versija spausdinimui
(0)
2009 metai didžiosioms pasaulio ekonomikoms bus sunkesni nei manyta anksčiau. Su didžiausiais sunkumais artimiausiu metu susidurs JAV ekonomika, o Didžioji Britanija, Airija bei Ispanija, šiuo požiūriu, yra labiausiai pažeidžiamos valstybės Europoje. Iš besivystančių rinkų, pavojingiausioje situacijoje atsidūrė Rusija bei kitos energiją eksportuojančios šalys, kurios pernelyg priklauso nuo žaliavų, pirmiausia naftos, kainos, praneša „Swedbank“ analitikai.
„Pasaulis jau daug sumokėjo už skolinimo burbulu paremtą finansų krizę. Didžiosios valstybės viena po kitos rengia finansų sistemos gelbėjimo planus, kuriuose imamasi visų priemonių, kokių reikės (kaip svarbiausių sistemai bankų nacionalizavimas) jų finansų rinkoms apsaugoti. Ši krizė savo gilumu gerokai pralenkia bet kurią praėjusio dešimtmečio krizę. Tačiau joje įžvelgiu ir teigiamų pasekmių – visų pirma turto kainų infliacija paremto skolinimo eros pabaigą, apsivalymą nuo blogai valdančių riziką finansinių institucijų, geresnį finansinio sektoriaus reguliavimą bei didesnį pasitikėjimą juo, ir galiausiai, ne tokį spontanišką, bet kur kas nuosaikesnį ir ilgalaikiškesnį pasaulio ekonomikos augimą ateityje“, - sako banko Lietuvoje Finansų rinkų tarnybos vadovas Tomas Andrejauskas.
Banko analitikai pastebi, kad atsinaujinus suirutei pasaulio finansų rinkose, netikrumas dėl pasaulio ekonomikos ateities yra gerokai išaugęs. „Ši krizė iš tiesų yra dvigalvė: viena vertus pasitikėjimo krizė pasaulinėje finansų sistemoje užsuko kapitalo „kranelius“ ir tokiu būdu stabdo bet kokią plėtrą, kita vertus, mes turime vartojimo krizę didžiosiose pasaulio ekonomikose – JAV, Europoje, Australijoje, Kanadoje, Japonijoje ir pagaliau toje pačioje Kinijoje. Derinys yra ypač pavojingas, kadangi reikšmingai sustiprina neigiamą įtaką bendram pasaulio ūkio augimui. Mažesnė išteklių paklausa iš JAV ir Europos jau spaudžia naftos ir kitų išteklių kainas žemyn. Visa tai tiesiogiai persiduoda energiją eksportuojančioms šalims, kurios buvo įpratusios iš to gyventi“, - sako T. Andrejauskas.
„Pasaulis jau daug sumokėjo už skolinimo burbulu paremtą finansų krizę. Didžiosios valstybės viena po kitos rengia finansų sistemos gelbėjimo planus, kuriuose imamasi visų priemonių, kokių reikės (kaip svarbiausių sistemai bankų nacionalizavimas) jų finansų rinkoms apsaugoti. Ši krizė savo gilumu gerokai pralenkia bet kurią praėjusio dešimtmečio krizę. Tačiau joje įžvelgiu ir teigiamų pasekmių – visų pirma turto kainų infliacija paremto skolinimo eros pabaigą, apsivalymą nuo blogai valdančių riziką finansinių institucijų, geresnį finansinio sektoriaus reguliavimą bei didesnį pasitikėjimą juo, ir galiausiai, ne tokį spontanišką, bet kur kas nuosaikesnį ir ilgalaikiškesnį pasaulio ekonomikos augimą ateityje“, - sako banko Lietuvoje Finansų rinkų tarnybos vadovas Tomas Andrejauskas.
Banko analitikai pastebi, kad atsinaujinus suirutei pasaulio finansų rinkose, netikrumas dėl pasaulio ekonomikos ateities yra gerokai išaugęs. „Ši krizė iš tiesų yra dvigalvė: viena vertus pasitikėjimo krizė pasaulinėje finansų sistemoje užsuko kapitalo „kranelius“ ir tokiu būdu stabdo bet kokią plėtrą, kita vertus, mes turime vartojimo krizę didžiosiose pasaulio ekonomikose – JAV, Europoje, Australijoje, Kanadoje, Japonijoje ir pagaliau toje pačioje Kinijoje. Derinys yra ypač pavojingas, kadangi reikšmingai sustiprina neigiamą įtaką bendram pasaulio ūkio augimui. Mažesnė išteklių paklausa iš JAV ir Europos jau spaudžia naftos ir kitų išteklių kainas žemyn. Visa tai tiesiogiai persiduoda energiją eksportuojančioms šalims, kurios buvo įpratusios iš to gyventi“, - sako T. Andrejauskas.