versija spausdinimui
(0)
Antra pagal dydį pasaulyje Kinijos ekonomika per antrąjį šių metų ketvirtį fiksavo prieaugio sulėtėjimą, kuris tuo pačiu buvo mažesnis nei laukta.
Per praėjusį ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, Kinijos bendrasis vidaus produktas ūgtelėjo 4,3 procento, arba lėčiausiai nuo pat 2022 metų ketvirtojo ketvirčio.
Per pirmąjį 2026 metų ketvirtį šios šalies ekonomika augo penkiais procentais. Laukta, kad per antrąjį ketvirtį prieaugis lėtės, bet mažiau, t.y. iki vidutiniškai 4,5 procento.
Bendrojo vidaus produkto augimas smuko, nes silpna vidaus paklausa, prislopusios privačios investicijos ir užsitęsęs nekilnojamojo turto rinkos nuosmukis nusvėrė nuolatinę paramą iš atsparaus su dirbtiniu intelektu susijusio eksporto.
Naujausias rodmuo taip pat nukrito žemiau Pekino 4,5 – 5,0 procentų metinio augimo tikslo apatinės ribos, o tai pabrėžia netolygų atsigavimą ir sustiprina lūkesčius dėl tolesnės politikos paramos.
Kinijos Nacionalinis statistikos biuras (NBS) pareiškime teigė, kad išorinis neapibrėžtumas išlieka didelis, o ekonomika ir toliau susiduria su disbalansu tarp stiprios pasiūlos ir silpnos paklausos. NBS vadovo pavaduotojas Mao Shengyongas pažymėjo, kad ekonomika išliko „tinkamame diapazone“ ir demonstravo „didelį atsparumą“, kurią palaiko aukštųjų technologijų ir įrangos gamyba, o paslaugų sektorius toliau sparčiai augo.
Palyginus su pirmuoju 2026 metų ketvirčiu, antra pagal dydį pasaulio ekonomika ūgtelėjo kaip ir laukta 0,9 procento, kai ketvirtį prieš tai prieaugis siekė 1,3 procento. Bendrai per pirmąjį šių metų pusmetį Kinijos bendrasis vidaus produktas pakilo 4,7 procento (laukta 4,5 procento prieaugio).
Nuo šių metų pradžios Kinijos juanis Amerikos dolerio atžvilgiu pabrango virš trijų procentų, o mūsų valiutos atžvilgiu - apie šešis procentus.
Per praėjusį ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, Kinijos bendrasis vidaus produktas ūgtelėjo 4,3 procento, arba lėčiausiai nuo pat 2022 metų ketvirtojo ketvirčio.
Per pirmąjį 2026 metų ketvirtį šios šalies ekonomika augo penkiais procentais. Laukta, kad per antrąjį ketvirtį prieaugis lėtės, bet mažiau, t.y. iki vidutiniškai 4,5 procento.
Bendrojo vidaus produkto augimas smuko, nes silpna vidaus paklausa, prislopusios privačios investicijos ir užsitęsęs nekilnojamojo turto rinkos nuosmukis nusvėrė nuolatinę paramą iš atsparaus su dirbtiniu intelektu susijusio eksporto.
Naujausias rodmuo taip pat nukrito žemiau Pekino 4,5 – 5,0 procentų metinio augimo tikslo apatinės ribos, o tai pabrėžia netolygų atsigavimą ir sustiprina lūkesčius dėl tolesnės politikos paramos.
Kinijos Nacionalinis statistikos biuras (NBS) pareiškime teigė, kad išorinis neapibrėžtumas išlieka didelis, o ekonomika ir toliau susiduria su disbalansu tarp stiprios pasiūlos ir silpnos paklausos. NBS vadovo pavaduotojas Mao Shengyongas pažymėjo, kad ekonomika išliko „tinkamame diapazone“ ir demonstravo „didelį atsparumą“, kurią palaiko aukštųjų technologijų ir įrangos gamyba, o paslaugų sektorius toliau sparčiai augo.
Palyginus su pirmuoju 2026 metų ketvirčiu, antra pagal dydį pasaulio ekonomika ūgtelėjo kaip ir laukta 0,9 procento, kai ketvirtį prieš tai prieaugis siekė 1,3 procento. Bendrai per pirmąjį šių metų pusmetį Kinijos bendrasis vidaus produktas pakilo 4,7 procento (laukta 4,5 procento prieaugio).
Nuo šių metų pradžios Kinijos juanis Amerikos dolerio atžvilgiu pabrango virš trijų procentų, o mūsų valiutos atžvilgiu - apie šešis procentus.