versija spausdinimui
(0)
Skaičiuojant kainų pokyčius nuo 1996 metų, iš visų energijos rūšių Lietuvoje elektros kainos kilo mažiausiai, rašo dienraštis „Lietuvos rytas“.
Lietuvą gelbėja gana pigi Ignalinos atominės elektrinės (AE) gaminama elektros energija. Tačiau tam, kad elektros energija pasiektų vartotoją, reikia brangios infrastruktūros: transformatorinių, laidų ir t.t. Kaip ir grūdai, kurie kelis kartus pabrangsta, kol tampa duona, taip pasikeičia ir elektros energija, kol ji atkeliauja nuo gamybos iki vartojimo vietos.
Elektros kainos Lietuvoje yra vienos mažiausių Europos Sąjungoje. 2007-aisiais gyventojai Lietuvoje vidutiniškai mokėjo apie 27 centus už kilovatvalandę (kWh). ES vidurkis – 47 centai. Komerciniai vartotojai mokėjo 18,49 cento, tuo tarpu ES vidurkis – 27,12 cento. Pastaraisiais metais elektra Vakarų Europoje brango sparčiau nei Lietuvoje.
Tiesa, vidutinis atlyginimas ES irgi didesnis nei Lietuvoje. Bet visas medžiagas – transformatorius, kurą ir kita – tenka pirkti pasaulinėmis kainomis. Ateityje elektros kainos Lietuvoje ir kitose šalyse neišvengiamai didės. Pagrindinė priežastis – brangsta jos gamyba. Ką tai reiškia gyventojams? Jei elektros tarifas padidėja 1 centu, namų ūkio išlaidos padidėja vidutiniškai 1,38 lito per mėnesį. Be abejo, tai irgi yra pinigai. Tačiau jei kainos nebus didinamos po truputį, vieną dieną sulauksime didelio kainų šuolio.
Pavyzdžiui, Ispanijoje, kurioje tarifas buvo didinamas nepakankamai, susikaupę nuostoliai būdavo dengiami skolintomis lėšomis. Todėl elektros kainą Ispanijoje didinti nuo 27 iki 34 procentų siūlo net energetikos reguliavimo komisija.
Elektros kainų poveikį ekonomikai apskaičiuoti yra sunkiau. Skaičiuojant infliaciją Lietuvoje, elektros kainos svoris sudaro vos 22 dalis iš 1000. Palyginimui: maistas sudaro 231, šiluma – 35, degalai – 55 dalis.
Manoma, kad padidėjus energijos kainai automatiškai pabrangsta ir visos kitos prekės. Bet iš tiesų galutinė produkto kaina priklauso nuo pardavėjo pasirinktos kainodaros, rinkos galios, produkto paklausos bei daugybės kitų dalykų. Paprastai padidėjus gamybos išlaidoms automatiškai perkelti jas į produkto kainą neišeina. Tad vargu ar būtų atsakinga dėl kelių litų rizikuoti strateginiais projektais ir energetine nepriklausomybe.
„Naftos ir dujų kainos pasaulyje ir toliau išlieka neprognozuojamos. Visai realu, kad jos dar didės. Akivaizdu, kad dėl to Lietuvai būtų kur kas naudingiau dalį elektros pasigaminti atominėje elektrinėje ir nepriklausyti tik nuo naftos ir dujų pagrindu pagaminamos elektros, kuri bus brangesnė. Tiesa, net ir turėdami naują atominę elektrinę mes negalime būti garantuoti, kad elektros kainos visuomet išliks stabilios. Jos gamybos, transportavimo savikaina vis didėja. Įtaką elektros kainoms gali daryti ir elektros tinklų sujungimas su kaimyninėmis valstybėmis. Kainų stabilumą mūsų šalies gyventojams ar įmonėms iš dalies galėtų garantuoti ilgalaikės elektros energijos pirkimo sutartys su elektros gamintoju“, – sakė nacionalinio investuotojo bendrovės „Leo LT“ valdybos pirmininko patarėjas Žilvinas Šilėnas.
