versija spausdinimui
(3)
Statistika rodo, kad apie 90% tarptautinės valiutų biržos sandorių sudaromi spekuliaciniais tikslais, siekiant trumpalaikio pelno. Tokie prekeiviai aktyviai perka ir parduoda valiutas, naudodami įvairias prekybos strategijas, apie kurias papasakosiu kitame straipsnyje. Taip pat pastebima, kad beveik 95% pradedančiųjų forex‘e praranda savo investuotus pinigus. Galite pamanyti, kad tos strategijos nieko vertos, tačiau dažniausiai investuotojams koją pakiša ne jų pasirinktos strategijos klaidingumas, o jos nesilaikymas. Forex‘e vykstant nepertraukiamai prekybai, spekuliatyvias strategijas naudojantis prekeivis, priešingai nei finansų rinkose, neturi laiko po darbo valandų apmąstyti savo strategijos teisingumą, peržvelgti ir išanalizuoti savo pozicijas, nes birža nestabdoma nuo pirmadienio pradžios iki penktadienio pabaigos. Tai reiškia, kad žmogus visus sprendimus priiminėti privalo veikiančioje rinkoje, kur, matant savo pozicijų svyravimus, daug sunkiau išlaikyti emocinį stabilumą – svarbiausią komponentą, norit tvirtai laikyti savo investicijas ir maksimaliai panaudoti savo prekybos strategiją. Tikriausiai nereikia sakyti, kad tokio globalumo rinkoje be savo strategijos investuotojas tiesiog negali uždirbti. Susidaro įspūdis, kad iš maždaug 70 milijonų pasaulio valiutų biržos prekeivių, pelną gauna tik 300 – 400 tūkstančių profesionalių investuotojų, pasirenkančių ilgalaikio investavimo strategiją. Tai nestipriai prasilenkia su tiesa, tačiau ar tikrai valiutų biržoje profesionalai apiplėšinėja naujokus?
Atsakymo reikia ieškoti ne tik pačioje valiutų biržoje, kadangi, nepaisant šios rinkos dydžio, valiutomis taip pat labai aktyviai operuojama už biržos ribų, t.y. bet kuriuose kituose ekonominiuose santykiuose. Šie grynieji, ar kitomis finansinėmis priemonėmis išreikšti pinigai, taip pat yra pasaulinės finansų sistemos dalis, nors jais ir neprekiaujama biržoje. Tam tikrą investavimo strategiją valiutų atžvilgiu pasirenka netgi nieko bendro neturintys su valiutų rinka. Visi žmonės turi tam tikrą kiekį pinigų, išreikštų jų pasirinktomis valiutomis. Dauguma žmonių turi savo gyvenamos vietos, valstybės pinigų, kuriuos naudoja savo ūkinėms reikmėms arba taupymui. Nors jie negali pasirinkti, kokia valiuta pirks prekes ir paslaugas toje vietoje, tačiau valiutą, skirtą taupymui, gali pasirinkti visi. Nemaža dalis žmonių, nieko neišmanydami apie taupymą, kaip vieną iš investavimo rūšių, pinigus taupo savo šalies valiuta. Ekonomiškai silpnų valstybių gyventojams tai neretai tampa skaudžiu smūgiu per kišenę, nes tokios valiutos, pasaulinėje biržose būna linkusios prarasti savo vertę, taigi, smunka ir pačių santaupų vertė. Dalis taupytojų nusprendžia savo uždarbį paversti kitos, ekonomiškai tvirtesnės valstybės pinigais, ir taip apsaugoti santaupas nuo nuvertėjimo. Šis jų poelgis dažnai būna logiškas ir racionalus, bet silpnos ekonominės žinios sutrukdo teisingai pasirinkti tvirtą valiutą.
Apibrėžiant tai, vienų žmonių nedalyvavimas pasaulio pinigų rinkoje, forex juos vis tiek įtraukia, paimdama dalį jų pinigų vertės. Kitų žmonių ekonomikos neišmanymas kaupiant pinigus taip pat naikina jų kapitalą, kuris niekur nedingsta. Toji „paimta“ pinigų vertė nusėda pinigų rinkoje, kur daugiau išmanantys ir profesionalesni investuotojai gali ją pasiimti. Žinant tai, investavimas forex‘e nebeatrodo beprasmis, nes investuojantys valiutų biržoje būna linkę uždirbti iš valiutų verčių pokyčių, o ją ignoruojantys – prarasti pinigus.
Žinoma, taip investuojant reikia labai atsargiai vertinti riziką, taip pat išmanyti pačia rinkos struktūrą, dinamiką bei dėsnius. Bene žinomiausias jų nurodo pajamingų valiutų pranašumą prieš nepajamingas ir yra antrasis pelno gavimo iš prekybos valiutomis šaltinis (cary trade). Norėdami sužinoti kaip tai veikia, turite žinoti pasaulines palūkanų normas. Pagrindinių valiutų, kuriomis pasaulinėje valiutų biržoje sudaroma apie 80% apyvartos, duomenys pateikiami apačioje:
Kaip žinote, valiutomis forex‘e prekiaujama poromis, perkant ir parduodant vieną valiutą prieš kitą. Pavyzdžiui paimkime AUD/JPY valiutų porą. Australijos dolerio ir Japonijos jenos bazinių palūkanų normų skirtumas yra 4,95% (5,25% - 0,3% = 4,95%), Taigi, perkant Australijos dolerį prieš Japonijos jena būtų gaunamos pajamos, lygios tokiai metinei palūkanų normai. Tuo tarpu perkant Japonijos jeną prieš Australijos dolerį, t.y., parduodant AUD/JPY valiutų porą, reikėtų brokeriui mokėti 4,95% dydžio metines palūkanas. Dažniausiai investuotojai gauna mažesnę palūkanų normą, nes brokeriai prideda savo palūkanų maržą, taigi, pirkdami AUD/JPY, realiai gauna 3,95%, o parduodami moka 5,95% dydžio metines palūkanas. Žinoma, investuotojams, norintiems uždirbti iš valiutų pajamingumų skirtumų, nereikia laikyti atviros pozicijos ištisus metus, kad gautų savo palūkanas, nes jos mokamos kasdien, laikant, jog finansiniai metai turi 360 dienų, ir kasdien sumokama 0,011% (3,95% / 360 = 0,011%) palūkanų norma.
