versija spausdinimui
(0)
Europos Centrinio banko prezidentė Christine Lagarde pareiškė optimistiškai vertinanti tolesnes perspektyvas kovojant su infliacija, kuri „krypsta link“ 2 procentų. Jos nuomone, Europai skubiai reikia bankų ir kapitalo rinkų sąjungos.
Ji Europos Parlamento komitete sakė, kad jos optimizmo pagrindas yra tai, kad nuo 2022 metų spalio mėnesio, kai infliacija pasiekė aukščiausią lygį – 10,6 procento, iki 2023 metų rugsėjo mėnesio, kai ECB paskutinį kartą kėlė palūkanų normas, kainų spaudimas sumažėjo daugiau nei per pusę iki 5,2 procento. Tuo tarpu birželį, kai ECB pradėjo mažinti palūkanų normas, infliacija jau buvo kritusi iki 2,6 procento.
Europos Centrinio banko vadovė pridūrė, kad nauji duomenys sustiprino jos įsitikinimą, jog infliacija grįš į 2 procentų tikslą. Ji pabrėžė, kad ECB į tai atsižvelgs spalio mėnesio posėdyje.
Anot Christine Lagarde, optimizmo priežastis yra ir tai, kad per pastaruosius dvejus metus Europoje buvo sukurta 2,8 milijono naujų darbo vietų, todėl ne tik užimtumo lygis nenukrito iki istoriškai žemo lygio, bet ir Europos ekonomikai pavyko sukurti darbo vietas.
Ji taip pat buvo paklausta apie neseniai paskelbtą jos pirmtako Mario Draghi pranešimą, kuriame jis rekomendavo paspartinti kapitalo rinkų sąjungos kūrimą. Jos nuomone, finansinių paslaugų integracija su bankų sąjunga yra „skubiai reikalinga“ ir „labai svarbi“ Europai.
Paklausta apie Vokietijos valdžios kritikos sulaukusį Italijos banko UniCredit bandymą perimti Vokietijos finansų milžiną Commerzbank, Christine Lagarde šio reikalo komentuoti nepanoro. Tačiau ji teigė, kad Europai reikia tarptautinių susijungimų, kurie sukurtų bankus, galinčius konkuruoti su kitomis institucijomis visame pasaulyje, įskaitant Amerikos ir Kinijos bankus.
Ji Europos Parlamento komitete sakė, kad jos optimizmo pagrindas yra tai, kad nuo 2022 metų spalio mėnesio, kai infliacija pasiekė aukščiausią lygį – 10,6 procento, iki 2023 metų rugsėjo mėnesio, kai ECB paskutinį kartą kėlė palūkanų normas, kainų spaudimas sumažėjo daugiau nei per pusę iki 5,2 procento. Tuo tarpu birželį, kai ECB pradėjo mažinti palūkanų normas, infliacija jau buvo kritusi iki 2,6 procento.
Europos Centrinio banko vadovė pridūrė, kad nauji duomenys sustiprino jos įsitikinimą, jog infliacija grįš į 2 procentų tikslą. Ji pabrėžė, kad ECB į tai atsižvelgs spalio mėnesio posėdyje.
Anot Christine Lagarde, optimizmo priežastis yra ir tai, kad per pastaruosius dvejus metus Europoje buvo sukurta 2,8 milijono naujų darbo vietų, todėl ne tik užimtumo lygis nenukrito iki istoriškai žemo lygio, bet ir Europos ekonomikai pavyko sukurti darbo vietas.
Ji taip pat buvo paklausta apie neseniai paskelbtą jos pirmtako Mario Draghi pranešimą, kuriame jis rekomendavo paspartinti kapitalo rinkų sąjungos kūrimą. Jos nuomone, finansinių paslaugų integracija su bankų sąjunga yra „skubiai reikalinga“ ir „labai svarbi“ Europai.
Paklausta apie Vokietijos valdžios kritikos sulaukusį Italijos banko UniCredit bandymą perimti Vokietijos finansų milžiną Commerzbank, Christine Lagarde šio reikalo komentuoti nepanoro. Tačiau ji teigė, kad Europai reikia tarptautinių susijungimų, kurie sukurtų bankus, galinčius konkuruoti su kitomis institucijomis visame pasaulyje, įskaitant Amerikos ir Kinijos bankus.