versija spausdinimui
(0)
Ekonomiškai ir politiškai pakankamai stabilios Rytų Europos valstybės ilgai kurstė investuotojų pasitikėjimą, tačiau pastarąjį dešimtmetį trukęs svaiginantis ūkio augimas negalėjo tęstis amžinai, dienraštis „Verslo žinios“ cituoja savaitraštį „The Economist“.
Šiandien skolinimosi kaina baugina, o darbo jėgos trūkumas ima kandžiotis. Pasenusi infrastruktūra, tokia kaip įžymieji Lenkijos keliai, pančioja prekybą. Kai kuriose šalyse pastebimai išaugo infliacija, o pasaulio rinkos tampa vis sunkiau įžengiamos. Nepaisant to, bendras regiono augimas šiemet tebebuvo stebėtinai stiprus. Iš dalies tai paaiškinama tuo, kad euro zonos smukimas tik prasideda ir nepasiekė šio Europos pakraščio, o vidaus vartojimas regione tebeauga.
Latvijos ir Estijos burbulas jau sprogo, konstatuoja „The Economist“. Pavyzdžiui, Latvijoje mažmeninės prekybos apimtys, lyginant su ankstesniais metais, sumažėjo 8,3 proc., o gamyba – 6,4 procento. Statybų sektorius stagnuoja. Infliacija siekia 17 proc. – šalį su fiksuoto kurso nacionaline valiuta tai turėtų gąsdinti. Tačiau baisiausi nuogąstavimai dėl Latvijos kol kas nepasitvirtino.
Didžiausia regiono ekonomika Lenkija atrodo geriau nei jos kaimynės. Pirmąjį šių metų ketvirtį jos ūkis augo stebėtinus 6,1 proc., o prieš penkerius metus 20 proc. siekęs nedarbas tiesiog išgaravo lenkams masiškai išvykus uždarbiauti į Britaniją ir Airiją. Tiesa, šiandien Lenkijos plėtra linkusi lėtėti, o nuo pernykščių 4 proc. iki 6 proc. išaugusi bazinė palūkanų norma žada dar kilti. Tai stiprina zlotą euro atžvilgiu ir vilioja emigravusius lenkus grįžti, tačiau pjauna eksportuotojus.
Šiandien skolinimosi kaina baugina, o darbo jėgos trūkumas ima kandžiotis. Pasenusi infrastruktūra, tokia kaip įžymieji Lenkijos keliai, pančioja prekybą. Kai kuriose šalyse pastebimai išaugo infliacija, o pasaulio rinkos tampa vis sunkiau įžengiamos. Nepaisant to, bendras regiono augimas šiemet tebebuvo stebėtinai stiprus. Iš dalies tai paaiškinama tuo, kad euro zonos smukimas tik prasideda ir nepasiekė šio Europos pakraščio, o vidaus vartojimas regione tebeauga.
Latvijos ir Estijos burbulas jau sprogo, konstatuoja „The Economist“. Pavyzdžiui, Latvijoje mažmeninės prekybos apimtys, lyginant su ankstesniais metais, sumažėjo 8,3 proc., o gamyba – 6,4 procento. Statybų sektorius stagnuoja. Infliacija siekia 17 proc. – šalį su fiksuoto kurso nacionaline valiuta tai turėtų gąsdinti. Tačiau baisiausi nuogąstavimai dėl Latvijos kol kas nepasitvirtino.
Didžiausia regiono ekonomika Lenkija atrodo geriau nei jos kaimynės. Pirmąjį šių metų ketvirtį jos ūkis augo stebėtinus 6,1 proc., o prieš penkerius metus 20 proc. siekęs nedarbas tiesiog išgaravo lenkams masiškai išvykus uždarbiauti į Britaniją ir Airiją. Tiesa, šiandien Lenkijos plėtra linkusi lėtėti, o nuo pernykščių 4 proc. iki 6 proc. išaugusi bazinė palūkanų norma žada dar kilti. Tai stiprina zlotą euro atžvilgiu ir vilioja emigravusius lenkus grįžti, tačiau pjauna eksportuotojus.