Paanalizuokime, kaip maksimaliai panaudojant visas forex‘o teikiamas galimybes, galima uždirbti iš pajamingumo skirtumų. Tarkime, investuotojas nori įsigyti vieną AUD/JPY valiutų poros lot‘ą, tai yra 100 000 Australijos dolerių prieš Japonijos jenas. Pagal dabartinį lito ir Australijos dolerio kursą, investuotojui reikėtų apie 184 000 litų, norint atsidaryti tokio dydžio poziciją. Panaudojant maržos galimybes, kai brokeris suteikia 500 kartų didesnę sumą investavimui, atidaryti tokio dydžio pozicijai užtektų 370 litų. Išlaikius poziciją metus ir tada uždarius, nepriklausomai nuo valiutų verčių pokyčių, būtų gaunamos 3,95% nuo 100 000 AUD dydžio palūkanos, o tai yra 7268 litai. Skaičiuodami nuo pradinės sumos gautume 1964% metinį pelną!!! Skaičiai įspūdingi, tačiau tikrovė yra gerokai tamsesnė. Tokį pelną iš pajamingumų skirtumų galima būtų gauti tik tuo atveju, jei per visus metus ši pozicija išliktų atvira, o šiai sąlygai yra būtina, kad investicinėje sąskaitoje išliktų pakankama pinigų suma, t.y., kad valiutų pora nenukristų tiek, jog sąskaitos balansas nebepadengtų nuostolių, nes tokiu atveju pozicija būtų automatiškai uždaryta brokerio iniciatyva. Pavyzdyje ši padengimo riba būtų vos už 0,2%, taigi, sąskaita būtų uždaryta AUD/JPY nukritus tik 0,2%. Kad būtų lengviau įsivaizduoti šį dydį verta paminėti, jog per visą 2008 metų spalio mėnesį nebuvo nė vienos dienos, kad AUD/JPY svyravimas nebūtų viršijęs 0,2%. Tai reiškia, jog atsidarę šią poziciją tokiomis sąlygomis investuotojai visada rizikuotų prarasti visą sąskaitos balansą dar tą pačią dieną, jau nekalbant apie laikymą visus metus.
Išvadas pasidaryti nesunku – reikia investuoti tokiais dydžiais, kad būtų nesunku valdyti savo sąskaitą, net vykstant netikėtiems pokyčiams. Būtent čia slypi profesionalių ilgalaikių investuotojų stiprybė. Be to, galimybė uždirbti iš palūkanų skirtumų daugelį investuotojų masina pirkti pajamingesnes valiutas prieš mažiau pajamingas, taigi jie gali uždirbti ne tik iš palūkanų normų skirtumo, bet ir iš pajamingesnės valiutos vertės padidėjimo, dėl jos paklausumo. Kita vertus, kai pasaulio finansų rinkos sutrinka ir prasideda korekcija, valiutų rinkoje palūkanų normos nebekompensuoja valiutų rizikos ir jau pajamingesnės valiutos netenka savo vertės prieš mažiau pajamingas. Tai galime puikiai matyti palygindami AUD/JPY valiutų poros ir FTSE 100 indekso ilgo laikotarpio verčių grafikus:
Pastaruoju metu finansų rinkose siaučiančios krizės poveikiu galima paaiškinti tokį stiprų pastarojo meto Japonijos jenos vertės padidėjimą kitų, netgi gerokai pajamingesnių valiutų atžvilgiu. Žinoma, kai kurių valiutų porų istoriniai duomenys paneigia šią teoriją dėl su palūkanų normomis nesusijusių nacionalinių ekonomikų pokyčių ir sutrikimų. Taip pat reikėtų nepamiršti, kad pasaulio Centriniai bankai gana dažnai keičia palūkanų normas, ypač šiuo krizės laikotarpiu, taigi ir santykiniai valiutų stiprumai tarpusavyje gana dažnai kinta. Šiandien, lapkričio 6 dieną, taip pat buvo tikimasi sulaukti poros galingų finansinių institucijų, Europos ir Didžiosios Britanijos Centrinių bankų bazinių palūkanų normų mažinimų po puse procento, atitinkamai iki 3,25% ir 4%. Šiuo atžvilgiu Anglijos bankas pribloškė rinkos dalyvius savo ryžtingu, net 1,5% palūkanų mažinimu, beje, didžiausiu per 27 metus. Akivaizdu, kad britų ekonomika susiduria su rimtomis problemomis, stipriai pakenksiančiomis jų valiutai ateityje. Panašūs veiksmai gali sutrikdyti cary trade principu paremtą valiutų prekybą, tačiau rinkoms atsigaunant, reikėtų prisiminti šį labai svarbų elementą, kuris, deja, dėl palūkanų mažinimo tampa vis mažiau veiksmingas. Kita vertus, rinkoms krintant, galima panaudoti atvirkštinį cary trade efektą. Sėkmingų investicijų!
