versija spausdinimui
(0)
Kaip ir laukta bei prognozuota, Europos Centrinio banko atstovai šiandien ir vėl nutarė nekeisti bazinės ir kitų palūkanų normų. Tačiau kitą vertus sumažintos metinės infliacijos prognozės, bet palūkanų kirpimo ko gero teks laukti iki birželio.
„Valdančioji taryba šiandien nusprendė nekeisti nei vienos iš trijų ECB pagrindinių palūkanų normų. Nuo praėjusio Valdančiosios tarybos posėdžio sausio mėnesį infliacija dar sumažėjo. Naujausiose ECB ekspertų prognozėse numatoma mažesnė infliacija, ypač 2024 metais, daugiausia dėl sumažėjusio energijos kainų poveikio. Sumažintos ir infliacijos, neįskaitant energijos ir maisto produktų, prognozės“ - rašoma ECB pranešime.
Taigi, bazinė palūkanų norma euro zonoje ir toliau sudarys 4,5 procento, ribinio skolinimosi - 4,75 procento, o štai už Centriniame banke komercinių bankų laikomus indėlius ir toliau bus taikoma keturių procentų palūkanų norma.
Europos Centrinis bankas skelbia, kad nors dauguma bazinės infliacijos rodiklių toliau mažėjo, vidaus kainų spaudimas tebėra didelis, iš dalies dėl tvirto darbo užmokesčio augimo. Finansavimo sąlygos yra griežtos, o dėl anksčiau padidintų palūkanų normų paklausa tebėra prislopinta – tai padeda mažinti infliaciją. ECB ekspertai 2024 metų augimo prognozę sumažino ir numato, kad artimiausiu laikotarpiu ekonominis aktyvumas ir toliau bus vangus. Jie prognozuoja, kad vėliau ekonomika atsigaus, iš pradžių skatinama vartojimo, o vėliau ir investicijų.
„Valdančioji taryba yra pasiryžusi užtikrinti, kad infliacija laiku grįžtų į tikslinį 2 procentų vidutiniu laikotarpiu lygį. Vadovaudamasi dabartiniu savo vertinimu, Valdančioji taryba mano, kad ECB pagrindinės palūkanų normos yra tokio lygio, kuris, jei bus išlaikytas pakankamai ilgai, labai padės pasiekti šį tikslą. Būsimais sprendimais Valdančioji taryba užtikrins, kad jos politikos palūkanų normos būtų pakankamai ribojančio lygio tol, kol tai bus reikalinga. Spręsdama dėl tinkamo ribojimo lygio bei trukmės, ji ir toliau vadovausis gaunamais duomenimis. Valdančiosios tarybos sprendimai dėl palūkanų normų pirmiausia priklausys nuo to, kaip ji vertins infliacijos perspektyvą, atsižvelgdama į gaunamus ekonominius ir finansinius duomenis, grynosios infliacijos dinamiką ir pinigų politikos poveikio perdavimo stiprumą“ - rašoma ECB pranešime.
Europos Centrinis bankas informuoja, jog Turto pirkimo programos (TPP) portfelis mažėja nustatytu ir numatomu tempu, nes Eurosistema nebereinvestuoja pagrindinių sumų, gautų iš vertybinių popierių, suėjus jų terminui.
„Valdančioji taryba ketina 2024 metų pirmąjį pusmetį toliau reinvestuoti visas pagrindines sumas, gautas iš pagal specialiąją pandeminę pirkimo programą (SPPP) įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų terminui. Antrąjį pusmetį ji ketina mažinti SPPP portfelį po vidutiniškai 7,5 mlrd. eurų per mėnesį. Valdančioji taryba ketina nutraukti reinvesticijas pagal SPPP 2024 metų pabaigoje. Valdančioji taryba ir toliau laikysis lankstumo principo reinvestuojant sumas, gautas iš pagal SPPP įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų terminui, kad sumažintų su pandemija susijusią riziką pinigų politikos poveikio perdavimo mechanizmui“ - skelbia euro zonos Centrinis bankas.
Bankams grąžinant per tikslines ilgesnės trukmės refinansavimo operacijas pasiskolintas lėšas, Valdančioji taryba reguliariai vertins, kokį poveikį tikslinės skolinimo operacijos ir pagal jas pasiskolintų sumų grąžinimas daro jos pinigų politikos pozicijai.
Pabrėžiama, jog Valdančioji taryba yra pasirengusi koreguoti visas pagal jai suteiktus įgaliojimus turimas priemones, kad infliacija grįžtų į tikslinį 2 procentų vidutiniu laikotarpiu lygį, ir užtikrinti sklandų pinigų politikos poveikio perdavimą. Be to, kovai su nepageidaujama, netvarkinga rinkos raida, galinčia rimtai trikdyti pinigų politikos poveikio perdavimą visose euro zonos šalyse, gali būti naudojama politikos poveikio perdavimo apsaugos priemonė. Tai padėtų Valdančiajai tarybai veiksmingiau vykdyti jai suteiktus įgaliojimus užtikrinti kainų stabilumą.
