versija spausdinimui
(3)
Žinomas Švedų finansininkas B.Krag mano, kad Latvija bei likusios Baltijos šalys be reikalo aukoja savo ekonomikas, kad tik išlaikytų nedevalvuotas nacionalines valiutas. Šių šalių valdžios nepasinaudojo paskutiniu šansu sumažinti ekonomikos krizės pasekmes bankiniam, finansiniam sektoriui bei šių šalių žmonėms.
„Daugelyje pasaulio šalių egzistuoja trys šventi nacionaliniai simboliai, dėl kurių piliečiai pasiruošę kautis ir netgi mirti. Tai yra šalies herbas, himnas ir nacionalinė vėliava. Na o Baltijos šalių unikalumas pasižymi tuo, kad jos susikūrė ketvirtas šventas vertybes bei simbolius, t.y. skaičius 0,7028 Latvijoje, 15,6466 Estijoje, bei 3,4528 Lietuvoje. Šie skaičiai yra ne kas kitą, kaip oficialūs pririšti nacionalinių valiutų kursai euro atžvilgiu. Būtent dėl šių skaičių Baltijos šalys ekonomine prasme yra pasiruošusios numirti. Na o dabar ir vyksta Baltijos šalių ekonomikų marinimo procesas“ – pareiškė žinomas Švedų finansininkas B.Krag, apžvelgdamas Baltijos šalių vykdomus dabartinius veiksmus. Tiesa, būtent B.Krag konsultavo pirmąją po nepriklausomybės buvusią Latvijos vyriausybę.
Jo nuomone, iš visų trijų Baltijos šalių sudėtingiausia padėtis be abejonės yra Latvijoje, tačiau visos trys šio regiono šalys yra tarpusavyje tampriai susijusios. Latvijoje ekonomikos krizė prasidėjo pirmiausiai ir paveikė šią šalį labiausiai. B.Krag prognozuoja, kad Latvijai pirmajai teks devalvuoti savo nacionalinę valiutą, kad būtų išvengta visiško ekonomikos sistemos kracho.
„Amerikos investicinio banko „Lehman Brothers“ bankrotas sukėlė visuotinę paniką visame pasaulyje. Bankai ėmė skubiai uždarinėti vieni kitų kreditines linijas, ir atvirai sakant, tai buvo didžiausia panika finansų sektoriuje iš visų kokių esu matęs per visą savo gyvenimą. Prasidėjusi krizė paveikė Latviją vieną iš pirmųjų Europoje, kadangi jos ekonomika buvo labiausiai pažeidžiama, dėl neišbalansuotumo. Dabar nesigilinsiu ir nekalbėsiu konkrečiai apie priežastis, nes nepaisant visko situacija yra tokia, kokia yra. Aišku, negalima sakyti, kad kilusi krizė pastebimai nepalietė Lietuvos bei Estijos, tačiau Latvijos padėtis yra blogiausia. Na o kaip į kilusią krizę Baltijos šalyse sureagavo vietiniai politikai? – jie nusprendė sumažinti biudžeto išlaidas ir pakelti mokesčius. Aišku, nes kitokiu atveju Latvija ir kitos Baltijos šalys pažeistų Mastrichto sutartį, kuria remiantis šalys yra priimamos į Euro zoną, t.y. gali įsivesti Eurą. Mastrichto sutartyje yra numatyta, kad šalys norėdamos įsivesti eurą, turi išlaikyti nacionalinio biudžeto deficitą nedidesnį nei tris procentai nuo šalies sukuriamo bendrojo vidaus produkto. Tačiau įdomu yra tai, kad tiek Graikija, tiek Portugalija, Ispanija ir netgi Prancūzija nesilaikė šios taisyklės visai, tačiau eurą sugebėjo įsivesti. Na o štai Latvija, Estija bei Lietuva kažkodėl net esant krizei nusprendė, bet kokia kaina laikytis šios taisyklės“ – nusistebėjimo neslėpė B.Krag.
Remiantis jo žodžiais, viskas kas susiję su monetarine politika Latvijoje yra tabu tema šioje šalyje.
„Priešingai nei remiantis pagrindiniais ekonomikos principais, kuo sunkesnė tampa padėtis Latvijos ekonomikoje, tuo griežtesnė imama vykdyti biudžetinė politika. Tačiau tokia politika, tik dar labiau ir greičiau padidins bedarbių skaičių šalyje, bei pagreitins ekonomikos smukimą, kuris jeigu labai pasiseks, sudarys tik apie dešimt procentų šiais metais. Tačiau turėčiau pastebėti, jog sekantys metai gali atnešti dar žymiai baisesnius ekonominių rodiklių skaičius. Ir visą tai, kas dabar daroma Latvijoje ir kitose Baltijos šalyse yra skirta vieninteliam tikslui, t.y. išlaikyti nedevalvuotas nacionalines valiutas. Jau du Latvijos piliečiai nukentėjo tiesiogiai, už pasisakymus apie šalies ekonomika ir jos problemas, nes esą tokiu būdu kenkė šalies finansų ir ekonomikos sistemų stabilumui. Atrodo, kad Latvijoje vis dar gyva sovietinio mąstymo dvasia, nes vis dar tokiais būdais bandoma kovoti su žodžio laisve. Tad nenorėdamas nukentėti, aš įvardinsiu vienintelę realią Latvijos ir kitų Baltijos šalių ekonominių problemų sprendimo priemonę raide „D“. Manau jūs supratote ką turiu omenyje“ – ironizavo žinomas Švedų finansininkas.
