versija spausdinimui
(0)
Akcijų biržos smuko, finansų rinkose atsinaujinus baimėms dėl JAV darbo rinkos silpnumo. Vakar paskelbta privačios įmonės „Challenger“ ataskaita parodė, kad spalio mėnesį JAV privatus sektorius atleido 153 tūkst. darbuotojų – gerokai daugiau nei ilgalaikis vidurkis, siekiantis apie 60 tūkst. Be to, daugiau atleidimų spalio mėnesį buvo fiksuota tik 2003 metais. Skaičiuojama, kad daugiausia atleidimų – apie 50 tūkst. – siejama su įmonių išlaidų mažinimu, o dar apie 30 tūkst. – su dirbtinio intelekto technologijų diegimu.
Įprastai „Challenger“ ataskaita rinkų reikšmingai nesujaudina, tačiau šiuo metu, tebesitęsiant JAV vyriausybės uždarymui ir trūkstant oficialių duomenų, dėmesys privačių įmonių statistikai yra padidėjęs.
NASDAQ smigo 1,9 proc. o S&P 500 – 1,12 procento. Raudonus rezultatus fiksavo visi sektoriai, išskyrus energetikos (+0,9 proc.) ir sveikatos priežiūros (+0,2 proc.). Daugiausiai krito nebūtinojo vartojimo (-2,5 proc.), informacinių technologijų (-2 proc.) ir komunikacinių paslaugų (-0,7 proc.) sektoriaus įmonės.
Tesla investuotojai vakar 75 proc. balsų dauguma pritarė E. Musko 1 trilijono dolerių vertės atlygio paketui, kuris suskirstytas į 12 mokėjimų, susietų su tam tikrų veiklos rezultatų pasiekimu. Šie rezultatai siejami su pardavimų (automobilių, robotaksi, humanoidinio roboto „Optimus“), pelningumo ir rinkos kapitalizacijos tikslais. Paketas numato itin spartų įmonės vertės augimą – galutinis tikslas yra 8,5 trilijono dolerių rinkos kapitalizacija, o pirmasis mokėjimas numatytas pasiekus 2 trln. JAV dolerių ribą. Šiuo metu įmonės vertė siekia apie 1,5 trln. JAV dolerių.
Dauguma Europos akcijų biržų vakar taip pat raudonavo. STOXX 600 indeksas smuko 0,7 proc., jį labiausiai žemyn tempė informacinių technologijų (-2,2 proc.), pramonės (-1,6 proc.) ir nebūtinio vartojimo (-1,2 proc.) sektoriai. Nedidelius teigiamus rezultatus fiksavo tik nekilnojamojo turto, sveikatos priežiūros ir komunalinių paslaugų sektoriai. Vokietijos DAX indeksas krito 1,31 proc., Prancūzijos CAC – 1,36 proc., o Italijos FTSE MIB – 0,85 proc. Baltijos šalių birža išsiskyrė iš konteksto, OMX Baltic Benchmark indeksui pakilus 0,19 procento.
Nors Europos biržas labiausiai neigiamai paveikė įvykiai už Atlanto, prie prastų investuotojų nuotaikų prisidėjo ir vietinės ekonominės naujienos. Eurostato duomenimis, mažmeninės prekybos apimtys euro zonoje rugsėjo mėnesį sumažėjo 0,1 proc., palyginti su rugpjūčiu, ir gerokai atsiliko nuo ekonomistų prognozuoto 0,2 proc. augimo.Tuo tarpu euro zonos statybų sektoriaus pirkimų vadybininkų indeksas (PMI) fiksavo trečią mėnesį iš eilės mažėjimą – rodiklis smuko iki 44 punktų, o tai rodo, kad lauktas šio sektoriaus atsigavimas artimiausiu metu greičiausiai neįvyks..
