versija spausdinimui
(0)
Europoje trečiadienį ir vėl vyravo permaininga prekyba. Šio regiono biržos kaip ir galima buvo laukti, po tragiškos sesijos už Atlanto antradienį, prekyba pradėjo raudonuodamos, o pagrindiniai indeksai gan stipriai paniro į minusą. Tiesa, po to situacija po truputi keitėsi, ir gerėjo, o tikras ralis prasidėjo tuomet, kai apie pietus pasirodė informacija, jog šeši Centriniai bankai drauge sumažino bazines palūkanas po 0,5% punktus, na o Kinijoje jos sumažėjo 0,27%. Tačiau vis dėl to optimizmas po šios naujienos truko neilgai ir Europos biržos prekybos sesiją baigė gan stipriai nukraujavusios.
Rinkose sklidusios spekuliacijos, kad netrukus stambiausi pasaulio Centriniai bankai gali imtis bendrų veiksmų gelbėjant padėti finansų rinkose išsipildė. Šiandien JAV Centrinis bankas (FED) sumažino šalyje bazinę palūkanų norma 0,5% iki 1,5%, Europos Centrinis bankas (ECB) - 0,5% iki 4,25%, Kanados - nuo 3 iki 2,5%, D.Britanijos Centrinis bankas nuo 5 iki 4,5%, Švedijos Centrinis bankas šalyje sumažino bazinių palūkanų normą taip pat 0,5% iki 4,25%. Šveicarijoje irgi buvo sumažinta bazinė palūkanų norma. Tuo tarpu Kinijos Centrinis bankas sumažino bazinę palūkanų normą jau antrą kart per pastarąsias tris savaites, šįkart 0,27% iki 6,93%.
Nors Centrinių bankų veiksmai ir turėjo padrąsinti investuotojus, tačiau tai pavyko padaryti neilgam, nes ko gero ši akcija jau yra kiek pavėluota ir pasauliui nepavyks išvengti gilesnių krizės padarinių. Žinoma, bazinių palūkanų mažinimas turėtų padėti finansų sektoriui, tačiau realių rezultatų šių veiksmų teks palaukti.
Didžiųjų Vakarų Europos biržų indeksai šiandieninę sesija baigė neigiamoje zonoje. Paryžiaus biržos pagrindinis indeksas CAC40 nusirito net 6.31%, Vokietijos DAX neteko 5.83% savo vertės ir nukrito iki 5016.29, nors vienu metu buvo pramušęs ir penkių tūkstančių ribą. Londono biržos FTSE250 indeksas trečiadienį krito 3.1% iki 7200.87 punktų.
Tuo tarpu kaip visada išskirtinai įvykiai klostėsi Rusijos biržose. RTS ir Micex indeksams per nepilną valandą stipriai nusiritus, atitinkamai 11,25 ir 14,35 procentais, prekyba Rusijos biržose šalies finansų rinkos priežiūros tarnybos nurodymu buvo sustabdyta, ir neatsinaujino iki pat sesijos pabaigos. Kaip skelbiama prekyba Micex biržoje bus atnaujinta tik penktadienį. Kaimynų iš Rusijos pavyzdžiu pasekė ir didžiausia vertybinių popierių birža Ukrainoje PFTS, kur prekyba vos prasidėjusi, taip pat greitai buvo sustabdyta iki pat sesijos pabaigos. Tuo tarpu kita didžioji Rytų ir Centrinės Europos birža Varšuvoje sugebėjo atsitiesti po itin nemažų kritimų, na o pagrindinis šios biržos indeksas WIG20 fiksavo gan nedidelį palyginus 1.29% nuostolį ir nukrito iki 2158.65 punktų, nors sesijos metu buvo nusiritęs net iki 2072.77 punktų reikšmės.
Vis daugiau Europos šalių didina indėlių padėtų bankuose apdraudimo garantijų ribas.