„Esmė yra tame, kad egzistuoja fundamentalūs ekonomikos pagrindai, kurie kaip be pažiūrėtum, yra žymiai svarbesni nei Mastrichto kriterijų laikymasis. Ir šių ekonomikos pagrindų nesilaikymas, kaip taisyklė, visuomet sukelią labai dideles ir sunkesnes problemas šalyje ir jos ūkyje“ – pabrėžė B.Krag.
Taip jau yra nusistovėję pasaulinėje praktikoje, kad jeigu jau Tarptautinis valiutos fondas suteikia kreditą kažkuriai iš šalių, tai tuomet tos šalies nacionalinė valiuta turi būti arba devalvuota pagal sutarimą, arba jei leista laisvai svyruoti kitų valiutų atžvilgiu. Tokios priemonės priverčia nusiraminti vietinę pinigų rinką, bei sumažina šalies gamintojų gaminamos produkcijos kainas bei padidina eksportuotojų konkurencingumą.
„Iki paskutinio atvejo su Latvija, Tarptautinis valiutos fondas visuomet faktiškai išlaikydavo tuos pačius principus bei reikalavimus duodamas šaliai paskolą. Tačiau Latvijos vyriausybė užsispyrusiais nenorėjo sutikti su lato devalvavimu, o Latviams, tiesą sakant, šiuo klausimu nemažai padėjo Švedijos finansų ministras A.Borg. Be abejonės jis padėjo Latvijai ne todėl, kad ją labai „myli“, o todėl, kad šioje šalyje kaip ir kitose Baltijos šalyse veikia šimtaprocentinio kapitalo Švedijos bankai, kurie užima dominuojančias pozicijas šalių bankinėse rinkose“ – mano B.Krag.
„Remiantis pasauline nuo dvidešimtojo amžiaus egzistuojančia patirtimi, kuo dažniau kažkokios šalies prezidentas, premjeras, Centrinio banko vadovas, bei finansų ministras ima neigti „D“ (devalvacijos) galimybę, tuo tiksliau galima nuspėti laiką, kuomet ji vis dėl to įvyks“ – ironizuodamas pareiškė žinomas Švedų finansininkas B.Krag.
„Daugelyje pasaulio šalių egzistuoja trys šventi nacionaliniai simboliai, dėl kurių piliečiai pasiruošę kautis ir netgi mirti. Tai yra šalies herbas, himnas ir nacionalinė vėliava. Na o Baltijos šalių unikalumas pasižymi tuo, kad jos susikūrė ketvirtas šventas vertybes bei simbolius, t.y. skaičius 0,7028 Latvijoje, 15,6466 Estijoje, bei 3,4528 Lietuvoje. Šie skaičiai yra ne kas kitą, kaip oficialūs pririšti nacionalinių valiutų kursai euro atžvilgiu. Būtent dėl šių skaičių Baltijos šalys ekonomine prasme yra pasiruošusios numirti. Na o dabar ir vyksta Baltijos šalių ekonomikų marinimo procesas“ – pareiškė žinomas Švedų finansininkas B.Krag, apžvelgdamas Baltijos šalių vykdomus dabartinius veiksmus. Tiesa, būtent B.Krag konsultavo pirmąją po nepriklausomybės buvusią Latvijos vyriausybę.
Jo nuomone, iš visų trijų Baltijos šalių sudėtingiausia padėtis be abejonės yra Latvijoje, tačiau visos trys šio regiono šalys yra tarpusavyje tampriai susijusios. Latvijoje ekonomikos krizė prasidėjo pirmiausiai ir paveikė šią šalį labiausiai. B.Krag prognozuoja, kad Latvijai pirmajai teks devalvuoti savo nacionalinę valiutą, kad būtų išvengta visiško ekonomikos sistemos kracho.
