versija spausdinimui
(0)
Ketvirtadienį JAV akcijų rinkos indeksus į viršų pastūmėjo geresni, nei tikėtasi, didžiausio šalies mažmeninės prekybos tinklo „Wal-Mart“ mėnesio pardavimų rezultatai ir investuotojų viltys, kad ekonomikos skatinimo planas bus patvirtintas ir suteiks reikiamą postūmį recesijos niokojamam ūkiui atsigauti. Po trečiadienio, kai rinkos krito, šios pozityvios nuotaikos sugebėjo nustelbti ir keletą paskelbtų prastesnių, nei tikėtasi, makroekonomikos pranešimų.
Pirmadienį tikimasi sulaukti detalesnių naujienų, kaip B. Obamos administracija ketina panaudoti likusius 350 mlrd. TARP programos dolerių. Pastaruoju metu pasigirsta vis daugiau kritikos dėl ankstesnių administracijos veiksmų, kai už probleminius bankų aktyvūs neva buvo permokama. Todėl gali būti, kad nuo šiol šie aktyvai bus išperkami mokant žemesnę nei rinkos kainą. Tai reikštų mažiau pinigų bankams išvalant jų balansus. Nepaisant to, ši naujiena ir „blogų paskolų banko“ lūkesčiai sugebėjo finansų sektoriaus akcijas pastūmėti aukštyn. Brango „American Express“, „Citigroup“, „J.P.Morgan Chase“, „Goldman Sachs“ akcijos. Be to, geresnius, nei tikėtasi, veiklos rezultatus ir optimistines prognozes paskelbė „Visa“ ir „Mastercard“, nors jų galimybės toliau didinti pajamas parduodant mokėjimų korteles, smunkant vartojimui, kelia tam tikrų abejonių.
Dauguma mažmeninės prekybos įmonių paskelbė prastesnius, nei prognozuota, sausio mėnesio išankstinius pardavimų duomenis. Anot „Thomson Reuters“, iš viso pardavimai per mėnesį smuko 2,3 proc., kai prieš metus atitinkamas įvertis siekė plius 0,4 proc. Tačiau ne visų mažmenininkų rezultatai nuvylė. Stambiausias tinklas „Wal-Mart“ dar kartą patvirtino sėkmingai susitvarkantis su krintančia paklausa. Kompanijos pardavimai sausį padidėjo 2,1 proc. ir viršijo prognozes. Bendrovei didesnes pajamas uždirbti padėjo sumažintos prekių kainos.
Trečiadienį paskelbti geresni, nei tikėtasi, technologijų kompanijos „Cisco Systems“ veiklos rezultatai sugebėjo pakelti bendrovės akcijų kursą 3 proc., nors kompanija įspėjo, kad pardavimai šį ketvirtį gali sumažėti nuo 15 iki 20 proc.
Naujų paraiškų skaičius bedarbio pašalpoms gauti per savaitę ūgtelėjo 35 tūkst. vienetų iki 626 tūkst., arba aukščiausio lygio per 26 metus. Rezultatai buvo prastesni, nei tikėjosi „Briefing.com“ apklausti ekonomistai (591 tūkst.). Tai rodo, kad bedarbių skaičius didėja sparčiau, nei manyta. Neatsigaunant vartojimui ir eksportui gamybos įmonių užsakymai gruodį sumažėjo 3,9 proc. po to, kai lapkritį smuko 6,5 proc. Rinka tikėjosi, kad užsakymai sumažės 3,5 proc.
Penktadienį rinkos svarstyklės vėl gali pakrypti į neigiamą pusę, baiminantis laukiamos darbo rinkos ataskaitos duomenų, kad sausį ir gruodį peržiūrėtas darbo vietų skaičius sumažėjo daugiau, nei prognozuota, t. y. iš viso apie pusę milijono, o nedarbas gali padidėti daugiau nei nuo 7,2 iki 7,5 proc. Neigiamus lūkesčius gali palaikyti ir po prekybos paskelbti, bet rinkos dar nespėti įvertinti žiniasklaidos priemonių grupės „News Corp.“ ketvirčio nuostoliai, kurie siekė 8,4 mlrd. JAV dolerių ir buvo smarkiai prastesni, nei laukė analitikai.
10 metų iždo obligacijų pajamingumas sumažėjo nuo 2,94 iki 2,89 proc. 3 mėnesių Libor norma išliko nepakitusi, t. y. 1,24 proc., o vienos nakties palūkanos padidėjo nuo 0,25 iki 0,32 proc.
