versija spausdinimui
(0)
Vakar aukštyn žengė visi pagrindiniai JAV akcijų indeksai – Nasdaq pakilo 0,37 proc., o S&P 500 – 0,27 procento. Abu indeksai užsidarė rekordinėse aukštumose, nors iš 500 į S&P 500 indeksą įtrauktų įmonių didesnė dalis – net 296 – fiksavo neigiamus rezultatus.
Indeksą aukštyn iškėlė augusios didžiosios technologijų bendrovės: „Google“ (+2,47 proc.), „Meta“ (+1,78 proc.), „Nvidia“ (+1,45 proc.), „Netflix“ (+1,49 proc.) ir „Amazon“ (+1,02 proc.). Tarp sektorių labiausiai kilo komunikacinių paslaugų (+1,6 proc.) ir komunalinių paslaugų (+0,7 proc.) sektoriai, o krito žaliavų (-1,6 proc.) ir pramonės (-0,7 proc.) sektoriai.
JAV Darbo statistikos biuras (BLS) vakar patikslino, kad ekonomika per 12 mėn. laikotarpį iki 2025 m. kovo mėn. sukūrė 911 tūkst. mažiau naujų darbo vietų, nei manyta anksčiau. Tokios peržiūros yra reguliarus biuro pratimas, tačiau šį kartą nustebino rekordiškai didelis korekcijos dydis, sudaręs 0,6 proc. viso užimtumo. Patikslinti duomenys parodė, kad JAV darbo rinka buvo gerokai silpnesnė dar prieš D. Trumpui pradedant prekybos karą, o pastarųjų mėnesių statistika patvirtina silpnėjimo tendenciją. Šie duomenys yra dar vienas stiprus argumentas FED mažinti palūkanų normas rugsėjo mėn., tačiau kartu jie pakurstė abejones dėl JAV ekonomikos stiprumo ir stagfliacijos perspektyvų.
Pranešama, kad D. Trumpas siūlo Europai įvesti 100 proc. muitus Kinijai ir Indijai dėl rusiškos naftos pirkimų. Pasak „Financial Times“, JAV prezidentas antradienį Europos lyderiams pareiškė, jog yra pasirengęs įvesti naujus muitus abiem šalims, kad priverstų rusiją derėtis su Ukraina, tačiau tik tuo atveju, jei tą patį padarys ir Europa. Tarp galimų spaudimo priemonių taip pat buvo diskutuojama apie naujas sankcijas rusijos „šešėliniam laivynui“ bei apribojimus šalies bankams ir naftos bendrovėms. Visgi situaciją apsunkina tai, kad kai kurios ES šalys vis dar pačios perka rusiškus energijos išteklius. Kita vertus, T. Trumpo pasiūlymas sutapo su rusijos dronų įskridimu į Lenkijos teritoriją, kurį galima laikyti stipria provokacija, tikėtina, galinčia paskatinti Europą imtis veiksmų, kuriems anksčiau trūko politinio palaikymo.
Europos akcijų biržos vakar judėjo neturėdamos aiškios krypties. STOXX 600 indeksas nežymiai kilo, geriausius rezultatus fiksavus energetikos (+1,2 proc.) ir komunikacinių paslaugų (+0,8 proc.) sektoriams, o daugiausia kritus būtinojo vartojimo (-0,6 proc.) ir pramonės (-0,5 proc.) sektoriams. Prancūzijos CAC augo 0,19 proc., Italijos FTSE MIB – 0,68 proc., o Vokietijos DAX ir Baltijos šalių OMX Baltic Benchmark indeksai traukėsi atitinkamai 0,37 ir 0,2 procento. Politinėse Europos naujienose – Prancūzijos prezidentas E. Macronas, po paskutinės vyriausybės krizės, naujuoju ministru pirmininku paskyrė savo politinį sąjungininką, buvusį gynybos ministrą Sébastieną Lecornu. Lecornu bus jau penktasis ministras pirmininkas per vos dvejus metus, formuosiantis mažumos vyriausybę, kuriai, tikėtina, bus lygiai taip pat sunku sutelkti paramą kitų metų biudžeto projektui.
