versija spausdinimui
(0)
Finansų rinkose toliau tęsiasi plataus masto išpardavimas, apimantis visas pagrindines turto klases – krenta tiek akcijos ir obligacijos, tiek taurieji metalai ir net kriptovaliutos. Investuotojų baimes kursto infliacijos ir aukštesnių palūkanų normų rizika, didėjanti su kiekviena besitęsiančio karo Artimuosiuose Rytuose diena, kai Hormūzo sąsiauris išlieka uždarytas.
Pastarųjų dienų įvykiai signalizuoja tolesnę konflikto eskalaciją, be jokių aiškesnių paliaubų ženklų. D. Trumpas savaitgalį pareiškė, kad duoda Iranui 48 valandas atverti sąsiaurį, kitaip bus sunaikintos visos Irano elektrinės. Tuo tarpu Iranas pareiškė, kad atsakys naikindamas regiono energetikos ir vandens distiliavimo infrastruktūrą bei uždarydamas sąsiaurį neribotam laikui. Savaitgalį įtampą taip pat didino Irano paleistos raketos į JAV ir JK karinę bazę Indijos vandenyne, nutolusią nuo Irano apie 4 tūkst. kilometrų. Iranas taip pat apšaudė Izraelio miestą, kuriame pastarasis vysto savo branduolinę programą. Šie įvykiai rodo, kad Iranas turi pajėgumų tęsti karą ir daryti didelę žalą, o tai verčia rinkas pervertinti iki šiol vyravusią prielaidą, kad karas baigsis greitai. Prie to prisideda ir neaiškios žinutės iš Baltųjų rūmų apie karių dislokavimo galimybę Irane.
Užsitęsusių sutrikimų Hormūzo sąsiauryje galimybė toliau didina naftos kainą ir naujos infliacijos bangos riziką, kuri gali priversti centrinius bankus didinti palūkanų normas. Atitinkamai rinkoje vyksta stiprus palūkanų lūkesčių perkainojimas. ECB atveju rinka šiuo metu jau pilnai įskaičiuoja bent tris didinimus šiais metais, teikdama apie 80 proc. tikimybę, kad pirmasis įvyks jau kito posėdžio metu balandžio mėnesį. FED atveju rinka teikia 60 proc. tikimybę, kad iki metų pabaigos palūkanos bus padidintos vieną kartą, nors iki karo pradžios buvo užtikrintai laukiama dviejų mažinimų. Augančių palūkanų tikimybė neigiamai veikia tiek akcijų biržas, tiek obligacijų rinką. Penktadienį JAV 2 metų obligacijų pajamingumas augo 11 bazinių punktų iki 4,8 proc., o 10 metų – 13 bazinių punktų iki 4,38 procento. Tuo tarpu Vokietijos 2 ir 10 metų pajamingumai didėjo po 8 bazinius punktus, atitinkamai iki 2,67 ir 3,04 procento. Aukso kaina pirmadienį krito 6 proc., priartėdama prie 4200 JAV dolerių už unciją lygio. „Brent“ rūšies nafta, pabrangusi 1 proc., pakilo virš 113 JAV dolerių už barelį.
JAV akcijų biržos penktadienį žengė didelį žingsnį žemyn. NASDAQ smuko 2,01 proc., o S&P 500 – 1,51 proc. ir užsidarė žemiau praėjusių metų lapkritį pasiekto žemiausio pastarųjų mėnesių taško, kuris techninės analizės investuotojų buvo laikomas svarbiu atramos lygiu. Jį pramušus, matoma rizika, kad kritimas gali tęstis toliau. Tarp sektorių labiausiai krito komunalinių paslaugų (-4 proc.), nekilnojamojo turto (-2,2 proc.) ir informacinių technologijų (-2,3 proc.) sektoriai. Nežymų augimą penktadienį fiksavo tik finansų ir energetikos sektoriai. Prekyba ateities sandoriais rodo, kad pirmadienį biržos atsidarys kritimu, sekdamos Azijos rinkas, kuriose pirmadienį tęsėsi stiprus išpardavimas – Japonijos NIKKEI krito 3,5 proc., o Pietų Korėjos KOSPI – net 6,5 procento.
Dauguma Europos akcijų biržų penktadienį taip pat patyrė stiprų nuosmukį. STOXX 600 krito 1,78 proc., daugiausiai dėl informacinių technologijų (-3,9 proc.), komunalinių paslaugų (-2,5 proc.) ir nekilnojamojo turto (-2,2 proc.) sektorių kritimo. Vokietijos DAX smigo 2,01 proc., Prancūzijos CAC – 1,82 proc., Italijos FTSE MIB – 1,97 procento. Baltijos birža išsiskyrė šiame kontekste, pakilusi 0,42 procento.