Vakarų Europa
Vakarų Europos akcijų indeksai per ketvirtadienio prekybą pasuko žemyn. Europos akcijų kainas nutempė kelių įmonių naujienos apie rezultatus. Makroekonomikos naujienos taip pat nesuteikė jokio ypatingo pagrindo investuotojų nuotaikoms pasikeisti. Vakar Šveicarijos draudimo bendrovės „Swiss Re“ akcijos kaina nusmuko net 28 proc., kai, pasak „Reuters“, įmonė pranešė apie 1 mlrd. frankų nuostolį praėjusiais metais. Ne kokios žinios atkeliavo ir iš bankų sektoriaus. Didžiausias Vokietijos bankas „Deutsche bank“ pigo 4,2 proc., kai paskelbė rekordinio dydžio praėjusių metų IV ketv. nuostolį. „Danske Bank“, kuris, pasak „Bloomberg“, yra antras pagal dydį Šiaurės regiono bankas, vakar pigo 8,1 proc. Bankas paskelbė, kad praėjusį ketvirtį pirmą kartą patyrė nuostolį per pastarąjį dešimtmetį.
Ekonominės naujienos taip pat abiems Atlanto pusėms nesuteikė pagrindo džiūgauti – buvo registruotas naujų bedarbių skaičiaus augimas JAV, smuko Vokietijos fabrikų užsakymai. Vakarykščiai centrinių bankų veiksmai atitiko rinkų lūkesčius. Anglijos bankas, kaip tikėtasi, bazinę palūkanų normą sumažino dar 50 bazinių punktų iki 1 proc. – tokios skolinimosi kainos bankas nebuvo nustatęs per visą savo istoriją. Anglijos bankas pastaruoju metu vykdo ypač agresyvią pinigų politiką ir bazinę palūkanų normą yra sumažinęs daug daugiau nei Europos centrinis bankas (ECB). Europos centrinis bankas vakar paliko tą pačią 2 proc. bazinę palūkanų normą. ECB jau anksčiau buvo pareiškęs, kad nori geriau įvertinti ankstesnių sumažinimų rezultatus, o kitas sprendimas dėl tolimesnės pinigų politikos krypties turėtų būti priimtas kovo mėnesį. Turint omenyje tiek ekonomikos lėtėjimo mastą, tiek vis akivaizdesnius defliacijos požymius, ECB veikiausiai neišsisuks nuo tolimesnio pinigų politikos lengvinimo.
Vokietijos gamyklų užsakymai gruodžio mėnesį smuko 6,9 proc., o lyginant su praėjusių metų atitinkamu mėnesiu – net 25,1 proc. Tai dar vienas nenuginčijamas ekonomikos lėtėjimo įrodymas, leidžiantis kiek prognozuoti ir tikėtis pramonės gamybos apimčių smukimo. Esant tokiai situacijai yra tik dar daugiau pagrindo tikėtis, kad ECB tikrai dar mažins bazinę palūkanų normą.
Azija
Azijos regiono akcijų indeksai per šio ryto prekybą kilo aukštyn. Investuotojų lūkesčius kiek pakylėjo spekuliacijos, kad vyriausybių teikiama parama padės pasaulio ekonomikai išbristi iš susidariusios situacijos. Australijos bankas sumažino infliacijos prognozę – tikimasi, kad iki birželio mėnesio ji mažės iki 1,75 proc. Tokį Centrinio banko pareiškimą kai kurie rinkos dalyviai interpretavo kaip signalą, kad bazinės palūkanų normos sumažinimo galima sulaukti ir ateityje.
Kinijos akcijų indeksas toliau kopia aukštyn ir šiandien pakilo beveik daugiausia per tris mėnesius – 4 proc. Jau kelias savaites investuotojai skuba pasinaudoti plūstančiu optimizmu, kad Kinijos akcijų rinkos ir pačios ekonomikos blogasis tarpsnis pabaigtas, kaip šiuo metu sako į Kiniją investuojantys fondų valdytojai. Šiandien vienos labiausiai kilusių akcijų buvo finansų institucijų vertybiniai popieriai, kurie vilioja investuotojus santykiniu pigumu ir Centrinio banko aktyviais veiksmais, siekiant didinti skolinimąsi ir likvidumą šalyje. Kinijos akcijų indeksas šiuo metu yra antras pagal prieaugio dydį pasaulyje, skaičiuojant nuo 2009 m. sausio 1 d. Beje, Kinijoje skelbiamas aukščiausio pavojingumo sausros pavojaus lygis, nes nuo lapkričio mėn. kai kuriose teritorijose neiškritę krituliai grasina sumažinti Kinijos kviečių derlių 5 proc. Tokie orai gąsdina ir kviečių rinkos dalyvius dėl galinčio atsirasti jų trūkumo, nors šiuo metu Kinija yra lyg ir sukaupusi pakankamas javų atsargas.
