versija spausdinimui
(10)
Turkmėnistanas tampa nauju dujų galybės centru. Gavyba siekia 80 milijardų kubinių metrų per metus, o eksportas į Kiniją jau viršija Gazprom tiekimą. Netrukus Turkmėnistano dujos galėtų pajudėti ir į ES – dėka Pietinio dujų koridoriaus.
Remiantis Reuters duomenimis, Turkmėnistanas ženkliai didina dujų gamybą ir stiprina savo pozicijas pasaulinėje žaliavų rinkoje. Pasak valstybinės korporacijos Turkmengaz vadovo Maksato Babajevo, 2025 metais šalis išgaus 80 mlrd. kubinių metrų dujų. Palyginimui, Rusijos Gazprom šiais metais užsienyje parduos mažiau nei 60 mlrd. kubinių metrų dujų, o tai reiškia, kad Turkmėnistanas pirmą kartą aplenks Rusijos milžinę pagal eksporto apimtį.
Kinija tapo didžiausia Turkmėnistano dujų gavėja, tikimasi, kad šiais metais iš šios valstybės ji importuos 39,5 mlrd. kubinių metrų dujų. Dujos tiekiamos trimis esamais vamzdynais, einančiais per Uzbekistaną ir Kazachstaną, taip pat planuojama nutiesti ketvirtąjį vamzdyną – per Tadžikistaną ir Kirgiziją, kuris padidins pajėgumus iki 65 mlrd. kubinių metrų per metus. Tai gerokai daugiau nei dabartinis Gazprom tiekimas Kinijai, kuris siekia 38 mlrd. kubinių metrų.
Kaip savo straipsnyje pabrėžia Iwona Trusewicz iš Rzeczpospolita, pagrindinis žaliavos šaltinis yra Galkanysh (Atgimimas) telkinys – ketvirtas pagal dydį pasaulyje. Ketvirtasis jo eksploatavimo etapas numatytas 2026 metais, o gavyba kasmet padidės dar 10 milijardų kubinių metrų.
Nors gamtinių dujų gavyba Turkmėnistane 2025 metų pirmąjį pusmetį sumažėjo 3,2 procento iki 38,9 mlrd. kubinių metrų, plėtros kryptis aiški: didėjantis eksportas, pirmiausia į Aziją, bet potencialiai ir į Europos Sąjungą. Šiuo metu Turkmėnistano dujos taip pat pasiekia Azerbaidžaną, Turkiją (per Iraną), Uzbekistaną ir Kazachstaną.
Rzeczpospolita laikraščio teigimu, energetikos bendradarbiavimo su Europa plėtra galėtų įgauti pagreitį dėl planų įtraukti Turkmėnijos telkinius į Pietinį dujų koridorių (SGC), kuris per Azerbaidžaną transportuotų dujas į ES. Europos Sąjunga anksčiau įsipareigojo finansiškai remti šios infrastruktūros jungties statybą, kuri įgauna naują reikšmę pastangų sumažinti priklausomybę nuo rusiškų dujų kontekste.
Dar prieš Rusijai įsiveržiant į Ukrainą, Gazprom bandė pavergti Turkmėnistaną, siekdama apriboti jo dalį pasaulinėje rinkoje. Tačiau šiandien Turkmėnistano dujos tampa alternatyva Rusijos dujoms, o Centrinė Azija pradeda vaidinti vis svarbesnį vaidmenį pasaulinėje energetikos geopolitikoje.
Remiantis Reuters duomenimis, Turkmėnistanas ženkliai didina dujų gamybą ir stiprina savo pozicijas pasaulinėje žaliavų rinkoje. Pasak valstybinės korporacijos Turkmengaz vadovo Maksato Babajevo, 2025 metais šalis išgaus 80 mlrd. kubinių metrų dujų. Palyginimui, Rusijos Gazprom šiais metais užsienyje parduos mažiau nei 60 mlrd. kubinių metrų dujų, o tai reiškia, kad Turkmėnistanas pirmą kartą aplenks Rusijos milžinę pagal eksporto apimtį.
Kinija tapo didžiausia Turkmėnistano dujų gavėja, tikimasi, kad šiais metais iš šios valstybės ji importuos 39,5 mlrd. kubinių metrų dujų. Dujos tiekiamos trimis esamais vamzdynais, einančiais per Uzbekistaną ir Kazachstaną, taip pat planuojama nutiesti ketvirtąjį vamzdyną – per Tadžikistaną ir Kirgiziją, kuris padidins pajėgumus iki 65 mlrd. kubinių metrų per metus. Tai gerokai daugiau nei dabartinis Gazprom tiekimas Kinijai, kuris siekia 38 mlrd. kubinių metrų.
Kaip savo straipsnyje pabrėžia Iwona Trusewicz iš Rzeczpospolita, pagrindinis žaliavos šaltinis yra Galkanysh (Atgimimas) telkinys – ketvirtas pagal dydį pasaulyje. Ketvirtasis jo eksploatavimo etapas numatytas 2026 metais, o gavyba kasmet padidės dar 10 milijardų kubinių metrų.
Nors gamtinių dujų gavyba Turkmėnistane 2025 metų pirmąjį pusmetį sumažėjo 3,2 procento iki 38,9 mlrd. kubinių metrų, plėtros kryptis aiški: didėjantis eksportas, pirmiausia į Aziją, bet potencialiai ir į Europos Sąjungą. Šiuo metu Turkmėnistano dujos taip pat pasiekia Azerbaidžaną, Turkiją (per Iraną), Uzbekistaną ir Kazachstaną.
Rzeczpospolita laikraščio teigimu, energetikos bendradarbiavimo su Europa plėtra galėtų įgauti pagreitį dėl planų įtraukti Turkmėnijos telkinius į Pietinį dujų koridorių (SGC), kuris per Azerbaidžaną transportuotų dujas į ES. Europos Sąjunga anksčiau įsipareigojo finansiškai remti šios infrastruktūros jungties statybą, kuri įgauna naują reikšmę pastangų sumažinti priklausomybę nuo rusiškų dujų kontekste.
Dar prieš Rusijai įsiveržiant į Ukrainą, Gazprom bandė pavergti Turkmėnistaną, siekdama apriboti jo dalį pasaulinėje rinkoje. Tačiau šiandien Turkmėnistano dujos tampa alternatyva Rusijos dujoms, o Centrinė Azija pradeda vaidinti vis svarbesnį vaidmenį pasaulinėje energetikos geopolitikoje.
