versija spausdinimui
(0)
Pasaulio finansų rinkose tebejaučiamos JAV būsto paskolų krizės pasekmės, teigiama Šiaurės Europos finansų grupės SEB analitikų parengtoje „Nordic Outlook“ apžvalgoje. Pasak SEB analitikų, pasunkėjusi prieiga prie kredito išteklių ir kritusios būsto kainos užgniaužė augimą ne tik JAV, bet ir tampriai su jomis susijusiose euro zonos šalyse bei Didžiojoje Britanijoje.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalių ekonomikos plėtra kitais metais bus lėčiausia nuo praėjusio dešimtmečio pradžios. Pasaulio ekonomika 2009 metais teišaugs tik 3 proc., o tokia padėtis išsivysčiusioms valstybėms reikštų recesiją. Kita vertus, infliacinis spaudimas turėtų sumažėti ir atverti „duris“ Europos centrinio banko palūkanų normų mažinimo politikai. SEB analitikai prognozuoja, kad šiais metais Latvijos ekonomika bus sąstingio būklės, tuo tarpu Estijos BVP smuktelės 2 proc., tačiau Lietuvoje ekonomikos lėtėjimas bus švelnesnis.
SEB ekspertai gana pesimistiškai vertina artimiausią JAV ūkio perspektyvą, kadangi teigiamas fiskalinių paskatų ir užsienio prekybos poveikis realiam ekonomikos sektoriui baigia išblėsti. BVP šiais metais išaugs 1,6 proc., o kitąmet – 0,6 procento. JAV Federalinio rezervų banko bazinė palūkanų norma neturėtų būti keičiama iki kitų metų vidurio.
Vakarų Europos ekonomikos kritimo kreivė bus dar statesnė nei JAV. Šiais metais euro zonos šalių ūkio plėtra pasieks maždaug 1 proc., tuo tarpu Didžiosios Britanijos ekonomika bus apimta visiško sąstingio. Kol kas didelė infliacija varžo Europos centrinio banko (ECB) rankas mažinti pagrindines refinansavimo palūkanų normas, tačiau pirmąjį 2009 metų ketvirtį jau galima tikėtis iš ECB pirmojo tokio žingsnio. Išsipildžius staigaus euro zonos ūkio lėtėjimo scenarijui, bazinė palūkanų norma kitų metų pabaigoje gali būti net 100 bazinių punktų mažesnė nei dabar ir sudaryti 3,25 procento.
Blogėjant „senųjų“ Europos Sąjungos šalių verslo lūkesčiams ir mažėjant euro palūkanų normoms, kyla JAV dolerio stiprėjimo euro atžvilgiu tikimybė. Dolerio atsigavimą skatina ir mažėjančios žaliavų bei energetinių išteklių kainos. 2009 metų pabaigoje dolerio kursas, palyginti su euru, gali pakilti iki senokai regėto 1,38 dolerio už eurą lygio.
Baltijos šalių ekonomikos perspektyvos šiuo metu yra gana margos. SEB ekspertų vertinimu, Latvijos BVP šiemet beveik nepasikeis (0,3 proc.), o 2009 metais išaugs 1,5 proc., 2010 metais – 4 proc. Estijos ekonomikos šiais metais laukia 2 proc. sumažėjimas, tuo tarpu per artimiausius dvejus metus plėtra bus analogiška kaip ir Latvijos. Bent iki 2010 metų šviesiausias ūkio raidos scenarijus rašomas Lietuvos ekonomikai – 2008 metais BVP padidės 5,5 proc., 2009 metais – 4 proc. ir 2010 metais – 3 procentais.
„Mūsų ūkis neturi ypatingų skiepų prieš nuosmukį, tačiau Lietuvos privalumas, palyginti su kitomis Baltijos valstybėmis – geresnė ūkio šakinė ir eksporto diversifikacija“, – sakė SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. Tačiau analitikas pastebi, kad nesiėmus priemonių infliacijai sumažinti ir konkurencingumui padidinti, makroekonominė padėtis visame Baltijos regione gali labai supanašėti.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalių ekonomikos plėtra kitais metais bus lėčiausia nuo praėjusio dešimtmečio pradžios. Pasaulio ekonomika 2009 metais teišaugs tik 3 proc., o tokia padėtis išsivysčiusioms valstybėms reikštų recesiją. Kita vertus, infliacinis spaudimas turėtų sumažėti ir atverti „duris“ Europos centrinio banko palūkanų normų mažinimo politikai. SEB analitikai prognozuoja, kad šiais metais Latvijos ekonomika bus sąstingio būklės, tuo tarpu Estijos BVP smuktelės 2 proc., tačiau Lietuvoje ekonomikos lėtėjimas bus švelnesnis.
SEB ekspertai gana pesimistiškai vertina artimiausią JAV ūkio perspektyvą, kadangi teigiamas fiskalinių paskatų ir užsienio prekybos poveikis realiam ekonomikos sektoriui baigia išblėsti. BVP šiais metais išaugs 1,6 proc., o kitąmet – 0,6 procento. JAV Federalinio rezervų banko bazinė palūkanų norma neturėtų būti keičiama iki kitų metų vidurio.
Vakarų Europos ekonomikos kritimo kreivė bus dar statesnė nei JAV. Šiais metais euro zonos šalių ūkio plėtra pasieks maždaug 1 proc., tuo tarpu Didžiosios Britanijos ekonomika bus apimta visiško sąstingio. Kol kas didelė infliacija varžo Europos centrinio banko (ECB) rankas mažinti pagrindines refinansavimo palūkanų normas, tačiau pirmąjį 2009 metų ketvirtį jau galima tikėtis iš ECB pirmojo tokio žingsnio. Išsipildžius staigaus euro zonos ūkio lėtėjimo scenarijui, bazinė palūkanų norma kitų metų pabaigoje gali būti net 100 bazinių punktų mažesnė nei dabar ir sudaryti 3,25 procento.
Blogėjant „senųjų“ Europos Sąjungos šalių verslo lūkesčiams ir mažėjant euro palūkanų normoms, kyla JAV dolerio stiprėjimo euro atžvilgiu tikimybė. Dolerio atsigavimą skatina ir mažėjančios žaliavų bei energetinių išteklių kainos. 2009 metų pabaigoje dolerio kursas, palyginti su euru, gali pakilti iki senokai regėto 1,38 dolerio už eurą lygio.
Baltijos šalių ekonomikos perspektyvos šiuo metu yra gana margos. SEB ekspertų vertinimu, Latvijos BVP šiemet beveik nepasikeis (0,3 proc.), o 2009 metais išaugs 1,5 proc., 2010 metais – 4 proc. Estijos ekonomikos šiais metais laukia 2 proc. sumažėjimas, tuo tarpu per artimiausius dvejus metus plėtra bus analogiška kaip ir Latvijos. Bent iki 2010 metų šviesiausias ūkio raidos scenarijus rašomas Lietuvos ekonomikai – 2008 metais BVP padidės 5,5 proc., 2009 metais – 4 proc. ir 2010 metais – 3 procentais.
„Mūsų ūkis neturi ypatingų skiepų prieš nuosmukį, tačiau Lietuvos privalumas, palyginti su kitomis Baltijos valstybėmis – geresnė ūkio šakinė ir eksporto diversifikacija“, – sakė SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. Tačiau analitikas pastebi, kad nesiėmus priemonių infliacijai sumažinti ir konkurencingumui padidinti, makroekonominė padėtis visame Baltijos regione gali labai supanašėti.