Lotynų Amerika
Brazilijos akcijų rinka vėl stiebiasi į viršų ir kol kas demonstruoja geriausius rezultatus iš didžiausių ir populiariausių investicinių rinkų. Investuotojai optimistiškai žvelgia į priekį, tikėdamiesi, kad žaliavų paklausa netrukus gali atsigauti, o pinigų ir mokesčių politikos priemonės turėtų išjudinti slopstančią šalies vidaus rinką, nors šis optimizmas kol kas, žvelgiant iš šono, gali būti nepamatuotas ir neįvertinantis tiek šalies ūkio, tiek pasaulinės paklausos sulėtėjimo masto.
Peru centrinis bankas netikėtai sumažino bazines palūkanų normas ketvirčiu procentinio punkto iki 6,25 proc. Taip siekiama suteikti teigiamą impulsą šalies ekonomikai, kuriai neigiamai atsiliepia mažėjanti jos žaliavų paklausa. Peru infliacija sausį sumažėjo nuo 6,7 iki 6,5 proc., tačiau išlieka viena didžiausių pasaulyje ir kol kas viršija viršutinę pageidaujamą Centrinio banko ribą – 3 proc.
Vidurio ir Rytų Europa
Čekijos centrinis bankas, kaip ir tikėtasi, sumažino bazinę palūkanų normą 50 bazinių punktų – nuo 2,25 proc. iki 1,75 proc. Vėliausiai jos buvo sumažintos 2008 m. lapkričio mėnesį – tuomet bazinė palūkanų norma buvo „apkarpyta“ net 75 baziniais punktais. Iš viso nuo praėjusių metų rugpjūčio dėl ekonomikos lėtėjimo bazinės palūkanų normos Čekijoje buvo sumažintos net 200 bazinių punktų. Vakarykštis Centinio banko žingsnis buvo tikėtinas, nes infliacijos tempai lėtėja (gruodį ji siekė 3,6 proc. – mažiausiai per 15 mėn.), o ekonomika silpsta. Lapkričio mėn. pramonės produkcijos apimtys, lyginant su tuo pačiu ankstesnių metų mėnesiu, sumažėjo net 17,4 proc.
Rumunijos darbuotojų grynasis darbo užmokestis (atskaičius mokesčius) 2008 metais paaugo 22,9 proc. Daugiausia augo sveikatos apsaugos darbuotojų ir mokytojų atlyginimai, atitinkamai 35,9 ir 34,4 proc. Mažiausiai augo telekomunikacijų ir finansų sektoriaus specialistų atlyginimai (7,9 ir 8 proc.). Grynasis darbo užmokestis 2008 m. gruodžio mėnesį pasiekė 1 489 lėjas (380 eurų), tai yra 9,4 proc. daugiau nei lapkričio mėnesį ir 17,6 proc. daugiau nei 2007 metų gruodį. Tiesa, metinis augimo tempas gruodžio mėnesį sulėtėjo, lyginant su 21,4 proc. metiniu augimu lapkričio mėnesį. Įvertinus infliaciją realus neto darbo užmokestis gruodžio mėnesį pakilo 10,6 proc. Kadangi darbo produktyvumas per metus pakilo 6,2 proc., atlyginimų kilimas yra pavojingai per aukštas. Šių metų atlyginimų perspektyvos yra kur kas liūdnesnės, nes jau dabar vyriausybė svarsto pusės metų viešojo sektoriaus atlyginimų įšaldymą.
Ukrainos plieno gamintojai 2009 m. sausio mėnesį pagamino 2,1 mln. tonų plieno, tai yra 41 proc. mažiau, lyginant su 2007 m. sausiu, bet 5 proc. daugiau, lyginant su gruodžiu. Primintina, kad 2008 metų gruodžio mėnesį apimtys smuko 46 proc., tad kritimas kiek sulėtėjo. Svarbu pastebėti, kad sausio mėnesį, lyginant su gruodžiu, nežymiai paaugo eksportuojamo plieno kainos. Tiesa, metinis kritimas vis dar yra apie 40 proc.
Po truputį atsistatant plieno apimtims, 14 proc. (iki 1,275 mln. tonų) paaugo kokso (koksuotos anglies produktas), daugiausia naudojamo lydyti plienui, gamyba. Be to, anglies paklausa auga ir dėl to, jog didieji plieno gamintojai pabrangus ir sutrikus dujų tiekimui persiorientuoja į anglimi kūrenamas krosnis. Tačiau Ukrainos kokso gamintojų kainos sausio mėnesį, lyginant su gruodžiu, sumažėjo 6 proc. iki 154 JAV dolerių už toną, o eksporto kainos smuko net 14 proc. iki 196 JAV dolerių už toną. Skaičiuojant metų pokytį, kritimas atitinkamai siektų net 52 ir 49 proc.
