versija spausdinimui
(0)
JAV akcijų biržos vakar fiksavo stiprų kritimą, investuotojams vertinant galimos korekcijos rizikas po rekordinio biržų šuolio nuo balandžio mėnesį pasiektų žemumų. NASDAQ indeksas krito 2,04 proc., o S&P 500 – 1,17 proc., indeksus žemyn daugiausia tempė informacinių technologijų (-2,7 proc.), nebūtinojo vartojimo (-1,9 proc.) ir komunikacinių paslaugų (-1,5 proc.) sektoriai. Nepaisant vakarykščio kritimo, S&P 500 nuo rekordinių aukštumų yra nutolęs vos kiek daugiau nei 2 procentais.
JAV doleris vakar stiprėjo (+0,3 proc.), o JAV obligacijų pajamingumai mažėjo. Tai rodo, kad doleris išlaiko savo, kaip saugaus turto, pozicijas finansinio neapibrėžtumo akivaizdoje.
Baimę rinkoje pakurstė kelių didžiųjų JAV bankų vadovų perspėjimai, kad įvairūs akcijų biržų santykinės vertės rodikliai yra istoriškai labai aukšti, todėl atsitraukimas nuo aukštumų gali įvykti ir be rimtos makroekonominės priežasties. Tuo pat metu vis dažniau kalbama, kad dirbtinio intelekto bumo paskatintas itin spartus kai kurių įmonių akcijų brangimas ima panašėti į burbulą, o erdvė tolesniam augimui yra ribota. Šį naratyvą sustiprino žinia, kad legendinis investuotojas – „The Big Short“ filmo herojus Michael Burry – neseniai atidarė dideles pozicijas, tikėdamasis „Palantir“ ir „Nvidia“ akcijų kainų kritimo. Baimė, kad kai kurių įmonių vertės pernelyg nutolusios nuo fundamentalių veiksnių, prisidėjo prie vakarykščio išpardavimo. Galiausiai JAV vyriausybės uždarymas vis labiau matomas kaip rizikos veiksnys ekonomikos augimui, be to, oficialių duomenų trūkumas neleidžia pilnai įvertinti dabartinės ekonomikos padėties.
Europos akcijų biržos vakar taip pat krito, tačiau ne taip stipriai kaip JAV. STOXX 600 indeksas mažėjo 0,3 proc., daugiausia dėl informacinių technologijų (-1,3 proc.), nebūtinojo vartojimo (-1 proc.) ir komunikacinių paslaugų (-1 proc.) įmonių nuosmukio. Indeksą aukštyn kėlė sveikatos priežiūros (+0,9 proc.), būtinojo vartojimo (+0,9 proc.) ir komunalinių paslaugų (+0,8 proc.) sektoriai. Vokietijos DAX vakar krito 0,76 proc., Prancūzijos CAC – 0,52 proc., Baltijos šalių OMX Baltic Benchmark – 0,67 proc., o Italijos FTSE MIB fiksavo nedidelį 0,09 proc. augimą.
JAV doleris vakar stiprėjo (+0,3 proc.), o JAV obligacijų pajamingumai mažėjo. Tai rodo, kad doleris išlaiko savo, kaip saugaus turto, pozicijas finansinio neapibrėžtumo akivaizdoje.
Baimę rinkoje pakurstė kelių didžiųjų JAV bankų vadovų perspėjimai, kad įvairūs akcijų biržų santykinės vertės rodikliai yra istoriškai labai aukšti, todėl atsitraukimas nuo aukštumų gali įvykti ir be rimtos makroekonominės priežasties. Tuo pat metu vis dažniau kalbama, kad dirbtinio intelekto bumo paskatintas itin spartus kai kurių įmonių akcijų brangimas ima panašėti į burbulą, o erdvė tolesniam augimui yra ribota. Šį naratyvą sustiprino žinia, kad legendinis investuotojas – „The Big Short“ filmo herojus Michael Burry – neseniai atidarė dideles pozicijas, tikėdamasis „Palantir“ ir „Nvidia“ akcijų kainų kritimo. Baimė, kad kai kurių įmonių vertės pernelyg nutolusios nuo fundamentalių veiksnių, prisidėjo prie vakarykščio išpardavimo. Galiausiai JAV vyriausybės uždarymas vis labiau matomas kaip rizikos veiksnys ekonomikos augimui, be to, oficialių duomenų trūkumas neleidžia pilnai įvertinti dabartinės ekonomikos padėties.
Europos akcijų biržos vakar taip pat krito, tačiau ne taip stipriai kaip JAV. STOXX 600 indeksas mažėjo 0,3 proc., daugiausia dėl informacinių technologijų (-1,3 proc.), nebūtinojo vartojimo (-1 proc.) ir komunikacinių paslaugų (-1 proc.) įmonių nuosmukio. Indeksą aukštyn kėlė sveikatos priežiūros (+0,9 proc.), būtinojo vartojimo (+0,9 proc.) ir komunalinių paslaugų (+0,8 proc.) sektoriai. Vokietijos DAX vakar krito 0,76 proc., Prancūzijos CAC – 0,52 proc., Baltijos šalių OMX Baltic Benchmark – 0,67 proc., o Italijos FTSE MIB fiksavo nedidelį 0,09 proc. augimą.