versija spausdinimui
(0)
Vilniaus nepriklausomų dailės galerijų asociacijos prezidentas Donatas Juškus žurnale „Investuok“ pasakoja, jog meno kūrinius žmonės pirmiausia perka norėdami patenkinti savo estinius troškimus, sukaupti tam tikrą kolekciją namuose ir tik vėliau svarstoma galimybė uždirbti. „Investavimas į meno kūrinius – unikalus užsiėmimas, žmogaus hobis, suteikiantis ne vien tik estetinį pasigėrėjimą, bet duodantis galimybę bendrauti su aukštas pajamas gaunančiais ir išsilavinusiais žmonėmis. Meno vertybes galima pavadinti prabangos prekėmis, kurių įsigyti sau leidžia ne kiekvienas“, – akcentuoja D. Juškus. Kita vertus, jis tikina, jog retas kuris neseniai praturtėjęs puola pirkti meno kūrinius. Žmonės iš pradžių pasirūpina būstu, geresnėmis transporto priemonėmis, brangiais papuošalais ir tik vėliau pradeda domėtis meno kūriniais.
Nors Stasio Juškaus meno galerijos direktorius sakosi neprisimenąs nė vieno kliento, kuris investuotų tik tikėdamasis uždirbti, visgi auganti įsigyjamų kūrinių vertė papildomas akstinas kaupti kolekcijas.
Reikia domėtis daile
Žmonės, norintys investuoti į meno kūrinius, visų pirma turi mėgti dailę, įsitikinusi Nacionalinės dailės galerijos vadovė Lolita Jablonskienė. Ekspertė žurnale pastebi, jog žmonės, mėgstantys senovinius daiktus, paprastai labiau linkę kolekcionuoti ir investuoti į senosios dailės kūrinius. Žmonės, besidomintys šiuolaikinio gyvenimo aktualijomis, daugiau dėmesio skiria modernaus meno kūriniams. Kuo konkrečiai domėsis investuotojas, labai priklauso ne tik nuo asmeninių pomėgių, bet ir nuo mados.
Nacionalinės dailės galerijos vadovė prisimena, kad prieš gerą dešimtmetį užsienyje buvo labai domimasi sovietinio socialistinio realizmo kūriniais. „Tuomet ir privačios galerijos, ir atskiri asmenys domėjosi jais, važinėjo, ieškojo šios epochos kūrinių. Po kelerių metų rinka „prisisotino“ jais ir susidomėjimas nuslūgo“, – „Investuok“ skaitytojams pasakoja L. Jablonskienė.
Ekspertė pastebėjo, jog pastaraisiais metais grįžta susidomėjimas senaisiais kūriniais, ypač senesniais rusų menininkų darbais. Manoma, kad tai lėmė padidėjęs susidomėjimas daile Rusijoje ir augantis pasiturinčių rusų skaičius. Anot ekspertės, Rusijos turtuoliai aktyviai remia, rengia ir jaunų dailininkų parodas, kaupia jų kolekcijas.
Studijuojančių darbai
Ekspertė pastebi, jog jau kelis dešimtmečius neblėsta susidomėjimas šiuolaikiniu menu. Pasaulyje žinomi keli labai žymūs kolekcininkai, kurie kaupia daugybę jaunų menininkų kūrinių. Vienas jų, Charles Saatchi, labai pigiai supirko jaunųjų britų dailininkų kūrinius, kai jie dar tik studijavo. Dabar šie menininkai garsūs visame pasaulyje, o jų kūrinių vertė išaugo keliasdešimt kartų.
Laikmečio kontekstas
Geri to pavyzdžiai, anot L. Jablonskienės, Rembrandtas ar J. Vermeeris: jie vos išgyveno iš savo kūrybos, jų kūriniai nekėlė didelio entuziazmo ir neatrodė didelės vertybės. Laikui bėgant, šie darbai įsitvirtino kaip laikmečio, kuriame jie buvo nutapyti, mąstysenos ir kultūros pavyzdžiai.
Kartu su ekonomika
„Augant nekilnojamojo turto kainoms ir vyraujant labai teigiamoms nuotaikoms dėl tolesnio ekonomikos augimo, meno vertybių kainos dirbtinai „pūtėsi“, menininkai pradėjo tikėti, jog meno rinka vystysis labai greit ir plačiai“, – pasakoja D. Juškus. Ekspertas prisimena, kad visai neseniai pasitaikė neįtikėtinų atvejų, kai vien tik Lietuvoje žinomas dailininkas parduodavo savo darbus brangiau nei tarptautinio pripažinimo sulaukęs dailininkas.
