versija spausdinimui
(0)
Penktadienį D. Trumpas pranešė svarstantis įvesti papildomus 100 proc. muitus Kinijai, pastarajai sugriežtinus retųjų metalų eksporto taisykles. Rinkų reakcija į šią žinią buvo staigi ir stipri – NASDAQ indeksas smuko 3,56 proc., o S&P 500 – 2,71 procento. Tarp sektorių labiausiai krito informacinių technologijų (-4 proc.), nebūtinojo vartojimo (-3,3 proc.) ir energetikos (-2,8 proc.) įmonės.
Išaugus politiniam ir ekonominiam neapibrėžtumui, 10 metų JAV obligacijų pajamingumas sumažėjo 11 bazinių punktų iki 4,03 proc., o aukso kaina pakilo apie 1 proc., vėl viršydama 4000 USD už Trojos unciją ribą. „Brent“ naftos kaina penktadienį smuko beveik 5 proc. iki maždaug 62 USD už barelį.
Atsinaujinusią prekybos įtampą paskatino Pekino sprendimas sugriežtinti retųjų metalų eksporto kontrolės taisykles. Pagal 2024 metų duomenis, Kinija dominuoja šioje srityje, pasauliui tiekiama apie 70 proc. retųjų metalų, kurie yra itin svarbūs pažangiausių elektronikos gamybos procesų grandinėje. Remiantis pranešimais, Kinija įpareigoja užsienio bendroves gauti specialius Pekino leidimus, jei jos nori eksportuoti ne tik žaliavas, bet ir gaminius, kuriuose yra bent dalis iš Kinijos kilusių retųjų metalų. Šis sprendimas grindžiamas nacionalinio saugumo argumentais ir iš dalies primena JAV sprendimą riboti pažangiausių puslaidininkių eksportą į Kiniją, taip pat remiantis nacionalinio saugumo principais.
D. Trumpas į Kinijos veiksmus sureagavo grasindamas nuo lapkričio 1 d. įvesti papildomus 100 proc. muitus bei apriboti kompiuterinės įrangos eksportą. Visgi savaitgalį JAV ir Kinijos retorika sušvelnėjo – abi pusės parodė atvirumą spręsti susidariusią situaciją derybų keliu. Tuo pat metu Kinija pareiškė, kad įvestų eksporto kontrolės priemonių atšaukti neketina ir JAV spaudimui nepasiduos, todėl tolesnė derybų eiga, tikėtina, bus sudėtinga. Nepaisant to, ateities sandorių prekyba rodo, kad JAV akcijų indeksai pirmadienį turėtų atsidaryti stipriu atšokimu nuo penktadienio žemumų, atspindint rinkos lūkestį, jog blogiausio scenarijaus – tai yra faktinio aukštų muitų įsigaliojimo – pavyks išvengti.
Europos akcijų biržos taip pat patyrė reikšmingą kritimą. STOXX 600 indeksas smuko 1,25 proc., o blogiausiai sekėsi informacinių technologijų (-3,1 proc.), energetikos (-2,7 proc.) ir nebūtinio vartojimo (-2,0 proc.) sektoriams. Vokietijos DAX indeksas krito 1,5 proc., Prancūzijos CAC – 1,53 proc., o Italijos FTSE MIB – 1,74 procentus. Tuo tarpu Baltijos šalių OMX Baltic Benchmark indeksas išliko nepakitęs.
Prancūzijos prezidentas penktadienį iš naujo paskyrė S. Lecornu į ministro pirmininko postą, o vakar buvo pristatyta nauja vyriausybės sudėtis. Lecornu laukia sudėtinga užduotis – per trumpą laiką rasti paramą kitų metų biudžetui itin susiskaldžiusiame parlamente ir suvaldyti įsisiūbavusią politinę krizę. Vis dėlto naujosios vyriausybės perspektyvos kol kas atrodo blankiai – opozicinės partijos jau paskelbė sieksiančios pirmadienį surengti nepasitikėjimo balsavimą, kad vyriausybė būtų atstatydinta.
Išaugus politiniam ir ekonominiam neapibrėžtumui, 10 metų JAV obligacijų pajamingumas sumažėjo 11 bazinių punktų iki 4,03 proc., o aukso kaina pakilo apie 1 proc., vėl viršydama 4000 USD už Trojos unciją ribą. „Brent“ naftos kaina penktadienį smuko beveik 5 proc. iki maždaug 62 USD už barelį.
Atsinaujinusią prekybos įtampą paskatino Pekino sprendimas sugriežtinti retųjų metalų eksporto kontrolės taisykles. Pagal 2024 metų duomenis, Kinija dominuoja šioje srityje, pasauliui tiekiama apie 70 proc. retųjų metalų, kurie yra itin svarbūs pažangiausių elektronikos gamybos procesų grandinėje. Remiantis pranešimais, Kinija įpareigoja užsienio bendroves gauti specialius Pekino leidimus, jei jos nori eksportuoti ne tik žaliavas, bet ir gaminius, kuriuose yra bent dalis iš Kinijos kilusių retųjų metalų. Šis sprendimas grindžiamas nacionalinio saugumo argumentais ir iš dalies primena JAV sprendimą riboti pažangiausių puslaidininkių eksportą į Kiniją, taip pat remiantis nacionalinio saugumo principais.
D. Trumpas į Kinijos veiksmus sureagavo grasindamas nuo lapkričio 1 d. įvesti papildomus 100 proc. muitus bei apriboti kompiuterinės įrangos eksportą. Visgi savaitgalį JAV ir Kinijos retorika sušvelnėjo – abi pusės parodė atvirumą spręsti susidariusią situaciją derybų keliu. Tuo pat metu Kinija pareiškė, kad įvestų eksporto kontrolės priemonių atšaukti neketina ir JAV spaudimui nepasiduos, todėl tolesnė derybų eiga, tikėtina, bus sudėtinga. Nepaisant to, ateities sandorių prekyba rodo, kad JAV akcijų indeksai pirmadienį turėtų atsidaryti stipriu atšokimu nuo penktadienio žemumų, atspindint rinkos lūkestį, jog blogiausio scenarijaus – tai yra faktinio aukštų muitų įsigaliojimo – pavyks išvengti.
Europos akcijų biržos taip pat patyrė reikšmingą kritimą. STOXX 600 indeksas smuko 1,25 proc., o blogiausiai sekėsi informacinių technologijų (-3,1 proc.), energetikos (-2,7 proc.) ir nebūtinio vartojimo (-2,0 proc.) sektoriams. Vokietijos DAX indeksas krito 1,5 proc., Prancūzijos CAC – 1,53 proc., o Italijos FTSE MIB – 1,74 procentus. Tuo tarpu Baltijos šalių OMX Baltic Benchmark indeksas išliko nepakitęs.
Prancūzijos prezidentas penktadienį iš naujo paskyrė S. Lecornu į ministro pirmininko postą, o vakar buvo pristatyta nauja vyriausybės sudėtis. Lecornu laukia sudėtinga užduotis – per trumpą laiką rasti paramą kitų metų biudžetui itin susiskaldžiusiame parlamente ir suvaldyti įsisiūbavusią politinę krizę. Vis dėlto naujosios vyriausybės perspektyvos kol kas atrodo blankiai – opozicinės partijos jau paskelbė sieksiančios pirmadienį surengti nepasitikėjimo balsavimą, kad vyriausybė būtų atstatydinta.