Ukrainos vamzdžių gamintojai 2009 m. sausio mėnesį pagamino 85 tūkstančius tonų vamzdžių, o tai yra net 30 proc. kritimas, lyginant su gruodžio mėnesiu, ir 48 proc. smukimas per metus. Be ekonomikų sulėtėjimo veiksnio, paklausos kritimą galima paaiškinti itin daug kritusia naftos kaina, o tai savo ruožtu sumažino su nafta susijusių pramonės šakų pelnus ir naujų naftotiekių tiesimą. Vamzdžių kainos ir toliau smuko: sausio mėnesio besiūlių vamzdžių eksporto kaina sumažėjo iki 950 JAV dolerių (9 proc. per mėnesį ir panašus lygis per metus), su siūlėmis vamzdžių eksporto kaina sumažėjo iki 145 dolerių (-6 proc. per mėnesį ir -35 proc. per metus).
Ukraina eksportavo 1,6 mln. tonų grūdų 2009 m. sausį arba 20 proc. mažiau lyginant su gruodžio mėnesiu. Tai galima traktuoti bendru ekonomikos sulėtėjimu ir ūkininkų lūkesčiais dėl aukštesnių kainų. Šiais metais Ukrainos žemės ūkio ministerija prognozuoja 25 mln. tonų derlių, lyginant su 53 mln. tonų derliumi 2008 m. Žemesnė pasiūla yra kainos augimo veiksnys.
Turkijos gyventojų indėliai užsienio valiuta per savaitę iki sausio 23 d. sumažėjo 2,3 proc. iki 85 mlrd. JAV dolerių. Per tris pastarąsias savaites indėliai užsienio valiuta sumažėjo 5 proc., o nuo 2008 m. III ketv. pabaigos 14 proc.
Žaliavos
Ketvirtadienį žaliavinės „WTI” naftos artimiausio kovo mėn. ateities sandoriai „NYMEX” biržoje buvo sudarinėjami nuo 39,5 iki 40 JAV dolerių už barelį, o dienos prekyba baigėsi truputį aukštesne nei trečiadienio naftos kaina. Įdomu pastebėti, jog vakarykštis naftos kainos kitimo grafikas yra ganėtinai panašus į antradienio prekybos nupieštą kainos judėjimą. Mažiausia naftos kaina buvo užfiksuota paskelbus duomenis apie JAV prašančiųjų bedarbio pašalpos skaičiaus išaugimą praėjusią savaitę, o tai dar kartą patvirtina ekonomikos smukimo tendenciją ir naftos rinkos dalyvių baimę, jog ir artimiausiu metu dar gali mažėti naftos paklausa šalyje. Neigiamas skirtumas tarp „WTI” ir „Brent” žaliavinės naftos kainų dar labiau išaugo ir siekė kiek daugiau nei 5 JAV dolerius, nors šis skirtumas jau buvo bepradedantis mažėti pastarąją savaitę. Ilgai besilaikantis neigiamas kainų skirtumas verčia abejoti „WTI” naftos, kaip naftos kainos etalono, patikimumu, nes susidariusi situacija, kai JAV šiuo metu sukauptos didžiulės žaliavinės naftos atsargos, neleidžia efektyviai spręsti apie tikrąsias pasaulines naftos kainas, todėl kai kurie naftos ekspertai siūlo atidžiau žvelgti į „Brent” ar kitos rūšies naftos kainų judėjimą. Beje, vakar viena Kuveito tyrimų agentūra pateikė atliktos analizės duomenis, kurie parodė, kokia naftos kaina turėtų būti, kad OPEC šalys subalansuotų savo biudžetą. Pasirodo, Saudo Arabijos biudžeto pajamos ir išlaidos būtų lygios, esant vidutinei 2009 m. naftos kainai – 42 JAV doleriai, o pajamos iš naftos pardavimo sudarytų beveik 89 proc. viso biudžeto pajamų. Bahreinas ir Omanas pajėgtų subalansuoti valstybės biudžetą vidutinėms naftos kainoms pasiekus atitinkamai 75 ir 66 JAV dolerius už barelį.
Prekyba auksu vakar vyko sudarant sandorius nuo 900 iki 925 JAV dolerių už trojos unciją. Greičiausiai šią savaitę auksas pirmą kartą per tris savaites parodys neigiamą prieaugį, nes praėjusį penktadienį prekyba baigėsi, kai kaina buvo 925 JAV doleriai, o šį rytą auksas Azijoje kainavo 915 dolerių už trojos unciją. Toks teiginys remiasi prielaida, kad priartėjus prie 925 JAV dolerių kainos ribos atsirastų didesnis spaudimas iš viršaus, be to, šiandien JAV doleris stiprėja euro atžvilgiu. Beje, investicinio banko „RBC Capital Markets” prognozėmis, 2009 m. viduryje aukso kaina turėtų būti 750 JAV dolerių, o visų metų vidurkis būtų 850 JAV dolerių už trojos unciją. Tokios prognozės išsiskiria iš šiuo metu girdimų pranešimų, kad didieji bankai peržiūri aukso kainos prognozes teigiama linkme.
