versija spausdinimui
(9)
Seniausio Amerikos banko valiutų strategas Win Thin teigia, kad Baltijos šalių valiutos (litas, latas bei krona) euro atžvilgiu gali nuvertėti iki 50 procentų. Dėl vis labiau prastėjančios padėties Latvijoje, ši šalis gali būti pirmoji, kuri bus priversta devalvuoti latą euro atžvilgiu, tuo pačiu pagreitindama analogiškus procesus kaimyninėse Baltijos šalyse. Analitikas prognozuoja, kad minimų šalių valiutų devalvacijos gali prasidėti jau maždaug šių metų viduryje, teigiama „Bloomberg“ pranešime.
„Visos trijų Baltijos šalių valiutos gali nuvertėti net iki 50 procentų euro atžvilgiu, tačiau latas ko gero bus pirmasis šiame procese“ – pareiškė seniausio Niujorke įsikūrusio Amerikos banko „Brothers Harriman & Co.“ valiutų strategas Win Thin.
„Latvija lyginant su Lietuva ir Estija išsiskiria tuo, kad ji turi labai didelę užsienio skolą bei tuo pačiu labai didelį einamosios sąskaitos deficitą. Tarpusavio priklausomybė tarp Baltijos šalių yra tokia didelė, kad jei Latvija neatsilaikys, tai kitos Baltijos šalys taip pat nepajėgs pasipriešinti“ – pabrėžia strategas.
Pagrindinė priežastis, kodėl Latvija gali būti priversta devalvuoti savo nacionalinę valiutą yra ta, jog sumažės šalies turimi valiutų rezervai. Latvijos valiutų rezervai nuo praėjusių metų liepos mėnesio sumažėjo 27 procentais ir šiuo metu sudaro 4,7 mlrd. dolerių. Estijoje valiutų rezervai maždaug per tą patį laikotarpį sumažėjo apie penkis procentus ir šiuo metu sudaro 3,9 mlrd. dolerių, na o Lietuvos valiutų rezervai sumažėjo 13 procentų ir šiuo metu siekia 6,3 mlrd. dolerių.
„Kažkuriuo tai metu šios šalys gali išnaudoti bei stipriai sumažinti turimus rezervus ir biudžeto lėšas, tuomet jos ko gero pabandys sustabdyti turimų rezervų mažėjimą“ – mano Win Thin.
Latvija yra viena iš daugiausiai ilgalaikių skolų turinčių šalių Europoje. Jos užsienio skola sudaro 130 procentų šalies bendrojo vidaus produkto, Estijoje minimas rodiklis siekia 108 procentus, na o Lietuvoje šis rodiklis yra mažiausias tarp Baltijos šalių ir sudaro 70 procentų šalies bendrojo vidaus produkto.
„Jūs negalite tikėtis gauti iš užsienio lėšų esant tokiems rodikliams bei dabartinei situacijai pasaulio finansų rinkose. Kuo ilgiau užtruks krizė, tai tuo didesnė tikimybė, kad Baltijos šalių valiutų pririšimas prie euro gali patirti krachą“ – prognozuoja seniausio Amerikos banko valiutų strategas.
Priminsime, kad Tarptautinis valiutos fondas jau suteikė Latvijai 7,5 mlrd. eurų paskolą, leisdamas šiai šaliai išlaikyti pririštą dabartinį lato kursą euro atžvilgiu. Tačiau suteikdamas paskolą Ukrainai Tarptautinis valiutos fondas griežtai pareikalavo sumažinti šios šalies valiutos grivinos vertę. Dėl to, per paskutinius šešis mėnesius grivina dolerio atžvilgiu nuvertėjo 52 procentais.
„Tarptautinis valiutos fondas suteikdamas paskolą Latvijai ir leisdamas jei išlaikyti tą patį lato kursą euro atžvilgiu gerokai pakenkė savo įvaizdžiui“ – pareiškė Amerikos banko „Brothers Harriman & Co.“ valiutų strategas Win Thin.
„Visos trijų Baltijos šalių valiutos gali nuvertėti net iki 50 procentų euro atžvilgiu, tačiau latas ko gero bus pirmasis šiame procese“ – pareiškė seniausio Niujorke įsikūrusio Amerikos banko „Brothers Harriman & Co.“ valiutų strategas Win Thin.
„Latvija lyginant su Lietuva ir Estija išsiskiria tuo, kad ji turi labai didelę užsienio skolą bei tuo pačiu labai didelį einamosios sąskaitos deficitą. Tarpusavio priklausomybė tarp Baltijos šalių yra tokia didelė, kad jei Latvija neatsilaikys, tai kitos Baltijos šalys taip pat nepajėgs pasipriešinti“ – pabrėžia strategas.
Pagrindinė priežastis, kodėl Latvija gali būti priversta devalvuoti savo nacionalinę valiutą yra ta, jog sumažės šalies turimi valiutų rezervai. Latvijos valiutų rezervai nuo praėjusių metų liepos mėnesio sumažėjo 27 procentais ir šiuo metu sudaro 4,7 mlrd. dolerių. Estijoje valiutų rezervai maždaug per tą patį laikotarpį sumažėjo apie penkis procentus ir šiuo metu sudaro 3,9 mlrd. dolerių, na o Lietuvos valiutų rezervai sumažėjo 13 procentų ir šiuo metu siekia 6,3 mlrd. dolerių.
„Kažkuriuo tai metu šios šalys gali išnaudoti bei stipriai sumažinti turimus rezervus ir biudžeto lėšas, tuomet jos ko gero pabandys sustabdyti turimų rezervų mažėjimą“ – mano Win Thin.
Latvija yra viena iš daugiausiai ilgalaikių skolų turinčių šalių Europoje. Jos užsienio skola sudaro 130 procentų šalies bendrojo vidaus produkto, Estijoje minimas rodiklis siekia 108 procentus, na o Lietuvoje šis rodiklis yra mažiausias tarp Baltijos šalių ir sudaro 70 procentų šalies bendrojo vidaus produkto.
„Jūs negalite tikėtis gauti iš užsienio lėšų esant tokiems rodikliams bei dabartinei situacijai pasaulio finansų rinkose. Kuo ilgiau užtruks krizė, tai tuo didesnė tikimybė, kad Baltijos šalių valiutų pririšimas prie euro gali patirti krachą“ – prognozuoja seniausio Amerikos banko valiutų strategas.
Priminsime, kad Tarptautinis valiutos fondas jau suteikė Latvijai 7,5 mlrd. eurų paskolą, leisdamas šiai šaliai išlaikyti pririštą dabartinį lato kursą euro atžvilgiu. Tačiau suteikdamas paskolą Ukrainai Tarptautinis valiutos fondas griežtai pareikalavo sumažinti šios šalies valiutos grivinos vertę. Dėl to, per paskutinius šešis mėnesius grivina dolerio atžvilgiu nuvertėjo 52 procentais.
„Tarptautinis valiutos fondas suteikdamas paskolą Latvijai ir leisdamas jei išlaikyti tą patį lato kursą euro atžvilgiu gerokai pakenkė savo įvaizdžiui“ – pareiškė Amerikos banko „Brothers Harriman & Co.“ valiutų strategas Win Thin.
