versija spausdinimui
(0)
Po nesėkmingos metų pradžios sulaukėme atsitiesimo ir bent kol kas šiais metais, kaip, beje, ir per pastaruosius trejus bei visus veiklos metus, visi antrosios pakopos pensijų fondai generuoja teigiamą investicinę grąžą. Nuo savo veiklos pradžios 2019 metais, rizikingiausi šio tipo fondai savo klientams uždirbo solidų vidutinį daugiau nei 100 procentų pelną.
Lietuvoje veikiantys antrosios pakopos pensijų fondai
Antrosios pakopos pensijų fondų dalyvių lėšos investuojamos pagal gyvenimo ciklo principą. Kiekviena pensijų valdymo įmonė, kurių šiuo metu yra šešios (Luminor investicijų valdymas, Artea Asset Management (buvęs SB Asset Management), SEB investicijų valdymas, Swedbank investicijų valdymas, Allianz Lietuva gyvybės draudimas bei Goindex UAB), turi po 8 tikslinės grupės pensijų fondus (1954–1960, 1961–1967, 1968–1974, 1975–1981, 1982–1988, 1989–1995, 1996–2002 ir naują 2003-2009 gimimo metų dalyvių grupėms) bei po pensijų turto išsaugojimo pensijų fondą. Į gyvenimo ciklo fondą II pakopos pensijų fonduose kaupiantys gyventojai yra priskiriami automatiškai pagal savo gimimo metus, o pensijų fondas „sensta“ drauge su savo dalyviais – fondo dalyviams artėjant prie pensinio amžiaus, pensijų fondo investavimo rizika bus automatiškai keičiama į konservatyvesnę. Kaupiančiajam nebereikia galvoti, kokio rizikingumo fondą pasirinkti ir kada jį keisti, – tai daroma automatiškai atsižvelgiant į laiką, likusį iki pensijos.
Antrosios pakopos pensijų fondų veiklos rezultatai
Taigi, naujausi Lietuvos banko pateikti duomenys. Rugsėjo pabaigoje mūsų šalyje veikiančių antrosios pakopos pensijų fondų valdomų aktyvų bendra vertė jau siekė kiek daugiau nei 10 milijardų eurų (10,056 mlrd. eurų). Nuo šių metų pradžios ji pasistiebė virš dešimt procentų, o štai per pastaruosius trejus metus - net 83,5 procento. Lyderio pozicijoje niekas nesikeičia, t.y. tarp minimo tipo fondų didžiausią turtą valdo (36,2 procento visų aktyvų, prieš metus - 37,5 procento) ir daugiausiai klientų (37,7 procento visų dalyvių, prieš metus - 38,7 procento) turi Swedbank investicijų valdymas, tiesa, jų procentinė dalis per metus krito. Lyginant su 2024 metų pabaiga, šios fondų valdytojos turimi aktyvai pakilo 7,2 procento, o per trejus metus - beveik trimis ketvirtadaliais, kai dalyvių kiekis atitinkamai pasikoregavo žemyn 0,8 bei 1,4 procento.
Sparčiausiai tarp antrosios pakopos pensijų fondų valdytojų ir toliau auga vėliausiai šioje srityje veiklą pradėjęs Goindex. Pažymėtina, kad šiais metais šios įmonės turimų aktyvų vertė pašoko labiau nei padidėjo klientų skaičius, t.y. atitinkamai 76,9 bei 52,6 procento, tačiau jų procentinė dalis bendroje visų fondų sumoje siekia atitinkamai tik 2,9 ir 3,4 procento, kai prieš metus - 2,2 bei 2,6 procento. Per paskutinius trejus metus dėl itin žemos palyginamosios bazės, nes būtent tuomet veikla tik buvo pradėta, abu Goindex rodikliai pašoko šimtais kartų.
Be minėtos fondų valdytojos, 2025 metais kaip ir per pastaruosius trejus metus savo valdomus aktyvus labiausiai kilstelėjo Allianz Lietuva gyvybės draudimas bei Luminor investicijų valdymas, t.y. atitinkamai 13,1 bei 12,4 procento ir abiem atvejais beveik dvigubai. Tuo tarpu Artea Asset Management atveju prieaugis buvo lėčiausias ir sudarė 6,3 bei 64,7 procento. Tarp antrosios pakopos pensijų fondų valdytojų labiausiai be Goindex savo klientų skaičių tiek šiais metais (4,8 procento), tiek per trejus metus (9,5 procento) padidino Luminor investicijų valdymas, o štai didžiausius praradimus fiksavo Allianz Lietuva gyvybės draudimas ir Swedbank investicijų valdymas.
Nuo šių metų pradžios visi apžvelgiami fondai savo dalyviams uždirbo pelno (investicinės grąžos vidurkis svyruoja tarp maždaug 4 - 6 procentų), na o absoliučiai geriausiai bent kol kas sekasi Allianz Lietuva gyvybės draudimo valdomiems antrosios pakopos pensijų fondams, kurių grąža visais atvejais yra pati didžiausia. Antrojoje - trečioje pozicijoje pagal šį rodiklį rikiuojasi Goindex (išskyrus mažiausiai rizikingus fondus) bei Artea Asset Management.
