versija spausdinimui
(0)
Kaip ir buvo laukta, Europos Centrinio banko atstovai šiandien vėl nusprendė nekeisti savo palūkanų normų, kurios išlieka šiame lygyje nuo pat praėjusių metų birželio.
„Šiandien Valdančioji taryba nusprendė nekeisti nei vienos iš trijų ECB pagrindinių palūkanų normų. Gaunami duomenys iš esmės atitinka Valdančiosios tarybos ankstesnį infliacijos perspektyvos vertinimą, tačiau išaugo rizika, kad infliacija didės, o ekonomikos augimas – mažės. Valdančioji taryba yra įsipareigojusi formuoti savo pinigų politiką taip, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija stabilizuotųsi siekiamame 2 procentų lygyje“ - rašoma pranešime.
Taigi, palūkanų norma už naudojimąsi indėlių galimybe, pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų norma už naudojimąsi ribinio skolinimosi galimybe nesikeis ir bus atitinkamai 2 procentai, 2,15 procento ir 2,4 procento.
Euro zonos pinigų politikos vykdytojai pabrėžia, jog karas Artimuosiuose Rytuose lėmė staigų energijos kainų šuolį, padidinusį infliaciją ir neigiamai paveikusį ekonominius vertinimus. Karo pasekmės infliacijai ir ekonominei veiklai vidutiniu laikotarpiu priklausys nuo energijos kainų sukrėtimo intensyvumo ir trukmės bei jo netiesioginio ir antrinio poveikių masto. Kuo ilgiau tęsis karas ir kuo ilgiau energijos kainos bus didelės, tuo stipresnis bus tikėtinas poveikis bendresnei infliacijai ir ekonomikai.
„Valdančioji taryba tebėra gerai pasirengusi susitvarkyti su dabartiniu neapibrėžtumu. Prasidėjus šiam spartaus energijos kainų kilimo laikotarpiui, infliacija euro zonoje buvo ties tiksliniu 2 procentų lygiu. Ekonomikai pastaraisiais ketvirčiais buvo būdingas atsparumas. Ilgesnės trukmės infliacijos lūkesčiai ir toliau turi tvirtą pagrindą, tačiau trumpesnio laikotarpio infliacijos lūkesčiai gerokai išaugo.Valdančioji taryba atidžiai stebės padėtį ir sprendimus dėl tinkamos pinigų politikos pozicijos priims per kiekvieną posėdį atskirai, vadovaudamasi gaunamais duomenimis. Jos sprendimai dėl palūkanų normų pirmiausia priklausys nuo to, kaip ji vertins infliacijos perspektyvą ir su ja susijusią riziką, atsižvelgdama į gaunamus ekonominius ir finansinius duomenis, bazinės infliacijos dinamiką ir pinigų politikos poveikio perdavimo stiprumą. Valdančioji taryba nėra iš anksto įsipareigojusi laikytis kokios nors konkrečios palūkanų normų raidos krypties“ - skelbia ECB.
Tuo pačiu primenama, jog Turto pirkimo programos (TPP) ir specialiosios pandeminės pirkimo programos (SPPP) portfeliai mažėja nustatytu ir numatomu tempu, nes Eurosistema nebereinvestuoja pagrindinių sumų, gautų iš vertybinių popierių, suėjus jų terminui.
„Valdančioji taryba yra pasirengusi koreguoti visas pagal jai suteiktus įgaliojimus turimas priemones, kad infliacija stabilizuotųsi jos nustatytame vidutinio laikotarpio tiksliniame 2 procentų lygyje ir būtų užtikrintas sklandus pinigų politikos poveikio perdavimas. Be to, gali būti naudojama politikos poveikio perdavimo apsaugos priemonė siekiant suvaldyti nepagrįstą, netvarkingą rinkos dinamiką, keliančią rimtą riziką pinigų politikos perdavimui visose euro zonos šalyse, o tai padėtų Valdančiajai tarybai dar veiksmingiau vykdyti jai suteiktus įgaliojimus užtikrinti kainų stabilumą“ - reziumuojama Europos Centrinio banko komunikate.
