versija spausdinimui
(0)
Remiantis šiandien paviešintais pirminiais preliminariais Eurostat duomenimis, euro zonoje per praėjusį ketvirtį ekonomika augo sparčiau nei prognozuota, tuo tarpu mūsų šalyje fiksuotas sulėtėjimas.
Per pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginus su ankstesniu ketvirčiu, bendroje valiutos zonoje bendrasis vidaus produktas paaugo 0.4 procento, arba dvigubai sparčiau nei per 2024 metų ketvirtąjį ketvirtį, o laukta, kad šis rodiklis išliks toks pats. Metinis prieaugis buvo stabilus ir siekė 1.2 procento, o prognozuotas sulėtėjimas iki vieno procento.
Europos sąjungoje ketvirčio BVP prieaugis prislopo nuo 0.4 iki 0.3 procento, o Lietuvoje - nuo vieno procento iki 0.6 procento, tuo tarpu metinis augimas atitinkamai išliko toks pats ir siekė 1.4 procento bei sumažėjo nuo 3.9 iki 3.2 procento.
Kalbant apie Vokietijos ekonomiką, kuri didžiausia tiek euro zonoje, tiek Europos sąjungoje, jos ketvirčio prieaugis per pirmus tris šių metų mėnesius siekė 0.2 procento, kas atitiko prognozių vidurkį, kai per 2024 metų paskutinį ketvirtį fiksuotas 0.2 procento kritimas. Metinis bendrojo vidaus produkto nuosmukis išliko toks pats kaip ketvirtį prieš tai ir siekė 0.2 procento.
Prancūzijos BVP per ketvirtį paaugo 0.1 procento, kai ketvirtį prieš tai krito 0.1 procento, o štai metinis prieaugis išliko toks pats ir sudarė 0.8 procento. Ispanijos ketvirčio bendrojo vidaus produkto augimas prislopo nuo 0.7 iki 0.6 procento, o Italijos padidėjo nuo 0.2 iki 0.3 procento, kai metinio prieaugio atveju atitinkamai sumažėjo nuo 3.3 iki 2.8 procento bei pakilo nuo 0.5 iki 0.6 procento.
Kaip minėta, tai tik pirminiai preliminarūs duomenys, o išsamesnė informaciją Eurostat paviešins gegužės penkioliktą dieną.
Per pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginus su ankstesniu ketvirčiu, bendroje valiutos zonoje bendrasis vidaus produktas paaugo 0.4 procento, arba dvigubai sparčiau nei per 2024 metų ketvirtąjį ketvirtį, o laukta, kad šis rodiklis išliks toks pats. Metinis prieaugis buvo stabilus ir siekė 1.2 procento, o prognozuotas sulėtėjimas iki vieno procento.
Europos sąjungoje ketvirčio BVP prieaugis prislopo nuo 0.4 iki 0.3 procento, o Lietuvoje - nuo vieno procento iki 0.6 procento, tuo tarpu metinis augimas atitinkamai išliko toks pats ir siekė 1.4 procento bei sumažėjo nuo 3.9 iki 3.2 procento.
Kalbant apie Vokietijos ekonomiką, kuri didžiausia tiek euro zonoje, tiek Europos sąjungoje, jos ketvirčio prieaugis per pirmus tris šių metų mėnesius siekė 0.2 procento, kas atitiko prognozių vidurkį, kai per 2024 metų paskutinį ketvirtį fiksuotas 0.2 procento kritimas. Metinis bendrojo vidaus produkto nuosmukis išliko toks pats kaip ketvirtį prieš tai ir siekė 0.2 procento.
Prancūzijos BVP per ketvirtį paaugo 0.1 procento, kai ketvirtį prieš tai krito 0.1 procento, o štai metinis prieaugis išliko toks pats ir sudarė 0.8 procento. Ispanijos ketvirčio bendrojo vidaus produkto augimas prislopo nuo 0.7 iki 0.6 procento, o Italijos padidėjo nuo 0.2 iki 0.3 procento, kai metinio prieaugio atveju atitinkamai sumažėjo nuo 3.3 iki 2.8 procento bei pakilo nuo 0.5 iki 0.6 procento.
Kaip minėta, tai tik pirminiai preliminarūs duomenys, o išsamesnė informaciją Eurostat paviešins gegužės penkioliktą dieną.