Vidutiniu laikotarpiu, t.y. per pastaruosius trejus metus Lietuvoje veikiantys rizikingiausi, t.y. tie, kurie investuoja tik į akcijas (kai kuriais atvejais tik labai maža dalis aktyvų investuojama į kitus vertybinius popierius), antrosios pakopos pensijų fondai savo klientams sugeneravo vidutinę maždaug 47,5 procento investicinę grąžą. Čia pagal uždarbį lyderiauja Goindex bei Allianz Lietuva gyvybės draudimo apžvelgiamo tipo pensijų fondai. Mažiausiai rizikingų antrosios pakopos pensijų fondų srityje didžiausią grąžą savo dalyviams per pastaruosius trejus metus pasiekė Artea Asset Management kontroliuojami fondai.
Nuo savo veiklos pradžios 2019 metais, duotuoju momentu rizikingiausi analizuojami fondai savo klientams jau sugeneravo solidžią vidutiniškai kiek daugiau nei 100 procentų siekiančią investicinę grąžą. Šiuo atveju geriausiai sekasi SEB banko įmonės valdomiems antrosios pakopos pensijų fondams, tačiau nuo jų pagal uždarbį nedaug atsilieka Allianz Lietuva gyvybės draudimas bei Artea Asset Management. Tarp šio tipo fondų, kurie daugiausiai investuoja į obligacijas, pagal didžiausią grąžą vieno aiškaus lyderio nėra.
Tikslinės pensijų fondų dalyvių grupės pensijų fondai, 2003-2009
Tikslinės pensijų fondų dalyvių grupės pensijų fondai, 1996-2002
Tikslinės pensijų fondų dalyvių grupės pensijų fondai, 1989-1995
Tikslinės pensijų fondų dalyvių grupės pensijų fondai, 1982-1988
Tikslinės pensijų fondų dalyvių grupės pensijų fondai, 1975-1981
Tikslinės pensijų fondų dalyvių grupės pensijų fondai, 1968-1974
Tikslinės pensijų fondų dalyvių grupės pensijų fondai, 1961-1967
Tikslinės pensijų fondų dalyvių grupės pensijų fondai, 1954-1960
Pensijų turto išsaugojimo pensijų fondai
Šaltiniai: Lietuvos bankas, SEB, Swedbank, Luminor, Artea (buvęs Šiaulių bankas) (Artea Asset Management (buvęs SB Asset Management)), Allianz Lietuva gyvybės draudimas bei Goindex.
Lietuvoje veikiantys antrosios pakopos pensijų fondai
Antrosios pakopos pensijų fondų dalyvių lėšos investuojamos pagal gyvenimo ciklo principą. Kiekviena pensijų valdymo įmonė, kurių šiuo metu yra šešios (Luminor investicijų valdymas, Artea Asset Management (buvęs SB Asset Management), SEB investicijų valdymas, Swedbank investicijų valdymas, Allianz Lietuva gyvybės draudimas bei Goindex UAB), turi po 8 tikslinės grupės pensijų fondus (1954–1960, 1961–1967, 1968–1974, 1975–1981, 1982–1988, 1989–1995, 1996–2002 ir naują 2003-2009 gimimo metų dalyvių grupėms) bei po pensijų turto išsaugojimo pensijų fondą. Į gyvenimo ciklo fondą II pakopos pensijų fonduose kaupiantys gyventojai yra priskiriami automatiškai pagal savo gimimo metus, o pensijų fondas „sensta“ drauge su savo dalyviais – fondo dalyviams artėjant prie pensinio amžiaus, pensijų fondo investavimo rizika bus automatiškai keičiama į konservatyvesnę. Kaupiančiajam nebereikia galvoti, kokio rizikingumo fondą pasirinkti ir kada jį keisti, – tai daroma automatiškai atsižvelgiant į laiką, likusį iki pensijos.
Antrosios pakopos pensijų fondų veiklos rezultatai
Taigi, naujausi Lietuvos banko pateikti duomenys. Rugsėjo pabaigoje mūsų šalyje veikiančių antrosios pakopos pensijų fondų valdomų aktyvų bendra vertė jau siekė kiek daugiau nei 10 milijardų eurų (10,056 mlrd. eurų). Nuo šių metų pradžios ji pasistiebė virš dešimt procentų, o štai per pastaruosius trejus metus - net 83,5 procento. Lyderio pozicijoje niekas nesikeičia, t.y. tarp minimo tipo fondų didžiausią turtą valdo (36,2 procento visų aktyvų, prieš metus - 37,5 procento) ir daugiausiai klientų (37,7 procento visų dalyvių, prieš metus - 38,7 procento) turi Swedbank investicijų valdymas, tiesa, jų procentinė dalis per metus krito. Lyginant su 2024 metų pabaiga, šios fondų valdytojos turimi aktyvai pakilo 7,2 procento, o per trejus metus - beveik trimis ketvirtadaliais, kai dalyvių kiekis atitinkamai pasikoregavo žemyn 0,8 bei 1,4 procento.
