versija spausdinimui
(0)
Paskelbti „Nvidia“ finansiniai rezultatai investuotojus nuteikė labai pozityviai. Įmonės pajamos trečią ketvirtį, lyginant su laikotarpiu prieš metus, augo 62 proc. iki 57 mlrd. USD, o pelnas vienai akcijai didėjo 68 proc. iki 1,3 USD. Tiek pajamų, tiek pelno rodikliai buvo geresni, nei tikėjosi analitikai. Be to, įmonė pateikė labai stiprias ketvirto ketvirčio gaires, nurodydama, kad pajamos turėtų didėti iki 65 mlrd. USD. „Nvidia“ akcijų kaina po prekybos valandų šoktelėjo apie 6 proc., panaikindama didžiąją dalį pastarosiomis savaitėmis fiksuoto nuosmukio.
Labai geri rezultatai turėtų nuraminti rinkas, pastaruoju metu sustiprėjus baimėms dėl galimai besiformuojančio DI įmonių burbulo, tačiau klausimai dėl milžiniškų DI investicijų pagrįstumo ir aukštų DI įmonių verčių toliau išliks karštas diskusijų objektas.
Vakar paskelbta praėjusio FED posėdžio diskusijų suvestinė parodė, kad tarp FED narių egzistuoja stiprus nuomonių išsiskyrimas dėl tolesnių pinigų politikos žingsnių. Nors sutariama, kad tolesnis palūkanų normų mažinimas yra reikalingas, didelė dalis narių mano, kad mažinti palūkanas gruodžio mėn. gali būti netinkamas laikas.
Po suvestinės paskelbimo rinkų teikiama tikimybė, kad gruodį FED mažins palūkanas, nukrito nuo maždaug 50 iki 30 procentų. Papildomo neapibrėžtumo dėl galimų FED sprendimų įnešė pranešimas, kad oficialūs spalio mėn. darbo rinkos rodikliai (naujų darbo vietų skaičius) nebus skelbiami – jie bus integruoti į lapkričio mėn. ataskaitą, kurios skelbimas pavėlintas ir vyks jau po FED posėdžio gruodžio 10 dieną.
Reaguojant į besikeičiančius lūkesčius dėl palūkanų normų raidos, JAV doleris vakar stiprėjo – EUR/USD kursas krito apie 0,4 proc. link 1,15 lygio. JAV obligacijų pajamingumai augo: 2 ir 10 metų trukmės obligacijų pajamingumai pakilo po 2 bazinius punktus, atitinkamai iki 3,59 ir 4,14 procento.
JAV akcijų biržos vakar dieną uždarė žalioje teritorijoje: NASDAQ augo 0,59 proc. o S&P 500 – 0,38 procento. Tarp sektorių geriausius rezultatus fiksavo informacinių technologijų (+0,9 proc.) ir komunikacinių paslaugų (+0,7 proc.), tuo tarpu labiausiai krito energetikos (-1,3 proc.), komunalinių paslaugų (-0,8 proc.) ir nekilojamo turto (-0,8 proc.) sektoriai. Energetikos sektoriaus akcijų kainas žemyn tempė 2 proc. link 63,5 USD mažėjusi „Brent“ naftos kaina.
Euro zonos metinė infliacija spalio mėnesį sulėtėjo iki 2,1 proc., o grynoji infliacija, neapimanti maisto ir energetikos kainų, išliko stabili ties 2,4 procento. Infliacijos sulėtėjimui didžiausią įtaką darė mažėjusios energetikos kainos bei lėtesnis maisto kainų augimas. Iš kitos pusės, paslaugų infliacija spalį paspartėjo nuo 3,2 iki 3,4 procento.
