versija spausdinimui
(0)
Koncernui „Achemos grupė" priklausanti bendrovė „Renerga" šiais metais planuoja pradėti Benaičių vėjo jėgainių parko plėtrą Kretingos rajone. Dabartinį bendrą 16 megavatų šešių vėjo jėgainių parko galingumą numatoma padidinti iki 50 MW, papildomai pastačius 17 vėjo elektrinių. Į šį projektą numatyta investuoti 200 mln. litų.
„Pradėti vėjo elektrinių parko plėtrą planuota jau 2008-aisias, tačiau užsitęsęs Kretingos rajono savivaldybės bendrojo plano tvirtinimas visiems metams pristabdė ne tiktai vėjo elektrinių parko plėtros projektus, bet ir viso Kretingos rajono vystymąsi, - aiškino bendrovės direktorius Linas Sabaliauskas.
Lietuva įsipareigojusi Europos Sąjungai iki 2020 m. iš atsinaujinančių energijos šaltinių pagaminti 23 proc. visos šalyje suvartojamos elektros energijos kiekio. „Šiuo metu vėjo elektrinėse pagaminama tik 1 proc. šalyje suvartojamos elektros energijos, o hidroelektrinėse - apie 2 proc.", - sakė L. Sabaliauskas.
Specialistų teigimu, parengus būtiną įstatymų paketą ir racionaliai išnaudojus vėjo ir hidroenergijos galimybes, galima būtų gauti per 20 proc. šaliai reikiamos elektros energijos. Šiuo metu Lietuvoje veikiančių vėjo elektrinių bendroji galia yra apie 52 MW, o už Lietuvą mažesnėje Danijoje, kurioje gyvena dvigubai daugiau gyventojų, yra daugiau kaip 6000 vėjo jėgainių parkų, kurių bendra galia - 2,5 tūkst. MW, tai yra didesnė nei mūsų atominės elektrinės.
Pasaulio vėjo energijos asociacijos duomenimis, 2007 metais investicijos į vėjo energetiką siekė 24,8 mlrd. dolerių. Vėjo energiją naudoja 70 pasaulio šalių, kuriose veikia daugiau kaip 100 tūkstančių vėjo jėgainių, iš kurių apie 60 proc. - Europoje. Šiuo metu instaliuoti vėjo energijos pajėgumai generuoja 200 TWh elektros energijos per metus, t. y. 1,3 proc. visos pasaulyje suvartotos elektros energijos. 61 proc. instaliuotos vėjo energetikos galios yra Europoje, 20 proc. - Šiaurės Amerikoje, 17 proc. - Azijoje, 1,2 proc. - Australijoje ir Okeanijoje.
„Pradėti vėjo elektrinių parko plėtrą planuota jau 2008-aisias, tačiau užsitęsęs Kretingos rajono savivaldybės bendrojo plano tvirtinimas visiems metams pristabdė ne tiktai vėjo elektrinių parko plėtros projektus, bet ir viso Kretingos rajono vystymąsi, - aiškino bendrovės direktorius Linas Sabaliauskas.
Lietuva įsipareigojusi Europos Sąjungai iki 2020 m. iš atsinaujinančių energijos šaltinių pagaminti 23 proc. visos šalyje suvartojamos elektros energijos kiekio. „Šiuo metu vėjo elektrinėse pagaminama tik 1 proc. šalyje suvartojamos elektros energijos, o hidroelektrinėse - apie 2 proc.", - sakė L. Sabaliauskas.
Specialistų teigimu, parengus būtiną įstatymų paketą ir racionaliai išnaudojus vėjo ir hidroenergijos galimybes, galima būtų gauti per 20 proc. šaliai reikiamos elektros energijos. Šiuo metu Lietuvoje veikiančių vėjo elektrinių bendroji galia yra apie 52 MW, o už Lietuvą mažesnėje Danijoje, kurioje gyvena dvigubai daugiau gyventojų, yra daugiau kaip 6000 vėjo jėgainių parkų, kurių bendra galia - 2,5 tūkst. MW, tai yra didesnė nei mūsų atominės elektrinės.
Pasaulio vėjo energijos asociacijos duomenimis, 2007 metais investicijos į vėjo energetiką siekė 24,8 mlrd. dolerių. Vėjo energiją naudoja 70 pasaulio šalių, kuriose veikia daugiau kaip 100 tūkstančių vėjo jėgainių, iš kurių apie 60 proc. - Europoje. Šiuo metu instaliuoti vėjo energijos pajėgumai generuoja 200 TWh elektros energijos per metus, t. y. 1,3 proc. visos pasaulyje suvartotos elektros energijos. 61 proc. instaliuotos vėjo energetikos galios yra Europoje, 20 proc. - Šiaurės Amerikoje, 17 proc. - Azijoje, 1,2 proc. - Australijoje ir Okeanijoje.