„Ateinančiais metais galime išvysti kainų „griūtį“, nes menas – tai ne pirmojo būtinumo prekė, kurių esant ekonomikos nuosmukiui negalima atsisakyti. Norintys greitai parduoti meno kūrinius, turės labai mušti kainas“, – žurnale „Investuok“ prognozuoja D. Juškus.
Lemia daug veiksnių
L. Jablonskienė įsitikinusi, jog meno kūrinio vertę visuomet kuria keletas veiksnių. Vieni turi didesnės įtakos vietos ar regioninėse rinkose, kiti – tarptautinėse rinkose. „Autoriaus vertinimas, jo išsilavinimas, kūrybinė veikla, amžius (nuo jo priklauso, ar dar ilgai galės kurti), turi įtakos meno dirbinių kainoms“, – D. Juškus vardija kriterijus, nuo kurių priklauso kaina. Įtakos vertei turi ir įžymūs menininko mokytojai, menotyrininkų atsiliepimai, parodų, kuriose dalyvauta, skaičius ir jų pačių vertinimas. Ypač vertinami autoriai, kurių darbai įtraukti į muziejų ekspozicijas. Svarbiausia, ir meno rinkose veikia ekonomikos dėsniai, pavyzdžiui, produktyvių autorių darbų kaina paprastai būna žemesnė nei neproduktyvių.
Autoriaus darbų kainos skiriasi
Kūrinių kaina priklauso ir nuo jų kokybės, meninio lygio. Anot D. Juškaus, dažnai to paties menininko darbų, sukurtų skirtingais jo gyvenimo laikotarpiais, kainos labai skiriasi, nes neretai skirtingu gyvenimo laikotarpiu jie kuria skirtingo lygio kūrinius. Įtakos kūrinių kainai turi ir aukcionų istorija – Lietuvoje tik jie oficialiai nustato meno kūrinių rinkos kainą.
„Meno kūrinio kainą lemia daugybė faktorių, tokių kaip autoriaus vardas, profesionalumas, konkretaus kūrinio vieta to autoriaus kūrybinėje istorijoje, kūrinio meninė kokybė, fizinė būklė, tiražas / unikalumas, retumas ir pan. Taip pat reikia atsižvelgti į esamą autoriaus pardavimo istoriją, nors tai padaryti, neturint indekso, ganėtinai problemiška“, – vardija Meno rinkos agentūros vadovė Simona Makselienė.
Bet kokiu atveju, patartina kuo daugiau vaikščioti po meno parodas, galerijas, lankytis muziejuose, kitaip sakant, pamatyti kuo daugiau meno kūrinių. Tokiu būdu susiformuoja meno vertinimo kriterijai.
Kaip nustatyti kainą?
Pasaulyje egzistuoja keliolika būdų, kaip nustatomos dailės kūrinių vertės. Vieni jų – tai meno kūrinių aukcionai, pradedant „Sotheby“ ar „Christie“ aukcionais, kuriuose kainoms įtakos turi ne tik pirkėjai ar pardavėjai, bet ir aukcionus konsultuojantys ekspertai. Skaičiuojami meno kūrinių kainų indeksai „Mei Moses Fine Art“, „Art market confidence“, iš kurių galima susidaryti nuomonę apie meno kūrinių kainų pokytį pasaulyje.
Meno kūrinių kainoms, anot Nacionalinės dailės galerijos vadovės, įtakos turi ir meno galerijos, kurios meno rinkoje dalyvauja daugiau kaip menininkų agentai. Vis populiariau eksponuoti kūrinius galerijose, o jei kas nors susidomi darbais, čia pat juos ir parduoti. Už tarpininkavimą galerijos pasiima komisinius. L. Jablonskienė žurnale „Investuok“ pastebi, jog dailės kūrinių kainai didelę įtaką daro ir muziejai. Pastarieji įtvirtina, suteikia pripažinimą ir autoritetą ne tik menininkui, bet ir tam tikram jo kūriniui. Muziejų veiklą atidžiai stebi ir kolekcionieriai, ir investuotojai.