Lietuvą gelbėja gana pigi Ignalinos atominės elektrinės (AE) gaminama elektros energija. Tačiau tam, kad elektros energija pasiektų vartotoją, reikia brangios infrastruktūros: transformatorinių, laidų ir t.t. Kaip ir grūdai, kurie kelis kartus pabrangsta, kol tampa duona, taip pasikeičia ir elektros energija, kol ji atkeliauja nuo gamybos iki vartojimo vietos.
Elektros kainos Lietuvoje yra vienos mažiausių Europos Sąjungoje. 2007-aisiais gyventojai Lietuvoje vidutiniškai mokėjo apie 27 centus už kilovatvalandę (kWh). ES vidurkis – 47 centai. Komerciniai vartotojai mokėjo 18,49 cento, tuo tarpu ES vidurkis – 27,12 cento. Pastaraisiais metais elektra Vakarų Europoje brango sparčiau nei Lietuvoje.
Tiesa, vidutinis atlyginimas ES irgi didesnis nei Lietuvoje. Bet visas medžiagas – transformatorius, kurą ir kita – tenka pirkti pasaulinėmis kainomis. Ateityje elektros kainos Lietuvoje ir kitose šalyse neišvengiamai didės. Pagrindinė priežastis – brangsta jos gamyba. Ką tai reiškia gyventojams? Jei elektros tarifas padidėja 1 centu, namų ūkio išlaidos padidėja vidutiniškai 1,38 lito per mėnesį. Be abejo, tai irgi yra pinigai. Tačiau jei kainos nebus didinamos po truputį, vieną dieną sulauksime didelio kainų šuolio.
Pavyzdžiui, Ispanijoje, kurioje tarifas buvo didinamas nepakankamai, susikaupę nuostoliai būdavo dengiami skolintomis lėšomis. Todėl elektros kainą Ispanijoje didinti nuo 27 iki 34 procentų siūlo net energetikos reguliavimo komisija.
Elektros kainų poveikį ekonomikai apskaičiuoti yra sunkiau. Skaičiuojant infliaciją Lietuvoje, elektros kainos svoris sudaro vos 22 dalis iš 1000. Palyginimui: maistas sudaro 231, šiluma – 35, degalai – 55 dalis.
Manoma, kad padidėjus energijos kainai automatiškai pabrangsta ir visos kitos prekės. Bet iš tiesų galutinė produkto kaina priklauso nuo pardavėjo pasirinktos kainodaros, rinkos galios, produkto paklausos bei daugybės kitų dalykų. Paprastai padidėjus gamybos išlaidoms automatiškai perkelti jas į produkto kainą neišeina. Tad vargu ar būtų atsakinga dėl kelių litų rizikuoti strateginiais projektais ir energetine nepriklausomybe.
„Naftos ir dujų kainos pasaulyje ir toliau išlieka neprognozuojamos. Visai realu, kad jos dar didės. Akivaizdu, kad dėl to Lietuvai būtų kur kas naudingiau dalį elektros pasigaminti atominėje elektrinėje ir nepriklausyti tik nuo naftos ir dujų pagrindu pagaminamos elektros, kuri bus brangesnė. Tiesa, net ir turėdami naują atominę elektrinę mes negalime būti garantuoti, kad elektros kainos visuomet išliks stabilios. Jos gamybos, transportavimo savikaina vis didėja. Įtaką elektros kainoms gali daryti ir elektros tinklų sujungimas su kaimyninėmis valstybėmis. Kainų stabilumą mūsų šalies gyventojams ar įmonėms iš dalies galėtų garantuoti ilgalaikės elektros energijos pirkimo sutartys su elektros gamintoju“, – sakė nacionalinio investuotojo bendrovės „Leo LT“ valdybos pirmininko patarėjas Žilvinas Šilėnas.