Pastarųjų dienų įvykiai signalizuoja tolesnę konflikto eskalaciją, be jokių aiškesnių paliaubų ženklų. D. Trumpas savaitgalį pareiškė, kad duoda Iranui 48 valandas atverti sąsiaurį, kitaip bus sunaikintos visos Irano elektrinės. Tuo tarpu Iranas pareiškė, kad atsakys naikindamas regiono energetikos ir vandens distiliavimo infrastruktūrą bei uždarydamas sąsiaurį neribotam laikui. Savaitgalį įtampą taip pat didino Irano paleistos raketos į JAV ir JK karinę bazę Indijos vandenyne, nutolusią nuo Irano apie 4 tūkst. kilometrų. Iranas taip pat apšaudė Izraelio miestą, kuriame pastarasis vysto savo branduolinę programą. Šie įvykiai rodo, kad Iranas turi pajėgumų tęsti karą ir daryti didelę žalą, o tai verčia rinkas pervertinti iki šiol vyravusią prielaidą, kad karas baigsis greitai. Prie to prisideda ir neaiškios žinutės iš Baltųjų rūmų apie karių dislokavimo galimybę Irane.
Užsitęsusių sutrikimų Hormūzo sąsiauryje galimybė toliau didina naftos kainą ir naujos infliacijos bangos riziką, kuri gali priversti centrinius bankus didinti palūkanų normas. Atitinkamai rinkoje vyksta stiprus palūkanų lūkesčių perkainojimas. ECB atveju rinka šiuo metu jau pilnai įskaičiuoja bent tris didinimus šiais metais, teikdama apie 80 proc. tikimybę, kad pirmasis įvyks jau kito posėdžio metu balandžio mėnesį. FED atveju rinka teikia 60 proc. tikimybę, kad iki metų pabaigos palūkanos bus padidintos vieną kartą, nors iki karo pradžios buvo užtikrintai laukiama dviejų mažinimų. Augančių palūkanų tikimybė neigiamai veikia tiek akcijų biržas, tiek obligacijų rinką. Penktadienį JAV 2 metų obligacijų pajamingumas augo 11 bazinių punktų iki 4,8 proc., o 10 metų – 13 bazinių punktų iki 4,38 procento. Tuo tarpu Vokietijos 2 ir 10 metų pajamingumai didėjo po 8 bazinius punktus, atitinkamai iki 2,67 ir 3,04 procento. Aukso kaina pirmadienį krito 6 proc., priartėdama prie 4200 JAV dolerių už unciją lygio. „Brent“ rūšies nafta, pabrangusi 1 proc., pakilo virš 113 JAV dolerių už barelį.
JAV akcijų biržos penktadienį žengė didelį žingsnį žemyn. NASDAQ smuko 2,01 proc., o S&P 500 – 1,51 proc. ir užsidarė žemiau praėjusių metų lapkritį pasiekto žemiausio pastarųjų mėnesių taško, kuris techninės analizės investuotojų buvo laikomas svarbiu atramos lygiu. Jį pramušus, matoma rizika, kad kritimas gali tęstis toliau. Tarp sektorių labiausiai krito komunalinių paslaugų (-4 proc.), nekilnojamojo turto (-2,2 proc.) ir informacinių technologijų (-2,3 proc.) sektoriai. Nežymų augimą penktadienį fiksavo tik finansų ir energetikos sektoriai. Prekyba ateities sandoriais rodo, kad pirmadienį biržos atsidarys kritimu, sekdamos Azijos rinkas, kuriose pirmadienį tęsėsi stiprus išpardavimas – Japonijos NIKKEI krito 3,5 proc., o Pietų Korėjos KOSPI – net 6,5 procento.
Dauguma Europos akcijų biržų penktadienį taip pat patyrė stiprų nuosmukį. STOXX 600 krito 1,78 proc., daugiausiai dėl informacinių technologijų (-3,9 proc.), komunalinių paslaugų (-2,5 proc.) ir nekilnojamojo turto (-2,2 proc.) sektorių kritimo. Vokietijos DAX smigo 2,01 proc., Prancūzijos CAC – 1,82 proc., Italijos FTSE MIB – 1,97 procento. Baltijos birža išsiskyrė šiame kontekste, pakilusi 0,42 procento.