
Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius LITGRID po prekybos paviešino pirmojo šių metų ketvirčio veiklos rezultatus. Paaiškėjo, jog veikla dėl laikinų veiksnių elektros energijos balansavimo rinkoje buvo nuostolinga.
Bendrovės ketvirčio pajamos siekė 108,725 mln. eurų, arba apie keturis procentus mažiau nei prieš metus per tą patį laikotarpį.
Kaip skelbiama LITGRID pranešime, pajamos už elektros perdavimą (pajamose įskaitant 2025 metų tarifo mažinimui panaudotas 8,6 mln. eurų perkrovų valdymo įplaukas) mažėjo 2 procentais iki 37,1 mln. eurų dėl 3,6 procento mažesnio perduoto elektros energijos kiekio. Pajamos už papildomas paslaugas didėjo 21 procentu iki 49,2 mln. eurų. Pagrindinė pokyčio priežastis – VERT nustatyta 28 procentais didesnė papildomų paslaugų įsigijimo dedamoji prie perdavimo kainos. Balansavimo veiklos pajamos mažėjo 45 procentais iki 18,7 mln. eurų dėl mažesnės pardavimo kainos. Litgrid teikiama sistemos balansavimo paslauga visada yra nulinio pelningumo, t. y. pajamų pokytis neturi įtakos pelno (nuostolio) dydžiui, kadangi šios pajamos tik dengia faktiškai patirtas sąnaudas.
Kompanijos ketvirčio EBITDA buvo neigiama ir siekė 27,79 mln. eurų, kai per 2024 metų pirmąjį ketvirtį buvo teigiama ir sudarė 29,371 mln. eurų. Grynasis nuostolis siekė 27,044 mln. eurų, kai prieš metus per tą patį laikotarpį uždirbta 21,51 mln. eurų grynojo pelno. Neigiamus nekoreguotus pelno rodiklius daugiausia lėmė išaugusios papildomų paslaugų sąnaudos, susijusios su balansavimo rezervų sąnaudomis.
2025 metų pirmojo ketvirčio pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA), atlikus koregavimus dėl laikinų reguliacinių nuokrypių nuo VERT patvirtintų dydžių bei eliminuojant kitą netipinį pelną ar nuostolį, siekė 14,2 mln. eurų. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, jis paaugo apie keturioliką procentų. Koreguotas grynasis pelnas siekė 8,2 mln. eurų, kas irgi yra 14 procentų daugiau. Koreguotus pelno rodiklius daugiausia didino išaugusi investicijų grąža dėl išaugusios reguliuojamo turto vertės bei didesnės investicijų grąžos normos.
„Šių metų vasarį be jokių trikdžių nutraukę ryšius su Rusijos valdoma elektros sistema prisijungėme prie kontinentinės Europos tinklų. Sinchronizacijos data – vasario 9-oji – Lietuvos Respublikos Seimo sprendimu jau įėjo į istoriją kaip Baltijos šalių energetinės nepriklausomybės diena. Įgyvendindami sinchronizacijos programos pastarąjį ketvirtį baigėme ne vieną svarbų projektą, stiprinantį Lietuvos elektros perdavimo tinklą: įjungėme antrąjį sinchroninį kompensatorių Alytuje, elektros perdavimo liniją Kruonio HAE–Bitėnai, baigėme Neries pastotės rekonstrukcijos, linijos Darbėnai–Bitėnai statybos ir dažnio stabilumo vertinimo sistemos projektus“ – sako Litgrid vadovas Rokas Masiulis.
Pasak jo, metų pradžioje taip pat žengti reikšmingi žingsniai dėl kitų strateginių projektų įgyvendinimo.
„Gavome statybą leidžiančius dokumentus ir pasirašėme rangos darbų sutartį naujai statomos Kuprioniškių transformatorių pastotės prijungimui prie elektros perdavimo tinklo. Šie darbai užtikrins elektros tiekimą naujajam technologijų parkui Teltonika High-Tech Hill Vilniuje. Taip pat baigėme rengti Harmony Link sausumos jungties inžinerinės infrastruktūros vystymo plano koncepciją ir strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaitą, o praėjusį mėnesį pradėjome jungties projektavimo darbus“ – teigė jis.