Pirmadienį tikimasi sulaukti detalesnių naujienų, kaip B. Obamos administracija ketina panaudoti likusius 350 mlrd. TARP programos dolerių. Pastaruoju metu pasigirsta vis daugiau kritikos dėl ankstesnių administracijos veiksmų, kai už probleminius bankų aktyvūs neva buvo permokama. Todėl gali būti, kad nuo šiol šie aktyvai bus išperkami mokant žemesnę nei rinkos kainą. Tai reikštų mažiau pinigų bankams išvalant jų balansus. Nepaisant to, ši naujiena ir „blogų paskolų banko“ lūkesčiai sugebėjo finansų sektoriaus akcijas pastūmėti aukštyn. Brango „American Express“, „Citigroup“, „J.P.Morgan Chase“, „Goldman Sachs“ akcijos. Be to, geresnius, nei tikėtasi, veiklos rezultatus ir optimistines prognozes paskelbė „Visa“ ir „Mastercard“, nors jų galimybės toliau didinti pajamas parduodant mokėjimų korteles, smunkant vartojimui, kelia tam tikrų abejonių.
Dauguma mažmeninės prekybos įmonių paskelbė prastesnius, nei prognozuota, sausio mėnesio išankstinius pardavimų duomenis. Anot „Thomson Reuters“, iš viso pardavimai per mėnesį smuko 2,3 proc., kai prieš metus atitinkamas įvertis siekė plius 0,4 proc. Tačiau ne visų mažmenininkų rezultatai nuvylė. Stambiausias tinklas „Wal-Mart“ dar kartą patvirtino sėkmingai susitvarkantis su krintančia paklausa. Kompanijos pardavimai sausį padidėjo 2,1 proc. ir viršijo prognozes. Bendrovei didesnes pajamas uždirbti padėjo sumažintos prekių kainos.
Trečiadienį paskelbti geresni, nei tikėtasi, technologijų kompanijos „Cisco Systems“ veiklos rezultatai sugebėjo pakelti bendrovės akcijų kursą 3 proc., nors kompanija įspėjo, kad pardavimai šį ketvirtį gali sumažėti nuo 15 iki 20 proc.
Naujų paraiškų skaičius bedarbio pašalpoms gauti per savaitę ūgtelėjo 35 tūkst. vienetų iki 626 tūkst., arba aukščiausio lygio per 26 metus. Rezultatai buvo prastesni, nei tikėjosi „Briefing.com“ apklausti ekonomistai (591 tūkst.). Tai rodo, kad bedarbių skaičius didėja sparčiau, nei manyta. Neatsigaunant vartojimui ir eksportui gamybos įmonių užsakymai gruodį sumažėjo 3,9 proc. po to, kai lapkritį smuko 6,5 proc. Rinka tikėjosi, kad užsakymai sumažės 3,5 proc.
Penktadienį rinkos svarstyklės vėl gali pakrypti į neigiamą pusę, baiminantis laukiamos darbo rinkos ataskaitos duomenų, kad sausį ir gruodį peržiūrėtas darbo vietų skaičius sumažėjo daugiau, nei prognozuota, t. y. iš viso apie pusę milijono, o nedarbas gali padidėti daugiau nei nuo 7,2 iki 7,5 proc. Neigiamus lūkesčius gali palaikyti ir po prekybos paskelbti, bet rinkos dar nespėti įvertinti žiniasklaidos priemonių grupės „News Corp.“ ketvirčio nuostoliai, kurie siekė 8,4 mlrd. JAV dolerių ir buvo smarkiai prastesni, nei laukė analitikai.
10 metų iždo obligacijų pajamingumas sumažėjo nuo 2,94 iki 2,89 proc. 3 mėnesių Libor norma išliko nepakitusi, t. y. 1,24 proc., o vienos nakties palūkanos padidėjo nuo 0,25 iki 0,32 proc.
Vakarų Europa
Vakarų Europos akcijų indeksai per ketvirtadienio prekybą pasuko žemyn. Europos akcijų kainas nutempė kelių įmonių naujienos apie rezultatus. Makroekonomikos naujienos taip pat nesuteikė jokio ypatingo pagrindo investuotojų nuotaikoms pasikeisti. Vakar Šveicarijos draudimo bendrovės „Swiss Re“ akcijos kaina nusmuko net 28 proc., kai, pasak „Reuters“, įmonė pranešė apie 1 mlrd. frankų nuostolį praėjusiais metais. Ne kokios žinios atkeliavo ir iš bankų sektoriaus. Didžiausias Vokietijos bankas „Deutsche bank“ pigo 4,2 proc., kai paskelbė rekordinio dydžio praėjusių metų IV ketv. nuostolį. „Danske Bank“, kuris, pasak „Bloomberg“, yra antras pagal dydį Šiaurės regiono bankas, vakar pigo 8,1 proc. Bankas paskelbė, kad praėjusį ketvirtį pirmą kartą patyrė nuostolį per pastarąjį dešimtmetį.