Uždirbo 20 proc. grąžą
Pasak D. Juškaus, perkant žymaus Lietuvos dailininko modernizmo klasikos laikotarpiu nutapytą paveikslą, galima tikėtis 15–20 proc. ilgalaikės metinės grąžos. Ir nors ateinančiais metais ekspertas siūlo nesitikėti augimo, iškart atkreipia dėmesį, jog Antano Gudaičio paveikslą prieš 4–5 metus buvo galima įsigyti už 20–30 tūkst. litų, o dabar jis kainuoja apie 100 tūkst. litų. Jeigu ir toliau šio dailininko darbais bus aktyviai domimasi, jam gali būti pastatytas muziejus, o tuomet, ekspertas nė neabejoja, darbų kainos gali pasiekti ir M. K. Čiurlionio „kartelę“.
Nusipirkus paveikslą tikėtis jį parduoti greičiau nei po pusės metų neverta. Šiuo turtu niekas nespekuliuoja „gaudydami trumpalaikes bangas“, įsitikinęs D. Juškus. Investuotojai laukia kūrinio vertės didėjimo palaipsniui. Augimas paprastai prasideda ne anksčiau kaip po kelerių metų.
L. Jablonskienė stabiliomis investicijomis įvardija senosios dailės kūrinius. Tai, anot jos, stabili ir užtikrinta investicija. „Šie kūriniai jau pripažinti, įtraukti į katalogus, eksponuojami muziejuose, todėl dingsta rizika nusipirkti dirbtinai išpopuliarinto, tačiau, kaip vėliau paaiškėja, nelabai perspektyvaus autoriaus kūrinį“, – garantuoja ekspertė.
Populiarūs žydų kūriniai
Svarstydama, į kokius kūrinius Lietuvoje šiuo metu geriausia investuoti, S. Makselienė išskiria Vilniaus meno mokyklos atstovus, kurių kūriniais domisi ne vien tik Lietuvos, bet ir Lenkijos meno gerbėjai. Verti dėmesio ir litvakų kūriniai, kuriais domisi po visą pasaulį išsibarstę žydai. Prieškarinė Kauno meno mokykla taip pat turėtų dominti investuotojus. Aukcionų organizatorė atkreipia dėmesį, kad, investuojant į meno kūrinius, įsigijamus kūrinius reikėtų įvertinti pagal vieną paprastą kriterijų, t. y. atsakyti į klausimą, ar meno kūrinys būtų likvidus tarptautinėje meno rinkoje. Dauguma lietuvių autorių nebūtų net priimti į tarptautinius aukcionus, nes yra visiškai nežinomi tarptautinėje meno rinkoje.
Dar tik įsibėgėja
Ekspertai vieningai tvirtina, jog meno rinkos Lietuvoje vystymosi stadija kol kas labai ankstyva, nors pastebima, kad žmonių, besidominančių meno kūriniais, daugėja. Ir nors tendencijos iš principo palankios, tačiau matyti, jog Lietuvos ekonomikos augimo sulėtėjimas paveikė ir meno rinką – rugsėjo mėnesį vykusiame aukcione neparduota gerokai daugiau kūrinių nei prieš tai vykusiuose.
Startui pakanka ir nedidelių sumų
Aukcionų organizatorė atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje daugėja viduriniosios klasės atstovų, perkančių meno kūrinius. Tuo pačiu S. Makselienė sako, jog susidariusi klaidinga nuomonė, kad investicijoms į meną reikia labai daug pinigų. Pasak jos, vertingą meno kūrinį galima įsigyti ir už pakankamai nedidelę sumą. „Galima pirkti piešinius, ar grafijos darbus, mažesnio formato paveikslus“, – žurnale „Investuok“ pataria S. Makselienė. Investuojant į senosios dailės kūrinius, ji siūlo tikėtis apie 10 proc. grąžos. Tačiau pasitaiko ir tokių atvejų, kai net pasaulyje pripažinti darbai atneša nuostolį. Nutarus investuoti į meno kūrinius, iš pradžių verta apsispręsti, ko norima, nepulti ieškoti kuo pigesnių ar neįvertintų kūrinių.
Lankytis meno galerijose
„Šiuolaikinės dailės kūrinių negalima vertinti vien estetiniu požiūriu. Kaip vienu iš kelrodžiu norintiems investuoti į XX–XXI a. Lietuvos dailę ateityje taps Nacionalinė dailės galerija, atversianti duris kitais metais. Į šią galeriją patekusių kūrinių autorius galima laikyti pakankamai įvertintais ir nusipelniusiais dėmesio. Norint suprasti moderniosios ir šiuolaikinės dailės kūrinių vertę, reikia lankytis muziejuose, parodose, suvokti kontekstą, kuriame kūrinys buvo kurtas“, – siūlo Nacionalinės dailės galerijos vadovė.
Vytautas Mikalajūnas
Žurnalas „Investuok“
