versija spausdinimui
(0)
Tikėtina, kad Europos Sąjungos ekonomikos augimas šiais metais bus 1,4 proc. (euro zonoje – 1,3 proc.), tai yra maždaug puse procentinio punkto mažesnis negu numatyta balandžio mėnesio prognozėje. Pagrindiniai pavasario prognozėje nurodyti rizikos veiksniai materializavosi – finansinė suirutė gilėjo, prekių kainos smarkiai kilo ir keletą būsto rinkų ištikęs šokas išplito dar labiau.
Numatoma, kad nuolat smarkiai kylant prekių kainoms vidutinė infliacija ES šiais metais bus 3,8 proc., o euro zonoje – 3,6 proc. Tai yra prognozės rodiklis didinamas, nors artimiausiais mėnesiais laipsniškai silpstant ankstesnio energijos ir maisto kainų augimo poveikiui infliacija gali pasiekti lūžio ribą.
„Visus metus tebesitęsianti suirutė finansų rinkose, per tą patį laikotarpį beveik dvigubai išaugusios energijos kainos ir kai kurių būsto rinkų pokyčiai turėjo įtakos ekonomikai, nors paskutiniu metu sumažėjusios naftos ir kitų prekių kainos bei euro kurso smuktelėjimas suteikė šiokį tokį palengvėjimą. Šioje sudėtingoje ir neaiškioje situacijoje privalome mokytis iš praeities klaidų ir laikytis nuoseklios politikos. Tolesnis Europos reformų darbotvarkės įgyvendinimas yra labai svarbus siekiant toliau kurti darbo vietas ir sėkmingiau įveikti išorės sukrėtimus. Privalome paspartinti veiksmų plano įgyvendinimą, kad padėtume atkurti pasitikėjimą finansų rinkomis, ir išsaugoti viešųjų finansų srityje pasiektus laimėjimus, kad nepadidintume naštos ateities kartoms, kurios ir taip susidurs su senėjančios visuomenės uždaviniais,“ – sakė už ekonomikos ir pinigų reikalus atsakingas Komisijos narys Joaquínas Almunia.
Stiprėjant nepalankiai situacijai pasaulyje, antrą šių metų ketvirtį keliose išsivysčiusios ekonomikos šalyse pradėjo mažėti gamybos mastas; kai kuriose šalyse šį mažėjimą taip pat sukėlė prasti rezultatai būsto sektoriuose. BVP ES sumažėjo 0,1 proc., euro zonoje – 0,2 proc. Tai iš dalies atspindi „skolos grąžinimą“ po netikėtai spartaus augimo pirmąjį ketvirtį, kurį tam tikru mastu paskatino laikini veiksniai. Be to, dėl nuolatinio prekių kainų kilimo, finansinės suirutės ir kai kuriais atvejais dėl šoko būsto rinkoje, pasitikėjimas smuko, kapitalo išlaidos toliau didėjo, o vartojimo kainų infliacija augo, stabdydama vidaus paklausą.
Komisijos Ekonomikos ir finansų generalinis direktoratas 2008 m. prognozuoja 1,4 proc. augimą ES ir 1,3 proc. – euro zonoje, tai yra atitinkamai 0,6 ir 0,4 procentinio punkto (pp) mažesnį augimą, palyginti su pavasario prognoze. Šie apskaičiavimai paremti naujomis prognozėmis, skirtomis Prancūzijai, Vokietijai, Italijai, Nyderlandams, Lenkijai, Ispanijai ir Jungtinei Karalystei, kurioms drauge tenka apie 80 proc. ES BVP.
Numatoma, kad nuolat smarkiai kylant prekių kainoms vidutinė infliacija ES šiais metais bus 3,8 proc., o euro zonoje – 3,6 proc. Tai yra prognozės rodiklis didinamas, nors artimiausiais mėnesiais laipsniškai silpstant ankstesnio energijos ir maisto kainų augimo poveikiui infliacija gali pasiekti lūžio ribą.
„Visus metus tebesitęsianti suirutė finansų rinkose, per tą patį laikotarpį beveik dvigubai išaugusios energijos kainos ir kai kurių būsto rinkų pokyčiai turėjo įtakos ekonomikai, nors paskutiniu metu sumažėjusios naftos ir kitų prekių kainos bei euro kurso smuktelėjimas suteikė šiokį tokį palengvėjimą. Šioje sudėtingoje ir neaiškioje situacijoje privalome mokytis iš praeities klaidų ir laikytis nuoseklios politikos. Tolesnis Europos reformų darbotvarkės įgyvendinimas yra labai svarbus siekiant toliau kurti darbo vietas ir sėkmingiau įveikti išorės sukrėtimus. Privalome paspartinti veiksmų plano įgyvendinimą, kad padėtume atkurti pasitikėjimą finansų rinkomis, ir išsaugoti viešųjų finansų srityje pasiektus laimėjimus, kad nepadidintume naštos ateities kartoms, kurios ir taip susidurs su senėjančios visuomenės uždaviniais,“ – sakė už ekonomikos ir pinigų reikalus atsakingas Komisijos narys Joaquínas Almunia.
Stiprėjant nepalankiai situacijai pasaulyje, antrą šių metų ketvirtį keliose išsivysčiusios ekonomikos šalyse pradėjo mažėti gamybos mastas; kai kuriose šalyse šį mažėjimą taip pat sukėlė prasti rezultatai būsto sektoriuose. BVP ES sumažėjo 0,1 proc., euro zonoje – 0,2 proc. Tai iš dalies atspindi „skolos grąžinimą“ po netikėtai spartaus augimo pirmąjį ketvirtį, kurį tam tikru mastu paskatino laikini veiksniai. Be to, dėl nuolatinio prekių kainų kilimo, finansinės suirutės ir kai kuriais atvejais dėl šoko būsto rinkoje, pasitikėjimas smuko, kapitalo išlaidos toliau didėjo, o vartojimo kainų infliacija augo, stabdydama vidaus paklausą.
Komisijos Ekonomikos ir finansų generalinis direktoratas 2008 m. prognozuoja 1,4 proc. augimą ES ir 1,3 proc. – euro zonoje, tai yra atitinkamai 0,6 ir 0,4 procentinio punkto (pp) mažesnį augimą, palyginti su pavasario prognoze. Šie apskaičiavimai paremti naujomis prognozėmis, skirtomis Prancūzijai, Vokietijai, Italijai, Nyderlandams, Lenkijai, Ispanijai ir Jungtinei Karalystei, kurioms drauge tenka apie 80 proc. ES BVP.