Nuo šių metų pradžios LITGRID akcijų kaina pakilo devyniais procentais, o per pastaruosius vienerius - 23,2 procento.
Bendrovės ketvirčio pajamos siekė 108,725 mln. eurų, arba apie keturis procentus mažiau nei prieš metus per tą patį laikotarpį.
Kaip skelbiama LITGRID pranešime, pajamos už elektros perdavimą (pajamose įskaitant 2025 metų tarifo mažinimui panaudotas 8,6 mln. eurų perkrovų valdymo įplaukas) mažėjo 2 procentais iki 37,1 mln. eurų dėl 3,6 procento mažesnio perduoto elektros energijos kiekio. Pajamos už papildomas paslaugas didėjo 21 procentu iki 49,2 mln. eurų. Pagrindinė pokyčio priežastis – VERT nustatyta 28 procentais didesnė papildomų paslaugų įsigijimo dedamoji prie perdavimo kainos. Balansavimo veiklos pajamos mažėjo 45 procentais iki 18,7 mln. eurų dėl mažesnės pardavimo kainos. Litgrid teikiama sistemos balansavimo paslauga visada yra nulinio pelningumo, t. y. pajamų pokytis neturi įtakos pelno (nuostolio) dydžiui, kadangi šios pajamos tik dengia faktiškai patirtas sąnaudas.
Kompanijos ketvirčio EBITDA buvo neigiama ir siekė 27,79 mln. eurų, kai per 2024 metų pirmąjį ketvirtį buvo teigiama ir sudarė 29,371 mln. eurų. Grynasis nuostolis siekė 27,044 mln. eurų, kai prieš metus per tą patį laikotarpį uždirbta 21,51 mln. eurų grynojo pelno. Neigiamus nekoreguotus pelno rodiklius daugiausia lėmė išaugusios papildomų paslaugų sąnaudos, susijusios su balansavimo rezervų sąnaudomis.
2025 metų pirmojo ketvirčio pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA), atlikus koregavimus dėl laikinų reguliacinių nuokrypių nuo VERT patvirtintų dydžių bei eliminuojant kitą netipinį pelną ar nuostolį, siekė 14,2 mln. eurų. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, jis paaugo apie keturioliką procentų. Koreguotas grynasis pelnas siekė 8,2 mln. eurų, kas irgi yra 14 procentų daugiau. Koreguotus pelno rodiklius daugiausia didino išaugusi investicijų grąža dėl išaugusios reguliuojamo turto vertės bei didesnės investicijų grąžos normos.
„Šių metų vasarį be jokių trikdžių nutraukę ryšius su Rusijos valdoma elektros sistema prisijungėme prie kontinentinės Europos tinklų. Sinchronizacijos data – vasario 9-oji – Lietuvos Respublikos Seimo sprendimu jau įėjo į istoriją kaip Baltijos šalių energetinės nepriklausomybės diena. Įgyvendindami sinchronizacijos programos pastarąjį ketvirtį baigėme ne vieną svarbų projektą, stiprinantį Lietuvos elektros perdavimo tinklą: įjungėme antrąjį sinchroninį kompensatorių Alytuje, elektros perdavimo liniją Kruonio HAE–Bitėnai, baigėme Neries pastotės rekonstrukcijos, linijos Darbėnai–Bitėnai statybos ir dažnio stabilumo vertinimo sistemos projektus“ – sako Litgrid vadovas Rokas Masiulis.
Pasak jo, metų pradžioje taip pat žengti reikšmingi žingsniai dėl kitų strateginių projektų įgyvendinimo.
„Gavome statybą leidžiančius dokumentus ir pasirašėme rangos darbų sutartį naujai statomos Kuprioniškių transformatorių pastotės prijungimui prie elektros perdavimo tinklo. Šie darbai užtikrins elektros tiekimą naujajam technologijų parkui Teltonika High-Tech Hill Vilniuje. Taip pat baigėme rengti Harmony Link sausumos jungties inžinerinės infrastruktūros vystymo plano koncepciją ir strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaitą, o praėjusį mėnesį pradėjome jungties projektavimo darbus“ – teigė jis.
Nuo šių metų pradžios LITGRID akcijų kaina pakilo devyniais procentais, o per pastaruosius vienerius - 23,2 procento.