versija spausdinimui
(0)
Europos Centrinis bankas prognozuoja didelį darbo užmokesčio spaudimo euro zonoje susilpnėjimą. Tai gera žinia pinigų politikos švelninimo šalininkams – lėtesnis darbo užmokesčio augimas reiškia mažesnę šio veiksnio įtaką infliacijai, skelbia Reuters.
ECB duomenys rodo, kad artimiausiais mėnesiais banko darbo užmokesčio rodiklis, apimantis aktyvias kolektyvines derybas, turėtų sumažėti. Prognozuojama, kad darbo užmokesčio augimo dinamika, taip pat atsižvelgiant į pakoreguotas vienkartines išmokas, sulėtės iki 3,1 procento šiais metais, nuo 4,8 procento 2024 metais.
Atėmus vienkartines išmokas, mažėjimo tendencija ne tokia ryški. Šioje perspektyvoje darbo užmokesčio augimo tempas šiemet sieks 3,8 procento, palyginti su 4,2 procento metais anksčiau.
Priminsime, kad pastaraisiais metais atlyginimai sparčiai kilo, nes darbuotojai reikalavo kompensacijų už rekordinę infliaciją. Prasidėjus karui Ukrainoje ir smarkiai išaugus energijos kainoms, 2022 metais infliacija euro zonoje pasiekė dviženklį lygį.
Nuo to laiko padėtis stabilizavosi. Šių metų kovą metinė infliacija euro zonoje siekė tik 2,2 procento.
Nuo praėjusių metų birželio ECB savo palūkanų normas jau sumažino iš viso septynis kartus, kiekvieną kartą po 25 bazinius punktus, t.y. iš viso 1,75 procento. Nors politikos formuotojai nepranešė apie tolesnius mažinimus, rinkos dalyviai vis dar tikisi, kad ateinančiais mėnesiais bus dar du ar net trys kirpimai.
ECB duomenys rodo, kad artimiausiais mėnesiais banko darbo užmokesčio rodiklis, apimantis aktyvias kolektyvines derybas, turėtų sumažėti. Prognozuojama, kad darbo užmokesčio augimo dinamika, taip pat atsižvelgiant į pakoreguotas vienkartines išmokas, sulėtės iki 3,1 procento šiais metais, nuo 4,8 procento 2024 metais.
Atėmus vienkartines išmokas, mažėjimo tendencija ne tokia ryški. Šioje perspektyvoje darbo užmokesčio augimo tempas šiemet sieks 3,8 procento, palyginti su 4,2 procento metais anksčiau.
Priminsime, kad pastaraisiais metais atlyginimai sparčiai kilo, nes darbuotojai reikalavo kompensacijų už rekordinę infliaciją. Prasidėjus karui Ukrainoje ir smarkiai išaugus energijos kainoms, 2022 metais infliacija euro zonoje pasiekė dviženklį lygį.
Nuo to laiko padėtis stabilizavosi. Šių metų kovą metinė infliacija euro zonoje siekė tik 2,2 procento.
Nuo praėjusių metų birželio ECB savo palūkanų normas jau sumažino iš viso septynis kartus, kiekvieną kartą po 25 bazinius punktus, t.y. iš viso 1,75 procento. Nors politikos formuotojai nepranešė apie tolesnius mažinimus, rinkos dalyviai vis dar tikisi, kad ateinančiais mėnesiais bus dar du ar net trys kirpimai.