penkiais procentais.
Niujorko universiteto ekonomistas Nouriel Roubini primena, kad Latvija vienintelė kol kas iš Baltijos šalių pasiskolino iš Tarptautinio valiutos fondo lėšų. Šio regiono šalys norėdamos išlaikyti nedevalvuotas valiutas turės mažinti darbuotojų algas, didinti mokesčius bei mažinti išlaidas, perspėja jis.
„Tarptautinis valiutos fondas padarė labai rimtą klaidą, skolindamas jiems pinigus bei leisdamas pasilikti nedevalvuotą nacionalinę valiutą latą. Tame nėra jokios prasmės, ar ekonominės logikos, kadangi ši valiuta yra akivaizdžiai pervertinta“ – teigė Nouriel Roubini.
Nobelio premijos laureato ekonomisto Paul Krugman nuomonė taip pat yra panaši. Dar gruodžio mėnesį jis perspėjo, jog Latvija gali tapti nauja Argentina. Šios šalies valiuta nuvažiavo žemyn net ir po to, kai buvo gauta paskola iš Tarptautinio valiutos fondo.
Devalvacija, sukeltų labai dideles problemas, kadangi net apie 80 procentų visų paimtų kreditų Latvijoje yra paimta eurais, Estijoje atitinkamai ši dalis siekia 84 procentus. Be abejonės nacionalinių valiutų devalvavimas pastebimai padidintų užsienio valiutomis kreditus pasiėmusių fizinių ar juridinių asmenų skolas.
Latvijos ir kitų Baltijos šalių bankinės sistemos nėra pasiruošusios galimam šokui, mano Tarptautinio valiutos fondo atstovas. Abejonių gali sukelti ir tas faktas, ar atlikta devalvacija greit padidintų šalių eksportuotojų pajamas, taip kompensuodama kitus praradimus dėl devalvacijos.
Priminsime, kad Estijoje valstybės tarnautojams planuojama algas sumažinti apie dešimt procentų, na o Latvijoje bei Lietuvoje algos viešajam sektoriui jau buvo sumažintos atitinkamai 15 ir 12 procentų.
Tačiau kai kurie ekonomistai primena, kad aplink esančių šalių valiutos smarkiai nuvertėjo, kol Baltijos regiono šalių valiutos išliko tokios pačios vertės, kadangi yra pririštos prie euro bei nesvyruoja laisvai. Akivaizdu, kad Baltijos šalių konkurencinės pozicijos dėl to vis labiau silpsta.