versija spausdinimui
(0)
Lietuvos ūkyje prasideda recesijos fazė, kurios trukmė labiausiai priklausys nuo šalies valdžios sutarimo ir gebėjimo sutvarkyti valstybės finansus, ryžtingų veiksmų, galinčių iš esmės pagerinti bendrą verslo aplinką bei pastangų pritraukti tiesiogines užsienio investicijas į eksportuojančias veiklas.
DnB NORD analitikai prognozuoja, kad sparčiai blogėjant šalies gyventojų ir verslo lūkesčiams, mažėjant vartojimui ir pabrangus kreditiniams ištekliams jau šiemet metinis Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas palyginamosiomis kainomis bus perpus lėtesnis palyginti su 2007-aisiais ir sieks apie 4 proc. Mažiausiai artimiausius dvejus metus šalies ūkio plėtros rodikliai bus neigiami, teigia DnB NORD banko analitikai, pastebėdami, kad recesijos požymiai taps akivaizdūs jau šių metų pabaigoje.
„Ateinančiais metais ir 2010 m. numatomas ekonomikos nuosmukis, realiosios gyventojų pajamos šį laikotarpį neaugs, padidės nedarbas, tačiau pagerės einamosios sąskaitos balansas,” – sakė DnB NORD banko Ekonominių tyrimų grupės vadovas dr. Vadimas Titarenko pristatydamas naujausią banko leidinį „Lietuvos ekonomikos perspektyvos“.
Jis pastebi, kad investicinių prekių importo apimtis šiemet yra mažesnė nei prieš metus, todėl artimiausiais metais neverta tikėtis darbo našumo šuolio ar eksporto proveržio. Pesimistiškai nuteikia ir tiesioginių užsienio investicijų duomenys – grynasis tiesioginių užsienio investicijų į akcinį kapitalą srautas šiemet buvo neigiamas.
Analitikai atkreipia dėmesį, kad lėtėjant ūkio plėtrai situacija darbo rinkoje pasikeis iš esmės. Jie prognozuoja, kad nedarbo lygis per artimiausiu du metus gali išaugti iki 8 proc., o keletą metų itin sparčiai kilęs darbo užmokesčio augimo tempas tikriausiai atsiliks nuo infliacijos, kuri kitąmet turėtų sumažėti iki vienaženklio skaičiaus. Infliaciją ėmė stabdyti vidaus paklausos mažėjimas bei ES ir JAV ekonomikų sąstingis, kuris lemia pagrindinių išteklių pigimą pasaulio rinkose. Šių metų gruodį metinė infliacija turėtų sudaryti apie 10 proc., o kitąmet sumažėti iki 6 proc.
Atlikta pramonės ir paslaugų sektorių analizė rodo, kad recesija pagrindinėse Lietuvos eksporto rinkose ir mažėjantis vartojimas neigiamai paveiks daugumą ūkio šakų, sakė dr. V. Titarenko akcentuodamas, kad įvertinus esamą situaciją pagrindinis vyriausybės dėmesys turėtų būti skirtas makroekonominiam stabilumui ir fiskalinės drausmės atkūrimui.
„Jei naujoji vyriausybė neperžiūrės šalies biudžeto išlaidų ir pajamų santykio iš esmės, kitąmet fiskalinis deficitas bus žymiai didesnis nei planavo ankstesnioji vyriausybė – 2,9 proc. BVP. Tuomet jo finansavimui tektų skolintis daugiau ir brangiau, nes pasaulio finansų rinkose tvyro įtampa, šalies skolinimosi reitingai mažėja, o Lietuvai jau ir taip reikia kitąmet pasiskolinti kelis milijardus litų ankstesnėms paskoloms grąžinti. Dabar ant ekonominių svarstyklių lėkštelių yra du svarsčiai: „susiveržti diržus“ ir sutvarkyti visos šalies finansus arba statyti ūkio raidai nesveiką finansinę piramidę,“ - sako dr. V. Titarenko.
DnB NORD analitikai prognozuoja, kad sparčiai blogėjant šalies gyventojų ir verslo lūkesčiams, mažėjant vartojimui ir pabrangus kreditiniams ištekliams jau šiemet metinis Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas palyginamosiomis kainomis bus perpus lėtesnis palyginti su 2007-aisiais ir sieks apie 4 proc. Mažiausiai artimiausius dvejus metus šalies ūkio plėtros rodikliai bus neigiami, teigia DnB NORD banko analitikai, pastebėdami, kad recesijos požymiai taps akivaizdūs jau šių metų pabaigoje.
„Ateinančiais metais ir 2010 m. numatomas ekonomikos nuosmukis, realiosios gyventojų pajamos šį laikotarpį neaugs, padidės nedarbas, tačiau pagerės einamosios sąskaitos balansas,” – sakė DnB NORD banko Ekonominių tyrimų grupės vadovas dr. Vadimas Titarenko pristatydamas naujausią banko leidinį „Lietuvos ekonomikos perspektyvos“.
Jis pastebi, kad investicinių prekių importo apimtis šiemet yra mažesnė nei prieš metus, todėl artimiausiais metais neverta tikėtis darbo našumo šuolio ar eksporto proveržio. Pesimistiškai nuteikia ir tiesioginių užsienio investicijų duomenys – grynasis tiesioginių užsienio investicijų į akcinį kapitalą srautas šiemet buvo neigiamas.
Analitikai atkreipia dėmesį, kad lėtėjant ūkio plėtrai situacija darbo rinkoje pasikeis iš esmės. Jie prognozuoja, kad nedarbo lygis per artimiausiu du metus gali išaugti iki 8 proc., o keletą metų itin sparčiai kilęs darbo užmokesčio augimo tempas tikriausiai atsiliks nuo infliacijos, kuri kitąmet turėtų sumažėti iki vienaženklio skaičiaus. Infliaciją ėmė stabdyti vidaus paklausos mažėjimas bei ES ir JAV ekonomikų sąstingis, kuris lemia pagrindinių išteklių pigimą pasaulio rinkose. Šių metų gruodį metinė infliacija turėtų sudaryti apie 10 proc., o kitąmet sumažėti iki 6 proc.
Atlikta pramonės ir paslaugų sektorių analizė rodo, kad recesija pagrindinėse Lietuvos eksporto rinkose ir mažėjantis vartojimas neigiamai paveiks daugumą ūkio šakų, sakė dr. V. Titarenko akcentuodamas, kad įvertinus esamą situaciją pagrindinis vyriausybės dėmesys turėtų būti skirtas makroekonominiam stabilumui ir fiskalinės drausmės atkūrimui.
„Jei naujoji vyriausybė neperžiūrės šalies biudžeto išlaidų ir pajamų santykio iš esmės, kitąmet fiskalinis deficitas bus žymiai didesnis nei planavo ankstesnioji vyriausybė – 2,9 proc. BVP. Tuomet jo finansavimui tektų skolintis daugiau ir brangiau, nes pasaulio finansų rinkose tvyro įtampa, šalies skolinimosi reitingai mažėja, o Lietuvai jau ir taip reikia kitąmet pasiskolinti kelis milijardus litų ankstesnėms paskoloms grąžinti. Dabar ant ekonominių svarstyklių lėkštelių yra du svarsčiai: „susiveržti diržus“ ir sutvarkyti visos šalies finansus arba statyti ūkio raidai nesveiką finansinę piramidę,“ - sako dr. V. Titarenko.