Ekonominės naujienos taip pat abiems Atlanto pusėms nesuteikė pagrindo džiūgauti – buvo registruotas naujų bedarbių skaičiaus augimas JAV, smuko Vokietijos fabrikų užsakymai. Vakarykščiai centrinių bankų veiksmai atitiko rinkų lūkesčius. Anglijos bankas, kaip tikėtasi, bazinę palūkanų normą sumažino dar 50 bazinių punktų iki 1 proc. – tokios skolinimosi kainos bankas nebuvo nustatęs per visą savo istoriją. Anglijos bankas pastaruoju metu vykdo ypač agresyvią pinigų politiką ir bazinę palūkanų normą yra sumažinęs daug daugiau nei Europos centrinis bankas (ECB). Europos centrinis bankas vakar paliko tą pačią 2 proc. bazinę palūkanų normą. ECB jau anksčiau buvo pareiškęs, kad nori geriau įvertinti ankstesnių sumažinimų rezultatus, o kitas sprendimas dėl tolimesnės pinigų politikos krypties turėtų būti priimtas kovo mėnesį. Turint omenyje tiek ekonomikos lėtėjimo mastą, tiek vis akivaizdesnius defliacijos požymius, ECB veikiausiai neišsisuks nuo tolimesnio pinigų politikos lengvinimo.
Vokietijos gamyklų užsakymai gruodžio mėnesį smuko 6,9 proc., o lyginant su praėjusių metų atitinkamu mėnesiu – net 25,1 proc. Tai dar vienas nenuginčijamas ekonomikos lėtėjimo įrodymas, leidžiantis kiek prognozuoti ir tikėtis pramonės gamybos apimčių smukimo. Esant tokiai situacijai yra tik dar daugiau pagrindo tikėtis, kad ECB tikrai dar mažins bazinę palūkanų normą.
Azija
Azijos regiono akcijų indeksai per šio ryto prekybą kilo aukštyn. Investuotojų lūkesčius kiek pakylėjo spekuliacijos, kad vyriausybių teikiama parama padės pasaulio ekonomikai išbristi iš susidariusios situacijos. Australijos bankas sumažino infliacijos prognozę – tikimasi, kad iki birželio mėnesio ji mažės iki 1,75 proc. Tokį Centrinio banko pareiškimą kai kurie rinkos dalyviai interpretavo kaip signalą, kad bazinės palūkanų normos sumažinimo galima sulaukti ir ateityje.
Kinijos akcijų indeksas toliau kopia aukštyn ir šiandien pakilo beveik daugiausia per tris mėnesius – 4 proc. Jau kelias savaites investuotojai skuba pasinaudoti plūstančiu optimizmu, kad Kinijos akcijų rinkos ir pačios ekonomikos blogasis tarpsnis pabaigtas, kaip šiuo metu sako į Kiniją investuojantys fondų valdytojai. Šiandien vienos labiausiai kilusių akcijų buvo finansų institucijų vertybiniai popieriai, kurie vilioja investuotojus santykiniu pigumu ir Centrinio banko aktyviais veiksmais, siekiant didinti skolinimąsi ir likvidumą šalyje. Kinijos akcijų indeksas šiuo metu yra antras pagal prieaugio dydį pasaulyje, skaičiuojant nuo 2009 m. sausio 1 d. Beje, Kinijoje skelbiamas aukščiausio pavojingumo sausros pavojaus lygis, nes nuo lapkričio mėn. kai kuriose teritorijose neiškritę krituliai grasina sumažinti Kinijos kviečių derlių 5 proc. Tokie orai gąsdina ir kviečių rinkos dalyvius dėl galinčio atsirasti jų trūkumo, nors šiuo metu Kinija yra lyg ir sukaupusi pakankamas javų atsargas.
Lotynų Amerika
Brazilijos akcijų rinka vėl stiebiasi į viršų ir kol kas demonstruoja geriausius rezultatus iš didžiausių ir populiariausių investicinių rinkų. Investuotojai optimistiškai žvelgia į priekį, tikėdamiesi, kad žaliavų paklausa netrukus gali atsigauti, o pinigų ir mokesčių politikos priemonės turėtų išjudinti slopstančią šalies vidaus rinką, nors šis optimizmas kol kas, žvelgiant iš šono, gali būti nepamatuotas ir neįvertinantis tiek šalies ūkio, tiek pasaulinės paklausos sulėtėjimo masto.
