versija spausdinimui
(1)
Šiandien paviešinus pirminius preliminarius Eurostat duomenis paaiškėjo, jog metinis kainų prieaugis euro zonoje ūgtelėjo ir buvo didžiausias nuo pat 2025 metų pradžios. Lietuvoje šis rodiklis taip pat pasistiebė į viršų ir buvo beveik aukščiausias.
Per kovą metinė infliacija bendroje valiutos zonoje pakilo nuo 1,9 iki 2,5 procento, kai laukta prieaugio iki vidutiniškai 2,6 procento lygio. Mūsų šalyje šis rodiklis padidėjo nuo 3,3 iki 4,5 procento. Prieš metus buvo atitinkamai 2,2 bei 3,7 procento.
Žinoma, prie metinės infliacijos augimo euro zonoje labiausiai prisidėjo net 4,9 procento brangę energijos ištekliai, kai dar vasarį fiksuota, jog jie per metus atpigo 3,1 procento, o prieš metus kritimas siekė vieną procentą. Jie brango pirmą kartą per pastaruosius beveik vienerius metus, na o metinis kainų prieaugis yra didžiausias nuo pat 2023 metų vasario.
Kitą vertus metinis paslaugų kainų kilimas bendroje valiutos zonoje per pirmąjį šių metų pavasario mėnesį prislopo nuo 3,4 iki 3,2 procento, su energijos ištekliais nesusijusių pramoninių prekių - nuo 0,7 iki 0,5 procento, o maisto, alkoholio ir tabako krito nuo 2,5 iki 2,4 procento. Prieš metus metinis prieaugis siekė atitinkamai 3,4 procento, 0,6 procento bei 2,9 procento.
Metinė bazinė infliacija, t.y. atmetus energijos išteklių bei maisto,alkoholio ir tabako kainų pokyčius, per kovą, palyginus su vasariu, euro zonoje smuktelėjo nuo 2,4 iki 2,3 procento, kai praėjusių metų tą patį mėnesį siekė 2,4 procento. Laukta, kad šis rodiklis šįkart nepakis.
Tarp zonos šalių kovą didžiausias metinis kainų prieaugis fiksuotas Kroatijoje (4,7 procento) bei mūsų šalyje, o mažiausias - Italijoje ir Kipre, kur siekė po 1,5 procento.
Per patį pirmąjį šių metų pavasario mėnesį vartotojų kainų indeksas Lietuvoje pakilo 1,6 procento, o euro zonoje - 1,2 procento (bazinis rodiklis augo 0,8 procento). Kainos krito tik Estijoje (0,2 procento), kai daugiausiai paaugo Portugalijoje (2,3 procento), Latvijoje (2,1 procento) ir Graikijoje (dviem procentais).
Bendroje valiutos zonoje kovą labiausiai brango be jokios abejonės energijos ištekliai - net 6,8 procento. Su energijos ištekliais nesusijusių pramoninių prekių kainos paaugo 1,7 procento, paslaugos pabrango 0,3 procento, o maistas, alkoholis ir tabakas - tik 0,1 procento.
Per kovą metinė infliacija bendroje valiutos zonoje pakilo nuo 1,9 iki 2,5 procento, kai laukta prieaugio iki vidutiniškai 2,6 procento lygio. Mūsų šalyje šis rodiklis padidėjo nuo 3,3 iki 4,5 procento. Prieš metus buvo atitinkamai 2,2 bei 3,7 procento.
Žinoma, prie metinės infliacijos augimo euro zonoje labiausiai prisidėjo net 4,9 procento brangę energijos ištekliai, kai dar vasarį fiksuota, jog jie per metus atpigo 3,1 procento, o prieš metus kritimas siekė vieną procentą. Jie brango pirmą kartą per pastaruosius beveik vienerius metus, na o metinis kainų prieaugis yra didžiausias nuo pat 2023 metų vasario.
Kitą vertus metinis paslaugų kainų kilimas bendroje valiutos zonoje per pirmąjį šių metų pavasario mėnesį prislopo nuo 3,4 iki 3,2 procento, su energijos ištekliais nesusijusių pramoninių prekių - nuo 0,7 iki 0,5 procento, o maisto, alkoholio ir tabako krito nuo 2,5 iki 2,4 procento. Prieš metus metinis prieaugis siekė atitinkamai 3,4 procento, 0,6 procento bei 2,9 procento.
Tarp zonos šalių kovą didžiausias metinis kainų prieaugis fiksuotas Kroatijoje (4,7 procento) bei mūsų šalyje, o mažiausias - Italijoje ir Kipre, kur siekė po 1,5 procento.
Per patį pirmąjį šių metų pavasario mėnesį vartotojų kainų indeksas Lietuvoje pakilo 1,6 procento, o euro zonoje - 1,2 procento (bazinis rodiklis augo 0,8 procento). Kainos krito tik Estijoje (0,2 procento), kai daugiausiai paaugo Portugalijoje (2,3 procento), Latvijoje (2,1 procento) ir Graikijoje (dviem procentais).
Bendroje valiutos zonoje kovą labiausiai brango be jokios abejonės energijos ištekliai - net 6,8 procento. Su energijos ištekliais nesusijusių pramoninių prekių kainos paaugo 1,7 procento, paslaugos pabrango 0,3 procento, o maistas, alkoholis ir tabakas - tik 0,1 procento.