„Amerikos investicinio banko „Lehman Brothers“ bankrotas sukėlė visuotinę paniką visame pasaulyje. Bankai ėmė skubiai uždarinėti vieni kitų kreditines linijas, ir atvirai sakant, tai buvo didžiausia panika finansų sektoriuje iš visų kokių esu matęs per visą savo gyvenimą. Prasidėjusi krizė paveikė Latviją vieną iš pirmųjų Europoje, kadangi jos ekonomika buvo labiausiai pažeidžiama, dėl neišbalansuotumo. Dabar nesigilinsiu ir nekalbėsiu konkrečiai apie priežastis, nes nepaisant visko situacija yra tokia, kokia yra. Aišku, negalima sakyti, kad kilusi krizė pastebimai nepalietė Lietuvos bei Estijos, tačiau Latvijos padėtis yra blogiausia. Na o kaip į kilusią krizę Baltijos šalyse sureagavo vietiniai politikai? – jie nusprendė sumažinti biudžeto išlaidas ir pakelti mokesčius. Aišku, nes kitokiu atveju Latvija ir kitos Baltijos šalys pažeistų Mastrichto sutartį, kuria remiantis šalys yra priimamos į Euro zoną, t.y. gali įsivesti Eurą. Mastrichto sutartyje yra numatyta, kad šalys norėdamos įsivesti eurą, turi išlaikyti nacionalinio biudžeto deficitą nedidesnį nei tris procentai nuo šalies sukuriamo bendrojo vidaus produkto. Tačiau įdomu yra tai, kad tiek Graikija, tiek Portugalija, Ispanija ir netgi Prancūzija nesilaikė šios taisyklės visai, tačiau eurą sugebėjo įsivesti. Na o štai Latvija, Estija bei Lietuva kažkodėl net esant krizei nusprendė, bet kokia kaina laikytis šios taisyklės“ – nusistebėjimo neslėpė B.Krag.
Remiantis jo žodžiais, viskas kas susiję su monetarine politika Latvijoje yra tabu tema šioje šalyje.
„Priešingai nei remiantis pagrindiniais ekonomikos principais, kuo sunkesnė tampa padėtis Latvijos ekonomikoje, tuo griežtesnė imama vykdyti biudžetinė politika. Tačiau tokia politika, tik dar labiau ir greičiau padidins bedarbių skaičių šalyje, bei pagreitins ekonomikos smukimą, kuris jeigu labai pasiseks, sudarys tik apie dešimt procentų šiais metais. Tačiau turėčiau pastebėti, jog sekantys metai gali atnešti dar žymiai baisesnius ekonominių rodiklių skaičius. Ir visą tai, kas dabar daroma Latvijoje ir kitose Baltijos šalyse yra skirta vieninteliam tikslui, t.y. išlaikyti nedevalvuotas nacionalines valiutas. Jau du Latvijos piliečiai nukentėjo tiesiogiai, už pasisakymus apie šalies ekonomika ir jos problemas, nes esą tokiu būdu kenkė šalies finansų ir ekonomikos sistemų stabilumui. Atrodo, kad Latvijoje vis dar gyva sovietinio mąstymo dvasia, nes vis dar tokiais būdais bandoma kovoti su žodžio laisve. Tad nenorėdamas nukentėti, aš įvardinsiu vienintelę realią Latvijos ir kitų Baltijos šalių ekonominių problemų sprendimo priemonę raide „D“. Manau jūs supratote ką turiu omenyje“ – ironizavo žinomas Švedų finansininkas.
„Esmė yra tame, kad egzistuoja fundamentalūs ekonomikos pagrindai, kurie kaip be pažiūrėtum, yra žymiai svarbesni nei Mastrichto kriterijų laikymasis. Ir šių ekonomikos pagrindų nesilaikymas, kaip taisyklė, visuomet sukelią labai dideles ir sunkesnes problemas šalyje ir jos ūkyje“ – pabrėžė B.Krag.
Taip jau yra nusistovėję pasaulinėje praktikoje, kad jeigu jau Tarptautinis valiutos fondas suteikia kreditą kažkuriai iš šalių, tai tuomet tos šalies nacionalinė valiuta turi būti arba devalvuota pagal sutarimą, arba jei leista laisvai svyruoti kitų valiutų atžvilgiu. Tokios priemonės priverčia nusiraminti vietinę pinigų rinką, bei sumažina šalies gamintojų gaminamos produkcijos kainas bei padidina eksportuotojų konkurencingumą.
„Iki paskutinio atvejo su Latvija, Tarptautinis valiutos fondas visuomet faktiškai išlaikydavo tuos pačius principus bei reikalavimus duodamas šaliai paskolą. Tačiau Latvijos vyriausybė užsispyrusiais nenorėjo sutikti su lato devalvavimu, o Latviams, tiesą sakant, šiuo klausimu nemažai padėjo Švedijos finansų ministras A.Borg. Be abejonės jis padėjo Latvijai ne todėl, kad ją labai „myli“, o todėl, kad šioje šalyje kaip ir kitose Baltijos šalyse veikia šimtaprocentinio kapitalo Švedijos bankai, kurie užima dominuojančias pozicijas šalių bankinėse rinkose“ – mano B.Krag.
„Remiantis pasauline nuo dvidešimtojo amžiaus egzistuojančia patirtimi, kuo dažniau kažkokios šalies prezidentas, premjeras, Centrinio banko vadovas, bei finansų ministras ima neigti „D“ (devalvacijos) galimybę, tuo tiksliau galima nuspėti laiką, kuomet ji vis dėl to įvyks“ – ironizuodamas pareiškė žinomas Švedų finansininkas B.Krag.
