
Vasarį palyginus su ankstesniu mėnesiu, pramonė Lietuvoje smuko 1.6 procento, kai sausį dar augo 4.5 procento. Euro zonoje prieaugis paspartėjo nuo 0.6 iki 1.1 procento (laukta vos 0.1 procento augimo), o Europos sąjungoje - nuo 0.1 procento iki vieno procento.
Kaip skelbia Eurostat, per antrąjį šių metų mėnesį bendroje valiutos zonoje tarpinių prekių gamyba pakilo 0.3 procento, kapitalo prekių - 0.8 procento, kasdieninio vartojimo prekių - 2.8 procento, kai energijos gamyba susitraukė 0.2 procento, o ilgalaikio vartojimo prekių - 0.3 procento. Europos sąjungoje tarpinių prekių gamyba augo 0.1 procento, energijos - 0.8 procento, kapitalo prekių - 0.9 procento, kasdieninio vartojimo prekių pakilo 2.7 procento, o štai ilgalaikio vartojimo prekių gamyba susitraukė 0.4 procento.
Tarp sąjungos šalių per vasarį pramonė labiausiai paaugo Airijoje (10.8 procento) bei Belgijoje (7.4 procento), o daugiausiai krito Kroatijoje (3.9 procento) ir Graikijoje (3.6 procento).
Lyginant su 2024 metų antru mėnesiu, mūsų šalyje pramonė ūgtelėjo 9.1 procento, kai mėnesį prieš tai prieaugis sudarė 9.9 procento. Euro zonoje metinis augimas siekė 1.2 procento, o Europos sąjungoje buvo perpus mažesnis, kai mėnesį prieš tai abiem atvejais buvo kritimas, atitinkamai 0.5 bei 0.6 procento.
Euro zonoje per metus energijos gamyba pakilo 1.4 procento, o kasdienio vartojimo prekių - 9.7 procento, kai tarpinių prekių gamyba susitraukė 2.7 procento, kapitalo prekių - 1.8 procento, o ilgalaikio vartojimo prekių smuko 2.3 procento. Europos sąjungoje energijos gamyba augo 1.4 procento, o kasdienio vartojimo prekių - 8.1 procento, kai tarpinių prekių gamyba susitraukė 2.2 procento, kapitalo prekių - 1.7 procento, ilgalaikio vartojimo prekių smuko 2.2 procento.
Tarp sąjungos šalių per metus labiausiai pramonės veiklos apimtys pašoko Airijoje - net 38.8 procento, bei mūsų šalyje, o štai daugiausiai susitraukė Vengrijoje, kur krito aštuoniais procentais bei Bulgarijoje - 4.7 procento.