Dauguma Europos akcijų biržų vakar fiksavo neigiamus rezultatus. STOXX 600 nežymiai traukėsi, labiausiai kritus komunalinių paslaugų (-1,3 proc.) ir energetikos (-0,7 proc.) sektoriams. Tuo tarpu indeksą aukštyn daugiausia kėlė žaliavų (+0,8 proc.), informacinių technologijų (+0,8 proc.) ir komunikacinių paslaugų (+0,4 proc.) sektoriai. Vokietijos DAX vakar traukėsi 0,08 proc., Prancūzijos CAC – 0,18 proc., Italijos FTSE MIB – 0,44 proc., o Baltijos šalių OMX Baltic Benchmark indeksas – 0,1 procento.
Labai geri rezultatai turėtų nuraminti rinkas, pastaruoju metu sustiprėjus baimėms dėl galimai besiformuojančio DI įmonių burbulo, tačiau klausimai dėl milžiniškų DI investicijų pagrįstumo ir aukštų DI įmonių verčių toliau išliks karštas diskusijų objektas.
Vakar paskelbta praėjusio FED posėdžio diskusijų suvestinė parodė, kad tarp FED narių egzistuoja stiprus nuomonių išsiskyrimas dėl tolesnių pinigų politikos žingsnių. Nors sutariama, kad tolesnis palūkanų normų mažinimas yra reikalingas, didelė dalis narių mano, kad mažinti palūkanas gruodžio mėn. gali būti netinkamas laikas.
Po suvestinės paskelbimo rinkų teikiama tikimybė, kad gruodį FED mažins palūkanas, nukrito nuo maždaug 50 iki 30 procentų. Papildomo neapibrėžtumo dėl galimų FED sprendimų įnešė pranešimas, kad oficialūs spalio mėn. darbo rinkos rodikliai (naujų darbo vietų skaičius) nebus skelbiami – jie bus integruoti į lapkričio mėn. ataskaitą, kurios skelbimas pavėlintas ir vyks jau po FED posėdžio gruodžio 10 dieną.
Reaguojant į besikeičiančius lūkesčius dėl palūkanų normų raidos, JAV doleris vakar stiprėjo – EUR/USD kursas krito apie 0,4 proc. link 1,15 lygio. JAV obligacijų pajamingumai augo: 2 ir 10 metų trukmės obligacijų pajamingumai pakilo po 2 bazinius punktus, atitinkamai iki 3,59 ir 4,14 procento.
JAV akcijų biržos vakar dieną uždarė žalioje teritorijoje: NASDAQ augo 0,59 proc. o S&P 500 – 0,38 procento. Tarp sektorių geriausius rezultatus fiksavo informacinių technologijų (+0,9 proc.) ir komunikacinių paslaugų (+0,7 proc.), tuo tarpu labiausiai krito energetikos (-1,3 proc.), komunalinių paslaugų (-0,8 proc.) ir nekilojamo turto (-0,8 proc.) sektoriai. Energetikos sektoriaus akcijų kainas žemyn tempė 2 proc. link 63,5 USD mažėjusi „Brent“ naftos kaina.
Euro zonos metinė infliacija spalio mėnesį sulėtėjo iki 2,1 proc., o grynoji infliacija, neapimanti maisto ir energetikos kainų, išliko stabili ties 2,4 procento. Infliacijos sulėtėjimui didžiausią įtaką darė mažėjusios energetikos kainos bei lėtesnis maisto kainų augimas. Iš kitos pusės, paslaugų infliacija spalį paspartėjo nuo 3,2 iki 3,4 procento.
Dauguma Europos akcijų biržų vakar fiksavo neigiamus rezultatus. STOXX 600 nežymiai traukėsi, labiausiai kritus komunalinių paslaugų (-1,3 proc.) ir energetikos (-0,7 proc.) sektoriams. Tuo tarpu indeksą aukštyn daugiausia kėlė žaliavų (+0,8 proc.), informacinių technologijų (+0,8 proc.) ir komunikacinių paslaugų (+0,4 proc.) sektoriai. Vokietijos DAX vakar traukėsi 0,08 proc., Prancūzijos CAC – 0,18 proc., Italijos FTSE MIB – 0,44 proc., o Baltijos šalių OMX Baltic Benchmark indeksas – 0,1 procento.