versija spausdinimui
(2)
Remiantis šiandien paviešintais pirminiais preliminariais Eurostat duomenimis, tiek mūsų šalyje, tiek euro zonoje gegužę fiksuotas metinės infliacijos padidėjimas.
Per penktąjį šių metų mėnesį, palyginus su balandžiu, metinė infliacija Lietuvoje šoktelėjo nuo 0.4 iki 0.8 procento, kai prieš metus buvo gerokai didesnė ir sudarė net 10.7 procento.
Bendroje valiutos zonoje per minimą laikotarpį metinis kainų prieaugis pakilo nuo 2.4 iki 2.6 procento, o laukta, kad pasistiebs iki vidutiniškai 2.5 procento. Praėjusių metų gegužę metinė infliacija buvo daugiau nei dvigubai didesnė ir sudarė 6.1 procento.
Euro zonoje per trečiąjį šių metų pavasario mėnesį, palyginus su balandžiu, metinis paslaugų kainų prieaugis padidėjo nuo 3.7 iki 4.1 procento, kai prieš metus siekė penkis procentus. Per metus energijos ištekliai pabrango 0.3 procento, kai dar mėnesį prieš tai fiksuotas 0.6 procento metinis kritimas, o prieš metus jis siekė 1.8 procento. Kitą vertus metinis maisto, alkoholio ir tabako kainų prieaugis prislopo nuo 2.8 iki 2.6 procento, o su energijos ištekliais nesusijusių pramoninių prekių - nuo 0.9 iki 0.8 procento, kai 2023 metų gegužę šie rodikliai sudarė atitinkamai 12.5 bei 5.8 procento.
Atmetus energijos išteklių bei maisto, alkoholio ir tabako kainų pokyčius, taip vadinama bazinė metinė infliacija bendroje valiutos zonoje per gegužę paaugo nuo 2.7 iki 2.9 procento, o prieš metus sudarė 5.3 procento. Šiuo atveju ekonomistai tikėjosi, jog šis rodiklis išliks toks pats.
Remiantis preliminariais Eurostat duomenimis, per penktąjį šių metų mėnesį tarp bendros valiutos šalių mažiausia metinė infliacija fiksuota Latvijoje (0.2 procento), Suomijoje (0.5 procento) bei mūsų šalyje ir Italijoje. Tuo tarpu didžiausias minimas rodiklis gegužę buvo Belgijoje (4.9 procento) ir Kroatijoje (4.3 procento).
Vartotojų kainų indeksas gegužę mūsų šalyje ūgtelėjo 0.3 procento, o euro zonoje - 0.2 procento, kas atitiko ekonomistų prognozių vidurkį, kai tuo tarpu bazinis rodiklis augo dvigubai sparčiau.
Per trečiąjį šių metų pavasario mėnesį euro zonoje labiausiai pabrango paslaugos - 0.6 procento, maisto, alkoholio ir tabako kainos paaugo 0.2 procento, o su energijos ištekliais nesusijusių pramoninių prekių - 0.1 procento. Kitą vertus energijos ištekliai pigo 1.2 procento.
Minimą mėnesį tik Graikijoje fiksuotas vartotojų kainų indekso kritimas, kuris sudarė 0.3 procento. Tuo tarpu labiausiai kainos augo Maltoje (1.6 procento), Kipre (1.2 procento) bei Portugalijoje (1.1 procento).
Per penktąjį šių metų mėnesį, palyginus su balandžiu, metinė infliacija Lietuvoje šoktelėjo nuo 0.4 iki 0.8 procento, kai prieš metus buvo gerokai didesnė ir sudarė net 10.7 procento.
Bendroje valiutos zonoje per minimą laikotarpį metinis kainų prieaugis pakilo nuo 2.4 iki 2.6 procento, o laukta, kad pasistiebs iki vidutiniškai 2.5 procento. Praėjusių metų gegužę metinė infliacija buvo daugiau nei dvigubai didesnė ir sudarė 6.1 procento.
Euro zonoje per trečiąjį šių metų pavasario mėnesį, palyginus su balandžiu, metinis paslaugų kainų prieaugis padidėjo nuo 3.7 iki 4.1 procento, kai prieš metus siekė penkis procentus. Per metus energijos ištekliai pabrango 0.3 procento, kai dar mėnesį prieš tai fiksuotas 0.6 procento metinis kritimas, o prieš metus jis siekė 1.8 procento. Kitą vertus metinis maisto, alkoholio ir tabako kainų prieaugis prislopo nuo 2.8 iki 2.6 procento, o su energijos ištekliais nesusijusių pramoninių prekių - nuo 0.9 iki 0.8 procento, kai 2023 metų gegužę šie rodikliai sudarė atitinkamai 12.5 bei 5.8 procento.
Atmetus energijos išteklių bei maisto, alkoholio ir tabako kainų pokyčius, taip vadinama bazinė metinė infliacija bendroje valiutos zonoje per gegužę paaugo nuo 2.7 iki 2.9 procento, o prieš metus sudarė 5.3 procento. Šiuo atveju ekonomistai tikėjosi, jog šis rodiklis išliks toks pats.
Vartotojų kainų indeksas gegužę mūsų šalyje ūgtelėjo 0.3 procento, o euro zonoje - 0.2 procento, kas atitiko ekonomistų prognozių vidurkį, kai tuo tarpu bazinis rodiklis augo dvigubai sparčiau.
Per trečiąjį šių metų pavasario mėnesį euro zonoje labiausiai pabrango paslaugos - 0.6 procento, maisto, alkoholio ir tabako kainos paaugo 0.2 procento, o su energijos ištekliais nesusijusių pramoninių prekių - 0.1 procento. Kitą vertus energijos ištekliai pigo 1.2 procento.
Minimą mėnesį tik Graikijoje fiksuotas vartotojų kainų indekso kritimas, kuris sudarė 0.3 procento. Tuo tarpu labiausiai kainos augo Maltoje (1.6 procento), Kipre (1.2 procento) bei Portugalijoje (1.1 procento).