D,Britanijos vyriausybė norėdama padėti didelių problemų kamuojamai šalies finansų sistemai, įlies į ją 50 mlrd. svarų. Ši informacija padėjo šalies didiesiems bankams. Nes arba jų akcijos šiandien pigo tik nežymiai ar netgi sugebėjo pabrangti. „Royal Bank of Scotland“ banko akcijos pakilo 0,77 procentais, „HBOS“ vertė šoktelėjo net beveik ketvirtadaliu, na o „Barclays“ vertybiniai popieriai atpigo 2,36 proc., „HSBC Holdings“ - 2,52 procentais.
Su itin didelėmis ir ko gero nelabai išsprendžiamomis problemomis susidūrė Islandijos vyriausybė. Šalies bankai skendi didelėse skolose, jų turtas nuvertėjas ir anot ekspertų, viena šalis niekaip nepajėgs susitvarkyti su šiomis problemomis, nors Islandijos valdžia iš paskutiniųjų ieško būdų nors kiek sumažinti neigiamus padarinius.
Tolesnes kryptis rinkose šiuo metu itin sunku prognozuoti. Didelis nervingumas, nepasitikėjimas, baimė ir toliau dominuoja rinkose.
Rinkose sklidusios spekuliacijos, kad netrukus stambiausi pasaulio Centriniai bankai gali imtis bendrų veiksmų gelbėjant padėti finansų rinkose išsipildė. Šiandien JAV Centrinis bankas (FED) sumažino šalyje bazinę palūkanų norma 0,5% iki 1,5%, Europos Centrinis bankas (ECB) - 0,5% iki 4,25%, Kanados - nuo 3 iki 2,5%, D.Britanijos Centrinis bankas nuo 5 iki 4,5%, Švedijos Centrinis bankas šalyje sumažino bazinių palūkanų normą taip pat 0,5% iki 4,25%. Šveicarijoje irgi buvo sumažinta bazinė palūkanų norma. Tuo tarpu Kinijos Centrinis bankas sumažino bazinę palūkanų normą jau antrą kart per pastarąsias tris savaites, šįkart 0,27% iki 6,93%.
Nors Centrinių bankų veiksmai ir turėjo padrąsinti investuotojus, tačiau tai pavyko padaryti neilgam, nes ko gero ši akcija jau yra kiek pavėluota ir pasauliui nepavyks išvengti gilesnių krizės padarinių. Žinoma, bazinių palūkanų mažinimas turėtų padėti finansų sektoriui, tačiau realių rezultatų šių veiksmų teks palaukti.
Didžiųjų Vakarų Europos biržų indeksai šiandieninę sesija baigė neigiamoje zonoje. Paryžiaus biržos pagrindinis indeksas CAC40 nusirito net 6.31%, Vokietijos DAX neteko 5.83% savo vertės ir nukrito iki 5016.29, nors vienu metu buvo pramušęs ir penkių tūkstančių ribą. Londono biržos FTSE250 indeksas trečiadienį krito 3.1% iki 7200.87 punktų.
Vis daugiau Europos šalių didina indėlių padėtų bankuose apdraudimo garantijų ribas.
D,Britanijos vyriausybė norėdama padėti didelių problemų kamuojamai šalies finansų sistemai, įlies į ją 50 mlrd. svarų. Ši informacija padėjo šalies didiesiems bankams. Nes arba jų akcijos šiandien pigo tik nežymiai ar netgi sugebėjo pabrangti. „Royal Bank of Scotland“ banko akcijos pakilo 0,77 procentais, „HBOS“ vertė šoktelėjo net beveik ketvirtadaliu, na o „Barclays“ vertybiniai popieriai atpigo 2,36 proc., „HSBC Holdings“ - 2,52 procentais.
Su itin didelėmis ir ko gero nelabai išsprendžiamomis problemomis susidūrė Islandijos vyriausybė. Šalies bankai skendi didelėse skolose, jų turtas nuvertėjas ir anot ekspertų, viena šalis niekaip nepajėgs susitvarkyti su šiomis problemomis, nors Islandijos valdžia iš paskutiniųjų ieško būdų nors kiek sumažinti neigiamus padarinius.
Tolesnes kryptis rinkose šiuo metu itin sunku prognozuoti. Didelis nervingumas, nepasitikėjimas, baimė ir toliau dominuoja rinkose.