Sparčiausiai tarp antrosios pakopos pensijų fondų valdytojų ir toliau auga vėliausiai šioje srityje veiklą pradėjęs Goindex. Pažymėtina, kad šiais metais šios įmonės turimų aktyvų vertė pašoko labiau nei padidėjo klientų skaičius, t.y. atitinkamai 76,9 bei 52,6 procento, tačiau jų procentinė dalis bendroje visų fondų sumoje siekia atitinkamai tik 2,9 ir 3,4 procento, kai prieš metus - 2,2 bei 2,6 procento. Per paskutinius trejus metus dėl itin žemos palyginamosios bazės, nes būtent tuomet veikla tik buvo pradėta, abu Goindex rodikliai pašoko šimtais kartų.
Be minėtos fondų valdytojos, 2025 metais kaip ir per pastaruosius trejus metus savo valdomus aktyvus labiausiai kilstelėjo Allianz Lietuva gyvybės draudimas bei Luminor investicijų valdymas, t.y. atitinkamai 13,1 bei 12,4 procento ir abiem atvejais beveik dvigubai. Tuo tarpu Artea Asset Management atveju prieaugis buvo lėčiausias ir sudarė 6,3 bei 64,7 procento. Tarp antrosios pakopos pensijų fondų valdytojų labiausiai be Goindex savo klientų skaičių tiek šiais metais (4,8 procento), tiek per trejus metus (9,5 procento) padidino Luminor investicijų valdymas, o štai didžiausius praradimus fiksavo Allianz Lietuva gyvybės draudimas ir Swedbank investicijų valdymas.
Nuo šių metų pradžios visi apžvelgiami fondai savo dalyviams uždirbo pelno (investicinės grąžos vidurkis svyruoja tarp maždaug 4 - 6 procentų), na o absoliučiai geriausiai bent kol kas sekasi Allianz Lietuva gyvybės draudimo valdomiems antrosios pakopos pensijų fondams, kurių grąža visais atvejais yra pati didžiausia. Antrojoje - trečioje pozicijoje pagal šį rodiklį rikiuojasi Goindex (išskyrus mažiausiai rizikingus fondus) bei Artea Asset Management.
Vidutiniu laikotarpiu, t.y. per pastaruosius trejus metus Lietuvoje veikiantys rizikingiausi, t.y. tie, kurie investuoja tik į akcijas (kai kuriais atvejais tik labai maža dalis aktyvų investuojama į kitus vertybinius popierius), antrosios pakopos pensijų fondai savo klientams sugeneravo vidutinę maždaug 47,5 procento investicinę grąžą. Čia pagal uždarbį lyderiauja Goindex bei Allianz Lietuva gyvybės draudimo apžvelgiamo tipo pensijų fondai. Mažiausiai rizikingų antrosios pakopos pensijų fondų srityje didžiausią grąžą savo dalyviams per pastaruosius trejus metus pasiekė Artea Asset Management kontroliuojami fondai.
Nuo savo veiklos pradžios 2019 metais, duotuoju momentu rizikingiausi analizuojami fondai savo klientams jau sugeneravo solidžią vidutiniškai kiek daugiau nei 100 procentų siekiančią investicinę grąžą. Šiuo atveju geriausiai sekasi SEB banko įmonės valdomiems antrosios pakopos pensijų fondams, tačiau nuo jų pagal uždarbį nedaug atsilieka Allianz Lietuva gyvybės draudimas bei Artea Asset Management. Tarp šio tipo fondų, kurie daugiausiai investuoja į obligacijas, pagal didžiausią grąžą vieno aiškaus lyderio nėra.
Tikslinės pensijų fondų dalyvių grupės pensijų fondai, 2003-2009
Tikslinės pensijų fondų dalyvių grupės pensijų fondai, 1996-2002
Tikslinės pensijų fondų dalyvių grupės pensijų fondai, 1989-1995
Tikslinės pensijų fondų dalyvių grupės pensijų fondai, 1982-1988
Tikslinės pensijų fondų dalyvių grupės pensijų fondai, 1975-1981
Tikslinės pensijų fondų dalyvių grupės pensijų fondai, 1968-1974
Tikslinės pensijų fondų dalyvių grupės pensijų fondai, 1961-1967
Tikslinės pensijų fondų dalyvių grupės pensijų fondai, 1954-1960
Pensijų turto išsaugojimo pensijų fondai
Šaltiniai: Lietuvos bankas, SEB, Swedbank, Luminor, Artea (buvęs Šiaulių bankas) (Artea Asset Management (buvęs SB Asset Management)), Allianz Lietuva gyvybės draudimas bei Goindex.