Peru centrinis bankas netikėtai sumažino bazines palūkanų normas ketvirčiu procentinio punkto iki 6,25 proc. Taip siekiama suteikti teigiamą impulsą šalies ekonomikai, kuriai neigiamai atsiliepia mažėjanti jos žaliavų paklausa. Peru infliacija sausį sumažėjo nuo 6,7 iki 6,5 proc., tačiau išlieka viena didžiausių pasaulyje ir kol kas viršija viršutinę pageidaujamą Centrinio banko ribą – 3 proc.
Vidurio ir Rytų Europa
Čekijos centrinis bankas, kaip ir tikėtasi, sumažino bazinę palūkanų normą 50 bazinių punktų – nuo 2,25 proc. iki 1,75 proc. Vėliausiai jos buvo sumažintos 2008 m. lapkričio mėnesį – tuomet bazinė palūkanų norma buvo „apkarpyta“ net 75 baziniais punktais. Iš viso nuo praėjusių metų rugpjūčio dėl ekonomikos lėtėjimo bazinės palūkanų normos Čekijoje buvo sumažintos net 200 bazinių punktų. Vakarykštis Centinio banko žingsnis buvo tikėtinas, nes infliacijos tempai lėtėja (gruodį ji siekė 3,6 proc. – mažiausiai per 15 mėn.), o ekonomika silpsta. Lapkričio mėn. pramonės produkcijos apimtys, lyginant su tuo pačiu ankstesnių metų mėnesiu, sumažėjo net 17,4 proc.
Rumunijos darbuotojų grynasis darbo užmokestis (atskaičius mokesčius) 2008 metais paaugo 22,9 proc. Daugiausia augo sveikatos apsaugos darbuotojų ir mokytojų atlyginimai, atitinkamai 35,9 ir 34,4 proc. Mažiausiai augo telekomunikacijų ir finansų sektoriaus specialistų atlyginimai (7,9 ir 8 proc.). Grynasis darbo užmokestis 2008 m. gruodžio mėnesį pasiekė 1 489 lėjas (380 eurų), tai yra 9,4 proc. daugiau nei lapkričio mėnesį ir 17,6 proc. daugiau nei 2007 metų gruodį. Tiesa, metinis augimo tempas gruodžio mėnesį sulėtėjo, lyginant su 21,4 proc. metiniu augimu lapkričio mėnesį. Įvertinus infliaciją realus neto darbo užmokestis gruodžio mėnesį pakilo 10,6 proc. Kadangi darbo produktyvumas per metus pakilo 6,2 proc., atlyginimų kilimas yra pavojingai per aukštas. Šių metų atlyginimų perspektyvos yra kur kas liūdnesnės, nes jau dabar vyriausybė svarsto pusės metų viešojo sektoriaus atlyginimų įšaldymą.
Ukrainos plieno gamintojai 2009 m. sausio mėnesį pagamino 2,1 mln. tonų plieno, tai yra 41 proc. mažiau, lyginant su 2007 m. sausiu, bet 5 proc. daugiau, lyginant su gruodžiu. Primintina, kad 2008 metų gruodžio mėnesį apimtys smuko 46 proc., tad kritimas kiek sulėtėjo. Svarbu pastebėti, kad sausio mėnesį, lyginant su gruodžiu, nežymiai paaugo eksportuojamo plieno kainos. Tiesa, metinis kritimas vis dar yra apie 40 proc.
Po truputį atsistatant plieno apimtims, 14 proc. (iki 1,275 mln. tonų) paaugo kokso (koksuotos anglies produktas), daugiausia naudojamo lydyti plienui, gamyba. Be to, anglies paklausa auga ir dėl to, jog didieji plieno gamintojai pabrangus ir sutrikus dujų tiekimui persiorientuoja į anglimi kūrenamas krosnis. Tačiau Ukrainos kokso gamintojų kainos sausio mėnesį, lyginant su gruodžiu, sumažėjo 6 proc. iki 154 JAV dolerių už toną, o eksporto kainos smuko net 14 proc. iki 196 JAV dolerių už toną. Skaičiuojant metų pokytį, kritimas atitinkamai siektų net 52 ir 49 proc.