Anglijos bankas paliko bazinę palūkanų normą ties 4 proc., sprendimą priėmęs nedidele balsų persvara. Penki pinigų politikos komiteto nariai balsavo už esamos politikos išlaikymą, o keturi siūlė mažinti palūkanas iki 3,75 procento. Banko teigimu, rugsėjį fiksuota 3,8 proc. infliacija „greičiausiai yra pasiekusi piką“ ir kad palūkanų normos „tikėtina, toliau palaipsniui mažės“. Tai sudaro prielaidas galimam mažinimui gruodžio mėnesį, banko vadovui Andrew Bailey teigiant, kad infliacijos rizikos „pastaruoju metu sumažėjo ir tapo labiau subalansuotos“.
Įprastai „Challenger“ ataskaita rinkų reikšmingai nesujaudina, tačiau šiuo metu, tebesitęsiant JAV vyriausybės uždarymui ir trūkstant oficialių duomenų, dėmesys privačių įmonių statistikai yra padidėjęs.
NASDAQ smigo 1,9 proc. o S&P 500 – 1,12 procento. Raudonus rezultatus fiksavo visi sektoriai, išskyrus energetikos (+0,9 proc.) ir sveikatos priežiūros (+0,2 proc.). Daugiausiai krito nebūtinojo vartojimo (-2,5 proc.), informacinių technologijų (-2 proc.) ir komunikacinių paslaugų (-0,7 proc.) sektoriaus įmonės.
Tesla investuotojai vakar 75 proc. balsų dauguma pritarė E. Musko 1 trilijono dolerių vertės atlygio paketui, kuris suskirstytas į 12 mokėjimų, susietų su tam tikrų veiklos rezultatų pasiekimu. Šie rezultatai siejami su pardavimų (automobilių, robotaksi, humanoidinio roboto „Optimus“), pelningumo ir rinkos kapitalizacijos tikslais. Paketas numato itin spartų įmonės vertės augimą – galutinis tikslas yra 8,5 trilijono dolerių rinkos kapitalizacija, o pirmasis mokėjimas numatytas pasiekus 2 trln. JAV dolerių ribą. Šiuo metu įmonės vertė siekia apie 1,5 trln. JAV dolerių.
Dauguma Europos akcijų biržų vakar taip pat raudonavo. STOXX 600 indeksas smuko 0,7 proc., jį labiausiai žemyn tempė informacinių technologijų (-2,2 proc.), pramonės (-1,6 proc.) ir nebūtinio vartojimo (-1,2 proc.) sektoriai. Nedidelius teigiamus rezultatus fiksavo tik nekilnojamojo turto, sveikatos priežiūros ir komunalinių paslaugų sektoriai. Vokietijos DAX indeksas krito 1,31 proc., Prancūzijos CAC – 1,36 proc., o Italijos FTSE MIB – 0,85 proc. Baltijos šalių birža išsiskyrė iš konteksto, OMX Baltic Benchmark indeksui pakilus 0,19 procento.
Nors Europos biržas labiausiai neigiamai paveikė įvykiai už Atlanto, prie prastų investuotojų nuotaikų prisidėjo ir vietinės ekonominės naujienos. Eurostato duomenimis, mažmeninės prekybos apimtys euro zonoje rugsėjo mėnesį sumažėjo 0,1 proc., palyginti su rugpjūčiu, ir gerokai atsiliko nuo ekonomistų prognozuoto 0,2 proc. augimo.Tuo tarpu euro zonos statybų sektoriaus pirkimų vadybininkų indeksas (PMI) fiksavo trečią mėnesį iš eilės mažėjimą – rodiklis smuko iki 44 punktų, o tai rodo, kad lauktas šio sektoriaus atsigavimas artimiausiu metu greičiausiai neįvyks..
Anglijos bankas paliko bazinę palūkanų normą ties 4 proc., sprendimą priėmęs nedidele balsų persvara. Penki pinigų politikos komiteto nariai balsavo už esamos politikos išlaikymą, o keturi siūlė mažinti palūkanas iki 3,75 procento. Banko teigimu, rugsėjį fiksuota 3,8 proc. infliacija „greičiausiai yra pasiekusi piką“ ir kad palūkanų normos „tikėtina, toliau palaipsniui mažės“. Tai sudaro prielaidas galimam mažinimui gruodžio mėnesį, banko vadovui Andrew Bailey teigiant, kad infliacijos rizikos „pastaruoju metu sumažėjo ir tapo labiau subalansuotos“.