Indeksą aukštyn iškėlė augusios didžiosios technologijų bendrovės: „Google“ (+2,47 proc.), „Meta“ (+1,78 proc.), „Nvidia“ (+1,45 proc.), „Netflix“ (+1,49 proc.) ir „Amazon“ (+1,02 proc.). Tarp sektorių labiausiai kilo komunikacinių paslaugų (+1,6 proc.) ir komunalinių paslaugų (+0,7 proc.) sektoriai, o krito žaliavų (-1,6 proc.) ir pramonės (-0,7 proc.) sektoriai.
JAV Darbo statistikos biuras (BLS) vakar patikslino, kad ekonomika per 12 mėn. laikotarpį iki 2025 m. kovo mėn. sukūrė 911 tūkst. mažiau naujų darbo vietų, nei manyta anksčiau. Tokios peržiūros yra reguliarus biuro pratimas, tačiau šį kartą nustebino rekordiškai didelis korekcijos dydis, sudaręs 0,6 proc. viso užimtumo. Patikslinti duomenys parodė, kad JAV darbo rinka buvo gerokai silpnesnė dar prieš D. Trumpui pradedant prekybos karą, o pastarųjų mėnesių statistika patvirtina silpnėjimo tendenciją. Šie duomenys yra dar vienas stiprus argumentas FED mažinti palūkanų normas rugsėjo mėn., tačiau kartu jie pakurstė abejones dėl JAV ekonomikos stiprumo ir stagfliacijos perspektyvų.
Pranešama, kad D. Trumpas siūlo Europai įvesti 100 proc. muitus Kinijai ir Indijai dėl rusiškos naftos pirkimų. Pasak „Financial Times“, JAV prezidentas antradienį Europos lyderiams pareiškė, jog yra pasirengęs įvesti naujus muitus abiem šalims, kad priverstų rusiją derėtis su Ukraina, tačiau tik tuo atveju, jei tą patį padarys ir Europa. Tarp galimų spaudimo priemonių taip pat buvo diskutuojama apie naujas sankcijas rusijos „šešėliniam laivynui“ bei apribojimus šalies bankams ir naftos bendrovėms. Visgi situaciją apsunkina tai, kad kai kurios ES šalys vis dar pačios perka rusiškus energijos išteklius. Kita vertus, T. Trumpo pasiūlymas sutapo su rusijos dronų įskridimu į Lenkijos teritoriją, kurį galima laikyti stipria provokacija, tikėtina, galinčia paskatinti Europą imtis veiksmų, kuriems anksčiau trūko politinio palaikymo.
Europos akcijų biržos vakar judėjo neturėdamos aiškios krypties. STOXX 600 indeksas nežymiai kilo, geriausius rezultatus fiksavus energetikos (+1,2 proc.) ir komunikacinių paslaugų (+0,8 proc.) sektoriams, o daugiausia kritus būtinojo vartojimo (-0,6 proc.) ir pramonės (-0,5 proc.) sektoriams. Prancūzijos CAC augo 0,19 proc., Italijos FTSE MIB – 0,68 proc., o Vokietijos DAX ir Baltijos šalių OMX Baltic Benchmark indeksai traukėsi atitinkamai 0,37 ir 0,2 procento. Politinėse Europos naujienose – Prancūzijos prezidentas E. Macronas, po paskutinės vyriausybės krizės, naujuoju ministru pirmininku paskyrė savo politinį sąjungininką, buvusį gynybos ministrą Sébastieną Lecornu. Lecornu bus jau penktasis ministras pirmininkas per vos dvejus metus, formuosiantis mažumos vyriausybę, kuriai, tikėtina, bus lygiai taip pat sunku sutelkti paramą kitų metų biudžeto projektui.