versija spausdinimui
(0)
Besileidžianti ekonomika, lėtesnis darbo užmokesčio augimas ir slopstantis gyventojų vartojimas pamažu stabdys ir kainų augimo tempą, sako „Hansabanko“ analitikai. Jie prognozuoja, kad per likusius šių metų mėnesius infliacija išsilaikys panašiame lygyje, svyruodama tarp 12–13 procentų.
Kaip šiandien paskelbė Statistikos departamentas, liepos mėnesį metinė infliacija sudarė 12,2 proc. ir buvo mažesnė nei birželį (12,5 proc.).
„Metinė infliacija turėtų stabilizuotis, nes lėtėjant ekonomikai ir gyventojams vis pesimistiškiau vertinant ateitį, mažesnė paklausa pristabdys vidaus kainų augimą. Tiesa, paskutinįjį ketvirtį situaciją sudrums šilumos kainų šuolis. Vertiname, kad šilumos kainų augimas pridės apie 1,5 procentinio punkto prie metinės Lietuvos infliacijos“, – sakė „Hansabanko“ analitikė Jurgita Jurgutytė.
Pasak banko specialistės, infliacijos lygis metų pabaigoje priklausys ir nuo to, kaip į besikeičiančią situaciją reaguos verslas, kai pakilus šilumos kainoms vartotojams liks mažiau pinigų kitoms prekėms. Latvijoje ir Estijoje jau kurį laiką stebimas staigus ekonomikos lėtėjimas. Šių šalių pavyzdys rodo, kad įmonės nenoriai mažina kainas. Atvirkščiai, kai kurie verslininkai ieško galimybių kainas didinti, siekdami kompensuoti prastesnius pardavimus ir išlaikyti anksčiau turėtus pelnus. Kaimyninėse Baltijos valstybėse prireikė laiko pristabdyti kainų didinimą.
Pasak „Hansabanko“ analitikės, degalų kainos liepos mėnesį buvo dėmesio centre ir Lietuvoje, ir kitose pasaulio valstybėse. Liepos viduryje pasaulinės naftos kainos priartėjo prie rekordinių 150 JAV dolerių už barelį. Tai lėmė itin aukštas degalų kainas Lietuvoje. Nuogąstaujant dėl naftos vartojimo smukimo, antrąją mėnesio pusę naftos kaina pasaulyje stipriai krito, tačiau degalai Lietuvos vartotojams pigo kur kas lėčiau. Todėl nepaisant palankiau susiklosčiusios situacijos pasaulio rinkose, transporto grupės kainos liepą išliko 1,1 proc. aukštesnės nei praėjusį mėnesį.
„Hansabankas“ priklauso pirmaujančiai finansinei grupei Baltijos ir Šiaurės šalių regione – „Swedbank“. Ši grupė turi daugiau negu 9,1 mln. privačių ir beveik 483 tūkst. verslo klientų Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Rusijoje ir Švedijoje. Ji turi 465 padalinius Švedijoje ir 300 – Baltijos šalyse. „Swedbank“ dirba virš 21 tūkst. darbuotojų, iš jų Lietuvoje – daugiau negu 3 tūkstančiai. „Hansabankui“ Lietuvoje priklauso „Hansa lizingas“, „Hansa gyvybės draudimas“, „Hansa investicijų valdymas“, „Hansa draudimo brokeris“, „Baltijos autolizingas“ ir „Hansa valda“.
„Hansabankas“ kartu su kitais „Hansabank“ grupės bankais Estijoje ir Latvijoje šį rudenį keičia pavadinimą į „Swedbank“. Pavadinimo ir prekės ženklo keitimo procesas užtruks apie metus, jį baigti ketinama 2009-ųjų rudenį. „Swedbank“ grupės bankai Baltijos šalių rinkose sieks tapti geriausiai klientus aptarnaujančia finansine grupe.
Kaip šiandien paskelbė Statistikos departamentas, liepos mėnesį metinė infliacija sudarė 12,2 proc. ir buvo mažesnė nei birželį (12,5 proc.).
„Metinė infliacija turėtų stabilizuotis, nes lėtėjant ekonomikai ir gyventojams vis pesimistiškiau vertinant ateitį, mažesnė paklausa pristabdys vidaus kainų augimą. Tiesa, paskutinįjį ketvirtį situaciją sudrums šilumos kainų šuolis. Vertiname, kad šilumos kainų augimas pridės apie 1,5 procentinio punkto prie metinės Lietuvos infliacijos“, – sakė „Hansabanko“ analitikė Jurgita Jurgutytė.
Pasak banko specialistės, infliacijos lygis metų pabaigoje priklausys ir nuo to, kaip į besikeičiančią situaciją reaguos verslas, kai pakilus šilumos kainoms vartotojams liks mažiau pinigų kitoms prekėms. Latvijoje ir Estijoje jau kurį laiką stebimas staigus ekonomikos lėtėjimas. Šių šalių pavyzdys rodo, kad įmonės nenoriai mažina kainas. Atvirkščiai, kai kurie verslininkai ieško galimybių kainas didinti, siekdami kompensuoti prastesnius pardavimus ir išlaikyti anksčiau turėtus pelnus. Kaimyninėse Baltijos valstybėse prireikė laiko pristabdyti kainų didinimą.
Pasak „Hansabanko“ analitikės, degalų kainos liepos mėnesį buvo dėmesio centre ir Lietuvoje, ir kitose pasaulio valstybėse. Liepos viduryje pasaulinės naftos kainos priartėjo prie rekordinių 150 JAV dolerių už barelį. Tai lėmė itin aukštas degalų kainas Lietuvoje. Nuogąstaujant dėl naftos vartojimo smukimo, antrąją mėnesio pusę naftos kaina pasaulyje stipriai krito, tačiau degalai Lietuvos vartotojams pigo kur kas lėčiau. Todėl nepaisant palankiau susiklosčiusios situacijos pasaulio rinkose, transporto grupės kainos liepą išliko 1,1 proc. aukštesnės nei praėjusį mėnesį.
„Hansabankas“ priklauso pirmaujančiai finansinei grupei Baltijos ir Šiaurės šalių regione – „Swedbank“. Ši grupė turi daugiau negu 9,1 mln. privačių ir beveik 483 tūkst. verslo klientų Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Rusijoje ir Švedijoje. Ji turi 465 padalinius Švedijoje ir 300 – Baltijos šalyse. „Swedbank“ dirba virš 21 tūkst. darbuotojų, iš jų Lietuvoje – daugiau negu 3 tūkstančiai. „Hansabankui“ Lietuvoje priklauso „Hansa lizingas“, „Hansa gyvybės draudimas“, „Hansa investicijų valdymas“, „Hansa draudimo brokeris“, „Baltijos autolizingas“ ir „Hansa valda“.
„Hansabankas“ kartu su kitais „Hansabank“ grupės bankais Estijoje ir Latvijoje šį rudenį keičia pavadinimą į „Swedbank“. Pavadinimo ir prekės ženklo keitimo procesas užtruks apie metus, jį baigti ketinama 2009-ųjų rudenį. „Swedbank“ grupės bankai Baltijos šalių rinkose sieks tapti geriausiai klientus aptarnaujančia finansine grupe.