versija spausdinimui
(1)
Britų kompanijos „Capital Economics“ analitikai Latvijai prognozuoja labai sunkius laikus. Jų nuomone per artimiausius du metus Latvijos bendrasis vidaus produktas gali driokstelti žemyn net iki 20 procentų. Šalies valdžios sprendimas išlaikyti nedevalvuota latą prives iki ilgos ekonomikos recesijos bei defliacijos.
„Capital Economics“ kompanijos analitikų nuomone, pagrindinė Latvijos problema tapo labai didelis einamosios sąskaitos deficitas, tad galima neabejotinai teigti, jog šalies nacionalinė valiuta latas buvo ir šiuo metu yra gerokai pervertintas.
Remiantis šiuolaikine ekonomikos teorija, Latvija turėjo dvi išeitis iš susidariusios problemos, kurios leistų padidinti šalies ekonomikos konkurencingumą. Pirmasis kelias, tai peržiūrėti esamą lato bei euro kursų santykį, t.y. devalvuojant latą. Antrasis būdas, tai reali korekcija, kuri susideda iš sumažinimo darbo užmokesčio bei kainų. Vesdami derybas su Tarptautiniu valiutos fondu Latvijos valdžios atstovai kaip pagrindinį tikslą išsakė esamo lato kurso išlaikymą, kadangi devalvavus nacionalinę valiutą latą, šalies žmonės bei firmos nesugebėtų gražinti paskolų, kurios buvo paimtos eurais. „Capital Economics“ kompanijos analitikai sutinka su šiuo argumentu, tačiau tuo pačiu primena, kad Latvija pasirinkusi tokį kelią, ji susidurs su ilgalaike ekonomikos recesija šalyje, kuri gali būti labai skausminga.
Kompanijos analitikų nuomone, dėl sumažintų algų tiek privačiame, tiek viešajame sektoriuje, Latvijoje šiais metais vidaus vartojimas gali smuktelti iki dešimties procentų. 2009 ir 2010 metais Latvijoje karaliaus defliacija, kuri gali pasiekti penkis procentus. Neatmetama galimybė, kad defliacijos mastai gali gerokai viršyti lūkesčius, kas be abejonės neigiamai atsilieps šalies ekonomikai ateityje. Analitikai pateikia pavyzdį, kad Japonijoje defliacijos procesai truko net dešimtmetį. Nuolat krintančios kainos lems tai, kad padaugės nesugebančių susimokėti ilgalaikius kreditus asmenų, tad gerokai gali išaugti blogų kreditų skaičius šalyje, jau nekalbant apie tai, kad naujų kreditų paklauso gerokai kris.
„Capital Economics“ kompanijos analitikų nuomone, nepriklausomai nuo to, kaip toliau keisis lato atžvilgiu vykdoma politika, Latvijos ekonomikos laukia krachas. Jeigu dabartinės tendencijos išliks, prognozuojama, kad šalies bendrasis vidaus produktas gali driokstelti žemyn net iki penkiolikos procentų šiais metais, na o kitais metais nusiristi žemyn dar bent penkiais procentais. Pozityvi Latvijos ekonomikos dinamika gali sugrįžti tiktai 2012 metais, na o 4 – 5 procentų šalies bendrojo vidaus augimo galima tikėtis ne anksčiau nei 2014 metais.
Analitikai pažymi, jog galimas ir alternatyvus Latvijos ekonomikos vystymosi scenarijus, kuomet būtų devalvuotas latas, o tai savo ruožtu sukeltų labai milžinišką šių metų šalies bendrojo vidaus produkto kritimą, kuris galėtų sudaryti net dvidešimt procentų. Tačiau galima būtų tikėtis žymiai greitesnio ekonomikos atsigavimo tokio scenarijaus atveju, t.y. dviejų arba trijų metų laikotarpyje.
„Capital Economics“ kompanijos analitikų nuomone, pagrindinė Latvijos problema tapo labai didelis einamosios sąskaitos deficitas, tad galima neabejotinai teigti, jog šalies nacionalinė valiuta latas buvo ir šiuo metu yra gerokai pervertintas.
Remiantis šiuolaikine ekonomikos teorija, Latvija turėjo dvi išeitis iš susidariusios problemos, kurios leistų padidinti šalies ekonomikos konkurencingumą. Pirmasis kelias, tai peržiūrėti esamą lato bei euro kursų santykį, t.y. devalvuojant latą. Antrasis būdas, tai reali korekcija, kuri susideda iš sumažinimo darbo užmokesčio bei kainų. Vesdami derybas su Tarptautiniu valiutos fondu Latvijos valdžios atstovai kaip pagrindinį tikslą išsakė esamo lato kurso išlaikymą, kadangi devalvavus nacionalinę valiutą latą, šalies žmonės bei firmos nesugebėtų gražinti paskolų, kurios buvo paimtos eurais. „Capital Economics“ kompanijos analitikai sutinka su šiuo argumentu, tačiau tuo pačiu primena, kad Latvija pasirinkusi tokį kelią, ji susidurs su ilgalaike ekonomikos recesija šalyje, kuri gali būti labai skausminga.
Kompanijos analitikų nuomone, dėl sumažintų algų tiek privačiame, tiek viešajame sektoriuje, Latvijoje šiais metais vidaus vartojimas gali smuktelti iki dešimties procentų. 2009 ir 2010 metais Latvijoje karaliaus defliacija, kuri gali pasiekti penkis procentus. Neatmetama galimybė, kad defliacijos mastai gali gerokai viršyti lūkesčius, kas be abejonės neigiamai atsilieps šalies ekonomikai ateityje. Analitikai pateikia pavyzdį, kad Japonijoje defliacijos procesai truko net dešimtmetį. Nuolat krintančios kainos lems tai, kad padaugės nesugebančių susimokėti ilgalaikius kreditus asmenų, tad gerokai gali išaugti blogų kreditų skaičius šalyje, jau nekalbant apie tai, kad naujų kreditų paklauso gerokai kris.
„Capital Economics“ kompanijos analitikų nuomone, nepriklausomai nuo to, kaip toliau keisis lato atžvilgiu vykdoma politika, Latvijos ekonomikos laukia krachas. Jeigu dabartinės tendencijos išliks, prognozuojama, kad šalies bendrasis vidaus produktas gali driokstelti žemyn net iki penkiolikos procentų šiais metais, na o kitais metais nusiristi žemyn dar bent penkiais procentais. Pozityvi Latvijos ekonomikos dinamika gali sugrįžti tiktai 2012 metais, na o 4 – 5 procentų šalies bendrojo vidaus augimo galima tikėtis ne anksčiau nei 2014 metais.
Analitikai pažymi, jog galimas ir alternatyvus Latvijos ekonomikos vystymosi scenarijus, kuomet būtų devalvuotas latas, o tai savo ruožtu sukeltų labai milžinišką šių metų šalies bendrojo vidaus produkto kritimą, kuris galėtų sudaryti net dvidešimt procentų. Tačiau galima būtų tikėtis žymiai greitesnio ekonomikos atsigavimo tokio scenarijaus atveju, t.y. dviejų arba trijų metų laikotarpyje.