Artimiausias ECB atstovų posėdis monetarinės politikos klausimais numatytas birželio 10 - 11 dienomis Frankfurte.
„Šiandien Valdančioji taryba nusprendė nekeisti nei vienos iš trijų ECB pagrindinių palūkanų normų. Gaunami duomenys iš esmės atitinka Valdančiosios tarybos ankstesnį infliacijos perspektyvos vertinimą, tačiau išaugo rizika, kad infliacija didės, o ekonomikos augimas – mažės. Valdančioji taryba yra įsipareigojusi formuoti savo pinigų politiką taip, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija stabilizuotųsi siekiamame 2 procentų lygyje“ - rašoma pranešime.
Taigi, palūkanų norma už naudojimąsi indėlių galimybe, pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų norma už naudojimąsi ribinio skolinimosi galimybe nesikeis ir bus atitinkamai 2 procentai, 2,15 procento ir 2,4 procento.
Euro zonos pinigų politikos vykdytojai pabrėžia, jog karas Artimuosiuose Rytuose lėmė staigų energijos kainų šuolį, padidinusį infliaciją ir neigiamai paveikusį ekonominius vertinimus. Karo pasekmės infliacijai ir ekonominei veiklai vidutiniu laikotarpiu priklausys nuo energijos kainų sukrėtimo intensyvumo ir trukmės bei jo netiesioginio ir antrinio poveikių masto. Kuo ilgiau tęsis karas ir kuo ilgiau energijos kainos bus didelės, tuo stipresnis bus tikėtinas poveikis bendresnei infliacijai ir ekonomikai.
„Valdančioji taryba tebėra gerai pasirengusi susitvarkyti su dabartiniu neapibrėžtumu. Prasidėjus šiam spartaus energijos kainų kilimo laikotarpiui, infliacija euro zonoje buvo ties tiksliniu 2 procentų lygiu. Ekonomikai pastaraisiais ketvirčiais buvo būdingas atsparumas. Ilgesnės trukmės infliacijos lūkesčiai ir toliau turi tvirtą pagrindą, tačiau trumpesnio laikotarpio infliacijos lūkesčiai gerokai išaugo.Valdančioji taryba atidžiai stebės padėtį ir sprendimus dėl tinkamos pinigų politikos pozicijos priims per kiekvieną posėdį atskirai, vadovaudamasi gaunamais duomenimis. Jos sprendimai dėl palūkanų normų pirmiausia priklausys nuo to, kaip ji vertins infliacijos perspektyvą ir su ja susijusią riziką, atsižvelgdama į gaunamus ekonominius ir finansinius duomenis, bazinės infliacijos dinamiką ir pinigų politikos poveikio perdavimo stiprumą. Valdančioji taryba nėra iš anksto įsipareigojusi laikytis kokios nors konkrečios palūkanų normų raidos krypties“ - skelbia ECB.
Tuo pačiu primenama, jog Turto pirkimo programos (TPP) ir specialiosios pandeminės pirkimo programos (SPPP) portfeliai mažėja nustatytu ir numatomu tempu, nes Eurosistema nebereinvestuoja pagrindinių sumų, gautų iš vertybinių popierių, suėjus jų terminui.
„Valdančioji taryba yra pasirengusi koreguoti visas pagal jai suteiktus įgaliojimus turimas priemones, kad infliacija stabilizuotųsi jos nustatytame vidutinio laikotarpio tiksliniame 2 procentų lygyje ir būtų užtikrintas sklandus pinigų politikos poveikio perdavimas. Be to, gali būti naudojama politikos poveikio perdavimo apsaugos priemonė siekiant suvaldyti nepagrįstą, netvarkingą rinkos dinamiką, keliančią rimtą riziką pinigų politikos perdavimui visose euro zonos šalyse, o tai padėtų Valdančiajai tarybai dar veiksmingiau vykdyti jai suteiktus įgaliojimus užtikrinti kainų stabilumą“ - reziumuojama Europos Centrinio banko komunikate.
Artimiausias ECB atstovų posėdis monetarinės politikos klausimais numatytas birželio 10 - 11 dienomis Frankfurte.