versija spausdinimui
(0)
JAV akcijų biržos vakar nutraukė kelias dienas trukusį kritimą – NASDAQ pakilo 1,02 proc., o S&P 500 – 0,51 procento. Indeksus aukštyn labiausiai kėlė 3,8 proc. ūgtelėjęs komunikacinių paslaugų sektorius, kurį pirmyn vedė 9 proc. pabrangusios technologijų giganto „Alphabet“ (Google) akcijos. Šį šuolį paskatino palankus teismo sprendimas konkurencijos byloje, leidęs bendrovei išvengti priverstinio „Chrome“ naršyklės pardavimo.
Didžiausią nuosmukį patyrė energetikos sektorius (-2,3 proc.), naftos kainoms kritus daugiau nei 2 proc. dėl spekuliacijų rinkoje, jog OPEC grupė per savaitgalį vyksiantį susitikimą gali dar kartą padidinti gavybos apimtis, nepaisant naftos rinkoje prognozuojamo pertekliaus.
Investuotojų optimizmą taip pat palaikė paskelbta JAV naujų darbo skelbimų statistika, parodžiusi, kad jų skaičius liepą sumažėjo iki 7,18 mln. (analitikai tikėjosi 7,38 mln.). Tai tik antras kartas nuo 2020 m., kai skelbimų skaičius nukrito žemiau 7,2 mln. Nors tai nėra geras ženklas ekonomikai, nes signalizuoja galimai lėtėjančią darbo rinką, finansų rinkos šią informaciją priėmė teigiamai, nes ji sustiprino FED palūkanų normų mažinimo lūkesčius. Šiuo metu suteikiama 97 proc. tikimybė, kad FED mažins palūkanas rugsėjo 17 d. Dabar rinkos laukia itin svarbių JAV darbo rinkos duomenų, kurie bus skelbiami penktadienį. Analitikai prognozuoja, kad rugpjūtį ekonomika turėtų būti sukūrusi 75 tūkst. naujų darbo vietų. Jei faktiniai duomenys reikšmingai skirsis nuo prognozių (ypač jei bus geresni), galima tikėtis didelių finansų rinkų svyravimų, rinkoms perkainuojant palūkanų mažinimo lūkesčius.
Europos biržose vakar taip pat vyravo pozityvios nuotaikos – STOXX 600 indeksas pakilo 0,66 procento. Indeksą aukštyn labiausiai kėlė sveikatos priežiūros (+1,8 proc.), pramonės (+1 proc.) ir informacinių technologijų (+1 proc.) sektoriai. Krito tik energetikos (-1,2 proc.) ir komunikacinių paslaugų (-0,5 proc.) sektoriai. Regioninės biržos daugiausiai švietė žaliai – Vokietijos DAX kilo 0,46 proc., Prancūzijos CAC – 0,86 proc., Italijos FTSE MIB – 0,58 procento. Baltijos šalių OMX Baltic Benchmark indeksas išsiskyrė mažėdamas 0,1 procento. Ekonominėse naujienose – euro zonos sudėtinis pirkimų vadybininkų indeksas (PMI), matuojantis bendrą verslo aktyvumą regione, rugpjūtį nežymiai pakilo iki 51,0, palyginti su 50,9 liepą, ir pasiekė aukščiausią lygį per pastaruosius metus.
Didžiausią nuosmukį patyrė energetikos sektorius (-2,3 proc.), naftos kainoms kritus daugiau nei 2 proc. dėl spekuliacijų rinkoje, jog OPEC grupė per savaitgalį vyksiantį susitikimą gali dar kartą padidinti gavybos apimtis, nepaisant naftos rinkoje prognozuojamo pertekliaus.
Investuotojų optimizmą taip pat palaikė paskelbta JAV naujų darbo skelbimų statistika, parodžiusi, kad jų skaičius liepą sumažėjo iki 7,18 mln. (analitikai tikėjosi 7,38 mln.). Tai tik antras kartas nuo 2020 m., kai skelbimų skaičius nukrito žemiau 7,2 mln. Nors tai nėra geras ženklas ekonomikai, nes signalizuoja galimai lėtėjančią darbo rinką, finansų rinkos šią informaciją priėmė teigiamai, nes ji sustiprino FED palūkanų normų mažinimo lūkesčius. Šiuo metu suteikiama 97 proc. tikimybė, kad FED mažins palūkanas rugsėjo 17 d. Dabar rinkos laukia itin svarbių JAV darbo rinkos duomenų, kurie bus skelbiami penktadienį. Analitikai prognozuoja, kad rugpjūtį ekonomika turėtų būti sukūrusi 75 tūkst. naujų darbo vietų. Jei faktiniai duomenys reikšmingai skirsis nuo prognozių (ypač jei bus geresni), galima tikėtis didelių finansų rinkų svyravimų, rinkoms perkainuojant palūkanų mažinimo lūkesčius.
Europos biržose vakar taip pat vyravo pozityvios nuotaikos – STOXX 600 indeksas pakilo 0,66 procento. Indeksą aukštyn labiausiai kėlė sveikatos priežiūros (+1,8 proc.), pramonės (+1 proc.) ir informacinių technologijų (+1 proc.) sektoriai. Krito tik energetikos (-1,2 proc.) ir komunikacinių paslaugų (-0,5 proc.) sektoriai. Regioninės biržos daugiausiai švietė žaliai – Vokietijos DAX kilo 0,46 proc., Prancūzijos CAC – 0,86 proc., Italijos FTSE MIB – 0,58 procento. Baltijos šalių OMX Baltic Benchmark indeksas išsiskyrė mažėdamas 0,1 procento. Ekonominėse naujienose – euro zonos sudėtinis pirkimų vadybininkų indeksas (PMI), matuojantis bendrą verslo aktyvumą regione, rugpjūtį nežymiai pakilo iki 51,0, palyginti su 50,9 liepą, ir pasiekė aukščiausią lygį per pastaruosius metus.