Ukrainos vamzdžių gamintojai 2009 m. sausio mėnesį pagamino 85 tūkstančius tonų vamzdžių, o tai yra net 30 proc. kritimas, lyginant su gruodžio mėnesiu, ir 48 proc. smukimas per metus. Be ekonomikų sulėtėjimo veiksnio, paklausos kritimą galima paaiškinti itin daug kritusia naftos kaina, o tai savo ruožtu sumažino su nafta susijusių pramonės šakų pelnus ir naujų naftotiekių tiesimą. Vamzdžių kainos ir toliau smuko: sausio mėnesio besiūlių vamzdžių eksporto kaina sumažėjo iki 950 JAV dolerių (9 proc. per mėnesį ir panašus lygis per metus), su siūlėmis vamzdžių eksporto kaina sumažėjo iki 145 dolerių (-6 proc. per mėnesį ir -35 proc. per metus).
Ukraina eksportavo 1,6 mln. tonų grūdų 2009 m. sausį arba 20 proc. mažiau lyginant su gruodžio mėnesiu. Tai galima traktuoti bendru ekonomikos sulėtėjimu ir ūkininkų lūkesčiais dėl aukštesnių kainų. Šiais metais Ukrainos žemės ūkio ministerija prognozuoja 25 mln. tonų derlių, lyginant su 53 mln. tonų derliumi 2008 m. Žemesnė pasiūla yra kainos augimo veiksnys.
Turkijos gyventojų indėliai užsienio valiuta per savaitę iki sausio 23 d. sumažėjo 2,3 proc. iki 85 mlrd. JAV dolerių. Per tris pastarąsias savaites indėliai užsienio valiuta sumažėjo 5 proc., o nuo 2008 m. III ketv. pabaigos 14 proc.
Žaliavos
Ketvirtadienį žaliavinės „WTI” naftos artimiausio kovo mėn. ateities sandoriai „NYMEX” biržoje buvo sudarinėjami nuo 39,5 iki 40 JAV dolerių už barelį, o dienos prekyba baigėsi truputį aukštesne nei trečiadienio naftos kaina. Įdomu pastebėti, jog vakarykštis naftos kainos kitimo grafikas yra ganėtinai panašus į antradienio prekybos nupieštą kainos judėjimą. Mažiausia naftos kaina buvo užfiksuota paskelbus duomenis apie JAV prašančiųjų bedarbio pašalpos skaičiaus išaugimą praėjusią savaitę, o tai dar kartą patvirtina ekonomikos smukimo tendenciją ir naftos rinkos dalyvių baimę, jog ir artimiausiu metu dar gali mažėti naftos paklausa šalyje. Neigiamas skirtumas tarp „WTI” ir „Brent” žaliavinės naftos kainų dar labiau išaugo ir siekė kiek daugiau nei 5 JAV dolerius, nors šis skirtumas jau buvo bepradedantis mažėti pastarąją savaitę. Ilgai besilaikantis neigiamas kainų skirtumas verčia abejoti „WTI” naftos, kaip naftos kainos etalono, patikimumu, nes susidariusi situacija, kai JAV šiuo metu sukauptos didžiulės žaliavinės naftos atsargos, neleidžia efektyviai spręsti apie tikrąsias pasaulines naftos kainas, todėl kai kurie naftos ekspertai siūlo atidžiau žvelgti į „Brent” ar kitos rūšies naftos kainų judėjimą. Beje, vakar viena Kuveito tyrimų agentūra pateikė atliktos analizės duomenis, kurie parodė, kokia naftos kaina turėtų būti, kad OPEC šalys subalansuotų savo biudžetą. Pasirodo, Saudo Arabijos biudžeto pajamos ir išlaidos būtų lygios, esant vidutinei 2009 m. naftos kainai – 42 JAV doleriai, o pajamos iš naftos pardavimo sudarytų beveik 89 proc. viso biudžeto pajamų. Bahreinas ir Omanas pajėgtų subalansuoti valstybės biudžetą vidutinėms naftos kainoms pasiekus atitinkamai 75 ir 66 JAV dolerius už barelį.
Prekyba auksu vakar vyko sudarant sandorius nuo 900 iki 925 JAV dolerių už trojos unciją. Greičiausiai šią savaitę auksas pirmą kartą per tris savaites parodys neigiamą prieaugį, nes praėjusį penktadienį prekyba baigėsi, kai kaina buvo 925 JAV doleriai, o šį rytą auksas Azijoje kainavo 915 dolerių už trojos unciją. Toks teiginys remiasi prielaida, kad priartėjus prie 925 JAV dolerių kainos ribos atsirastų didesnis spaudimas iš viršaus, be to, šiandien JAV doleris stiprėja euro atžvilgiu. Beje, investicinio banko „RBC Capital Markets” prognozėmis, 2009 m. viduryje aukso kaina turėtų būti 750 JAV dolerių, o visų metų vidurkis būtų 850 JAV dolerių už trojos unciją. Tokios prognozės išsiskiria iš šiuo metu girdimų pranešimų, kad didieji bankai peržiūri aukso kainos prognozes teigiama linkme.