versija spausdinimui
(0)
Latvijos Centrinis bankas atsižvelgdamas į prastėjančią padėtį šalyje, padidino šių metų Latvijos bendrojo vidaus produkto kritimo prognozę nuo 5 iki 7-8 procentų. Dabartinė krizė esanti Latvijoje yra didžiausia nuo pat šalies nepriklausomybės atgavimo laikų.
Šiais metais Latvijos ekonomika atrodys prasčiausiai tarp trijų Baltijos šalių. Kaip teigė Latvijos Centrinio banko vadovas, esančios dabartinės realijos šalyje bei toliau prastėjanti ekonomikos padėtis, privertė juos dar pastebimai sumažinti šių metų Latvijos bendrojo vidaus produkto augimo prognozę.
Priminsime, kad Latvija visai neseniai iš Tarptautinio valiutos fondo bei kai kurių šalių, t.y. Švedijos bei Danijos gavo 7,5 mlrd. eurų vertės paskolą. Papildomų lėšų šaliai prireikė po to, kai buvo perimtas, t.y. nacionalizuotas vienas didžiausių Latvijos bankų „Parex“. Paimta paskola bus naudojama finansuoti Latvijos valstybės biudžeto deficitą bei sustiprinimui šalies finansų sistemos.
Latvijos ekonomika patyrė krachą, kuomet susprogo šalyje buvęs stipriai išpūstas nekilnojamo turto burbulas. Po jo sprogimo nukentėjo daugelis kompanijų, ypač nekilnojamo turto, statybos įmonės bei gyventojai, dėl to sumažėjo vartojimas šalyje, o tai tuo pačiu smogė ir ekonomikai, kadangi bene pagrindinė Latvijos ekonomikos varomoji jėga buvo stiprus vidaus vartojimas, kuris iš dalies buvo paremtas lengvais kreditais. Prie šalies ekonomikos smukimo be abejonės prisidėjo ir kilusi pasaulinė finansų krizė, nes sumažėjo pasitikėjimas finansų rinkose ir skolinimosi kaštai gerokai išaugo.
Latvijos vyriausybė ir toliau paliko galioti tą pačią anksčiau paskelbtą šalies BVP kritimo penkiais procentais prognozę šiems metams. Tikimasi, kad po praėjusiais metais šalyje siautėjusios infliacijos, šiais metais ji sudarys viso labo tik penkis procentus, o dar kitais metais nukris iki dviejų procentų. Be abejonės bendros infliacijos mažėjimo tendencijos atsirado, dėl smarkiai smukusių daugelio žaliavų bei prekių kainų bei taip pat dėl kritusio vidaus vartojimo.
Latvijos Centrinio banko vadovas Ilmar Rimševič dar kartą pakartojo, kad šalies nacionalinė valiuta latas nebus devalvuotas, o pagrindinis banko bei šalies siekis yra 2012 metais įsivesti eurą.
Šiais metais Latvijos ekonomika atrodys prasčiausiai tarp trijų Baltijos šalių. Kaip teigė Latvijos Centrinio banko vadovas, esančios dabartinės realijos šalyje bei toliau prastėjanti ekonomikos padėtis, privertė juos dar pastebimai sumažinti šių metų Latvijos bendrojo vidaus produkto augimo prognozę.
Priminsime, kad Latvija visai neseniai iš Tarptautinio valiutos fondo bei kai kurių šalių, t.y. Švedijos bei Danijos gavo 7,5 mlrd. eurų vertės paskolą. Papildomų lėšų šaliai prireikė po to, kai buvo perimtas, t.y. nacionalizuotas vienas didžiausių Latvijos bankų „Parex“. Paimta paskola bus naudojama finansuoti Latvijos valstybės biudžeto deficitą bei sustiprinimui šalies finansų sistemos.
Latvijos ekonomika patyrė krachą, kuomet susprogo šalyje buvęs stipriai išpūstas nekilnojamo turto burbulas. Po jo sprogimo nukentėjo daugelis kompanijų, ypač nekilnojamo turto, statybos įmonės bei gyventojai, dėl to sumažėjo vartojimas šalyje, o tai tuo pačiu smogė ir ekonomikai, kadangi bene pagrindinė Latvijos ekonomikos varomoji jėga buvo stiprus vidaus vartojimas, kuris iš dalies buvo paremtas lengvais kreditais. Prie šalies ekonomikos smukimo be abejonės prisidėjo ir kilusi pasaulinė finansų krizė, nes sumažėjo pasitikėjimas finansų rinkose ir skolinimosi kaštai gerokai išaugo.
Latvijos vyriausybė ir toliau paliko galioti tą pačią anksčiau paskelbtą šalies BVP kritimo penkiais procentais prognozę šiems metams. Tikimasi, kad po praėjusiais metais šalyje siautėjusios infliacijos, šiais metais ji sudarys viso labo tik penkis procentus, o dar kitais metais nukris iki dviejų procentų. Be abejonės bendros infliacijos mažėjimo tendencijos atsirado, dėl smarkiai smukusių daugelio žaliavų bei prekių kainų bei taip pat dėl kritusio vidaus vartojimo.
Latvijos Centrinio banko vadovas Ilmar Rimševič dar kartą pakartojo, kad šalies nacionalinė valiuta latas nebus devalvuotas, o pagrindinis banko bei šalies siekis yra 2012 metais įsivesti eurą.