versija spausdinimui
(0)
Remiantis naujausiais Eurostat duomenimis, tiek euro zonoje, tiek Europos sąjungoje bei mūsų šalyje fiksuotas pramonės veiklos apimčių kritimas.
Gegužę lyginant su ankstesniu mėnesiu, Lietuvoje pramonės produkcija smuko 1.3 procento, kai euro zonoje - 0.6 procento (laukta 0.9 procento nuosmukio), o Europos sąjungoje - 0.8 procento. Mėnesį prieš tai šis rodiklis atitinkamai augo 3.9 procento, nepakito ir padidėjo 0.5 procento.
Per penktą šių metų mėnesį bendroje valiutos zonoje tarpinių prekių gamyba krito vienu procentu, kapitalo prekių - 1.2 procento, ilgalaikio vartojimo smuko 1.8 procento, kai energijos padidėjo 0.8 procento, o kasdieninio vartojimo prekių - 1.6 procento. Europos sąjungoje tarpinių prekių gamyba irgi sumažėjo vienu procentu, kapitalo prekių - 1.2 procento, o ilgalaikio vartojimo - 2.1 procento, tuo tarpu energijos gamyba padidėjo 0.4 procento, o kasdieninio vartojimo prekių - 0.8 procento.
Tarp sąjungos šalių, remiantis Eurostat duomenimis, labiausiai pramonės produkcija susitraukė Slovėnijoje (7.3 procento), o Rumunijoje - 6.2 procento, kai daugiausiai augo Airijoje (6.7 procento) ir Liuksemburge (3.9 procento).
Lyginant su 2023 metų geguže, Lietuvoje pramonės veiklos apimtys augo 4.7 procento (mėnesį prieš tai - 2.3 procento), euro zonoje metinis kritimas sumažėjo nuo 3.1 iki 2.9 procento, o Europos sąjungoje padidėjo nuo 2.1 iki 2.5 procento.
Bendroje valiutos zonoje per minimą laikotarpį tarpinių prekių gamyba krito 3.5 procento, kapitalo prekių - 6.5 procento, ilgalaikio vartojimo prekių - 4.2 procento, kai energijos augo 0.7 procento, o kasdieninio vartojimo prekių - 2.8 procento. ES tarpinių prekių gamyba per metus susitraukė 3.1 procento, kapitalo prekių - 6.3 procento, o ilgalaikio vartojimo prekių smuko 4.1 procento, tuo tarpu energijos gamyba pakilo 1.2 procento, kasdieninio vartojimo prekių - 3.3 procento.
Tarp sąjungos šalių, lyginant su 2023 metų penktu mėnesiu, daugiausiai pramonės veiklos apimtys augo Danijoje (9.6 procento) ir Airijoje (8.7 procento), kai labiausiai susitraukė Rumunijoje (6.9 procento) bei Vokietijoje (6.6 procento).
Gegužę lyginant su ankstesniu mėnesiu, Lietuvoje pramonės produkcija smuko 1.3 procento, kai euro zonoje - 0.6 procento (laukta 0.9 procento nuosmukio), o Europos sąjungoje - 0.8 procento. Mėnesį prieš tai šis rodiklis atitinkamai augo 3.9 procento, nepakito ir padidėjo 0.5 procento.
Per penktą šių metų mėnesį bendroje valiutos zonoje tarpinių prekių gamyba krito vienu procentu, kapitalo prekių - 1.2 procento, ilgalaikio vartojimo smuko 1.8 procento, kai energijos padidėjo 0.8 procento, o kasdieninio vartojimo prekių - 1.6 procento. Europos sąjungoje tarpinių prekių gamyba irgi sumažėjo vienu procentu, kapitalo prekių - 1.2 procento, o ilgalaikio vartojimo - 2.1 procento, tuo tarpu energijos gamyba padidėjo 0.4 procento, o kasdieninio vartojimo prekių - 0.8 procento.
Tarp sąjungos šalių, remiantis Eurostat duomenimis, labiausiai pramonės produkcija susitraukė Slovėnijoje (7.3 procento), o Rumunijoje - 6.2 procento, kai daugiausiai augo Airijoje (6.7 procento) ir Liuksemburge (3.9 procento).
Lyginant su 2023 metų geguže, Lietuvoje pramonės veiklos apimtys augo 4.7 procento (mėnesį prieš tai - 2.3 procento), euro zonoje metinis kritimas sumažėjo nuo 3.1 iki 2.9 procento, o Europos sąjungoje padidėjo nuo 2.1 iki 2.5 procento.
Bendroje valiutos zonoje per minimą laikotarpį tarpinių prekių gamyba krito 3.5 procento, kapitalo prekių - 6.5 procento, ilgalaikio vartojimo prekių - 4.2 procento, kai energijos augo 0.7 procento, o kasdieninio vartojimo prekių - 2.8 procento. ES tarpinių prekių gamyba per metus susitraukė 3.1 procento, kapitalo prekių - 6.3 procento, o ilgalaikio vartojimo prekių smuko 4.1 procento, tuo tarpu energijos gamyba pakilo 1.2 procento, kasdieninio vartojimo prekių - 3.3 procento.
Tarp sąjungos šalių, lyginant su 2023 metų penktu mėnesiu, daugiausiai pramonės veiklos apimtys augo Danijoje (9.6 procento) ir Airijoje (8.7 procento), kai labiausiai susitraukė Rumunijoje (6.9 procento) bei Vokietijoje (6.6 procento).