Niujorko vertybinių popierių biržoje kotiruojama Teksaso bendrovė Vistra praėjus beveik trims 2024 metų ketvirčiams tapo ryškiausia S&P500 indekso žvaigžde. Vien per pastarąjį vieno mėnesio laikotarpį jos akcijų kaina pakilo daugiau nei trečdaliu, o nuo metų pradžios - beveik tris kartus. Palyginimui, per tą patį laikotarpį Nvidia akcijų grąža siekia 150,5 procento.
Vistra prie S&P500 indekso prisijungė gegužės pradžioje. Jos veikla neturi nieko bendra su integrinių grandynų ar kitų itin modernių technologijų projektavimu ar gamyba. Tai tradicinė pramonės įmonė, tačiau jos sėkmė labai susijusi su vykstančia dirbtinio intelekto revoliucija.
Vistra, kaip energetikos įmonė, eksploatuojanti atomines elektrines, gauna naudos iš augančio investuotojų susidomėjimo energijos šaltiniais. Pastaruoju metu kapitalas į šį sektorių plūsta su dviguba jėga dėl didėjančio dirbtinio intelekto modelius lavinančių duomenų centrų energijos poreikių.
Jefferies analitikas Antoine Aurimond savo pastaboje pažymėjo, kad dirbtinis intelektas sunaudoja daug kartų daugiau energijos nei tradicinės technologijos. Jo plėtrai reikės padidinti energijos tiekimą, atsižvelgiant į ir taip mažą skirtumą tarp paklausos ir pasiūlos. Todėl investuotojai kreipiasi į branduolinę energiją.
Kita iš šios tendencijos gaunanti naudos bendrovė – Constellation Energy, kurios akcijos nuo metų pradžios pabrango 120 procentų. Kompanija neseniai sudarė 20 metų sutartį dėl energijos tiekimo Microsoft duomenų centrui ir ketina iš naujo atidaryti uždarytą Three Mile Island atominę elektrinę, kad tai padarytų.
Be atominių elektrinių, Vistra taip pat eksploatuoja keletą efektyviausių Amerikoje dujomis kūrenamų elektrinių. Įmonės pasiūloje taip pat yra paslaugos, susijusios su energijos valdymu bei sprendimų teikimu atsinaujinančių energijos šaltinių srityje.