versija spausdinimui
(0)
Ember metinėje ataskaitoje teigiama, kad 2025 metais vėjas ir saulė pagamino apie 30 procentų Europos sąjungos energijos – pirmą kartą daugiau nei iškastinis kuras, kuris sudarė 29 procentus.
Ataskaitoje, kurioje analizuojami visi metiniai elektros energijos gamybos ir suvartojimo duomenys visose 27 ES šalyse, teigiama, kad atsinaujinantys energijos šaltiniai sudaro beveik pusę (48 procentus) visos Europos sąjungoje pagamintos energijos, o fotovoltinės technologijos auga ypač dinamiškai.
„Vėjo ir saulės energijos pranašumas, palyginti su iškastiniu kuru, 2025 metais daugiausia susijęs su sparčiu saulės energijos augimu. Fotovoltinių elementų gamyba padidėjo daugiau nei penktadaliu (20,1 procento), pasiekdama rekordinę 13 procentų dalį ES energijos rūšių derinyje – daugiau nei anglies ar hidroenergijos“ – teigiama Ember ataskaitoje.
Pastebėta, kad ši tendencija yra plačiai paplitusi: visose ES šalyse saulės energijos gamyba kasmet didėjo dėl tokių įrenginių diegimo bumo.
„Saulė Vengrijoje, Kipre, Graikijoje, Ispanijoje ir Nyderlanduose pagamino daugiau nei penktadalį elektros energijos. Atsinaujinantys šaltiniai sudarė beveik pusę ES energijos (48 procentus), nepaisant neįprastų oro sąlygų, dėl kurių hidroenergijos gamyba sumažėjo 12 procentų, o vėjo – 2 procentais palyginti su 2024 metais, tačiau buvo palaikoma fotovoltinė energija. Vėjas išliko antru pagal dydį energijos šaltiniu ES (17 procentų), pagamindama daugiau energijos nei dujos“ – rašoma pranešime.
Visoje Europos sąjungoje matomi struktūrinių pokyčių požymiai: 2025 metais 14 iš 27 šalių vėjo ir saulės energija pagamino daugiau energijos nei visas iškastinis kuras kartu sudėjus. Per pastaruosius penkerius metus jų dalis ES padidėjo nuo 20 procentų 2020 metais iki 30 procentų 2025 metais, o iškastinio kuro dalis krito nuo 37 iki 29 procentų. Hidroenergija ir branduolinė energija išliko stabilios arba šiek tiek sumažėjo.
„Anglies naudojimas toliau smarkiai traukėsi ir 2025 metais sudarė tik 9,2 procento ES energijos rūšių derinyje – tai rekordiškai žemas lygis. Devyniolikoje ES šalių anglies dalis svyruoja nuo nulio iki 5 procentų. Ji sumažėjo net daugiausiai anglį naudojančiose šalyse – Vokietijoje ir Lenkijoje – ir pasiekė rekordiškai žemą lygį“ - skelbiama Ember metinėje ataskaitoje.
Ataskaitos autoriai taip pat atkreipė dėmesį, kad energijos gamyba naudojant dujas ES praėjusiais metais išaugo 8 procentais, daugiausia dėl mažesnės hidroenergijos gamybos.
„Nepaisant to, dujų suvartojimas ilguoju laikotarpiu ir toliau krenta ir 2025 metais buvo 18 procentų mažesnis nei 2019 metų didžiausias rodiklis. Padidėjęs dujų suvartojimas 2025 metais kilstelėjo ES energetikos sektoriaus dujų importo sąskaitą iki 32 mlrd. eurų (16 procentų daugiau palyginti su 2024 metais). Tai pirmas kartas, kai dujų importo kaštai padidėjo nuo 2022 metų energetikos krizės – daugiausia sumokėjo Italija ir Vokietija“ – rašoma ataskaitoje.
Ataskaitoje, kurioje analizuojami visi metiniai elektros energijos gamybos ir suvartojimo duomenys visose 27 ES šalyse, teigiama, kad atsinaujinantys energijos šaltiniai sudaro beveik pusę (48 procentus) visos Europos sąjungoje pagamintos energijos, o fotovoltinės technologijos auga ypač dinamiškai.
„Vėjo ir saulės energijos pranašumas, palyginti su iškastiniu kuru, 2025 metais daugiausia susijęs su sparčiu saulės energijos augimu. Fotovoltinių elementų gamyba padidėjo daugiau nei penktadaliu (20,1 procento), pasiekdama rekordinę 13 procentų dalį ES energijos rūšių derinyje – daugiau nei anglies ar hidroenergijos“ – teigiama Ember ataskaitoje.
Pastebėta, kad ši tendencija yra plačiai paplitusi: visose ES šalyse saulės energijos gamyba kasmet didėjo dėl tokių įrenginių diegimo bumo.
Visoje Europos sąjungoje matomi struktūrinių pokyčių požymiai: 2025 metais 14 iš 27 šalių vėjo ir saulės energija pagamino daugiau energijos nei visas iškastinis kuras kartu sudėjus. Per pastaruosius penkerius metus jų dalis ES padidėjo nuo 20 procentų 2020 metais iki 30 procentų 2025 metais, o iškastinio kuro dalis krito nuo 37 iki 29 procentų. Hidroenergija ir branduolinė energija išliko stabilios arba šiek tiek sumažėjo.
„Anglies naudojimas toliau smarkiai traukėsi ir 2025 metais sudarė tik 9,2 procento ES energijos rūšių derinyje – tai rekordiškai žemas lygis. Devyniolikoje ES šalių anglies dalis svyruoja nuo nulio iki 5 procentų. Ji sumažėjo net daugiausiai anglį naudojančiose šalyse – Vokietijoje ir Lenkijoje – ir pasiekė rekordiškai žemą lygį“ - skelbiama Ember metinėje ataskaitoje.
Ataskaitos autoriai taip pat atkreipė dėmesį, kad energijos gamyba naudojant dujas ES praėjusiais metais išaugo 8 procentais, daugiausia dėl mažesnės hidroenergijos gamybos.
„Nepaisant to, dujų suvartojimas ilguoju laikotarpiu ir toliau krenta ir 2025 metais buvo 18 procentų mažesnis nei 2019 metų didžiausias rodiklis. Padidėjęs dujų suvartojimas 2025 metais kilstelėjo ES energetikos sektoriaus dujų importo sąskaitą iki 32 mlrd. eurų (16 procentų daugiau palyginti su 2024 metais). Tai pirmas kartas, kai dujų importo kaštai padidėjo nuo 2022 metų energetikos krizės – daugiausia sumokėjo Italija ir Vokietija“ – rašoma ataskaitoje.