Spaudos konferencijos metu ECB vadovė teigė, jog esame infliacijos mažėjimo procese, ir yra akivaizdi gera pažanga šioje srityje, tad monetarinės politikos vykdytojai tuo pačiu įgavo daugiau pasitikėjimo, tačiau vis dar nėra galutinio įsitikinimo, tad reikia daugiau duomenų, daugiau įrodymų. Christine Lagarde pabrėžė, jog šiek tiek daugiau duomenų bus balandį, tačiau kur kas daugiau bus žinoma birželį, tad tokiu būdu ji leido suprasti, kad labai tikėtina, jog būtent iki birželio posėdžio bus laukiama prieš priimant sprendimą dėl palūkanų mažinimo.
Žurnalistui paklausus, ar šiandien buvo diskutuojama apie palūkanų mažinimą, nepaisant to, kad sprendimas jas nekeisti buvo priimtas vieningai, Europos Centrinio banko vadovė patikino, jog šio posėdžio metu tokių diskusijų nebuvo ir dar kartą pakartojo, kad jų sprendimus lems naujausi duomenys, nes jie nuo jų priklausomi.
Spaudos konferencijos metu pasiteiravus, ar Amerikos Federalinis Rezervų bankas ir Europos Centrinis bankas galėtų tuo pačiu metu sumažinti savo bazines palūkanų normas, t.y. tą patį mėnesį, Christine Lagarde patikino, jog ECB yra nepriklausomas ir monetarinės politikos vykdytojai priims sprendimus atsižvelgę tik į naujausius euro zonos makroekonominius duomenis, t.y. infliacijos, darbo užmokesčio ir infliacijos lūkesčių ir jų dinamiką.
Kaip minėta, ECB šiandien taip pat atnaujino savo euro zonos makroekonomines prognozes. Palyginus su buvusiomis gruodį, šių metų metinės infliacijos prognozė sumažinta nuo 2.7 iki 2.3 procento, o 2025 metų - nuo 2.1 iki dviejų procentų. Kalbant apie bendrąjį vidaus produktą, 2024 metų augimo lūkesčiai pakoreguoti nuo 0.8 iki 0.6 procento, o kitų metų nepakeisti ir siekia 1.5 procento. Bendarbystė prognozės atitinkamai padidintos nuo 6.6 iki 6.7 procento bei nuo 6.5 iki 6.6 procento.
Artimiausias ECB atstovų susitikimas, kuriame bus sprendžiami monetarinės politikos klausimai, numatytas balandžio vienuoliktą dieną Frankfurte.
„Valdančioji taryba šiandien nusprendė nekeisti nei vienos iš trijų ECB pagrindinių palūkanų normų. Nuo praėjusio Valdančiosios tarybos posėdžio sausio mėnesį infliacija dar sumažėjo. Naujausiose ECB ekspertų prognozėse numatoma mažesnė infliacija, ypač 2024 metais, daugiausia dėl sumažėjusio energijos kainų poveikio. Sumažintos ir infliacijos, neįskaitant energijos ir maisto produktų, prognozės“ - rašoma ECB pranešime.
Taigi, bazinė palūkanų norma euro zonoje ir toliau sudarys 4,5 procento, ribinio skolinimosi - 4,75 procento, o štai už Centriniame banke komercinių bankų laikomus indėlius ir toliau bus taikoma keturių procentų palūkanų norma.
Europos Centrinis bankas skelbia, kad nors dauguma bazinės infliacijos rodiklių toliau mažėjo, vidaus kainų spaudimas tebėra didelis, iš dalies dėl tvirto darbo užmokesčio augimo. Finansavimo sąlygos yra griežtos, o dėl anksčiau padidintų palūkanų normų paklausa tebėra prislopinta – tai padeda mažinti infliaciją. ECB ekspertai 2024 metų augimo prognozę sumažino ir numato, kad artimiausiu laikotarpiu ekonominis aktyvumas ir toliau bus vangus. Jie prognozuoja, kad vėliau ekonomika atsigaus, iš pradžių skatinama vartojimo, o vėliau ir investicijų.
„Valdančioji taryba yra pasiryžusi užtikrinti, kad infliacija laiku grįžtų į tikslinį 2 procentų vidutiniu laikotarpiu lygį. Vadovaudamasi dabartiniu savo vertinimu, Valdančioji taryba mano, kad ECB pagrindinės palūkanų normos yra tokio lygio, kuris, jei bus išlaikytas pakankamai ilgai, labai padės pasiekti šį tikslą. Būsimais sprendimais Valdančioji taryba užtikrins, kad jos politikos palūkanų normos būtų pakankamai ribojančio lygio tol, kol tai bus reikalinga. Spręsdama dėl tinkamo ribojimo lygio bei trukmės, ji ir toliau vadovausis gaunamais duomenimis. Valdančiosios tarybos sprendimai dėl palūkanų normų pirmiausia priklausys nuo to, kaip ji vertins infliacijos perspektyvą, atsižvelgdama į gaunamus ekonominius ir finansinius duomenis, grynosios infliacijos dinamiką ir pinigų politikos poveikio perdavimo stiprumą“ - rašoma ECB pranešime.
Europos Centrinis bankas informuoja, jog Turto pirkimo programos (TPP) portfelis mažėja nustatytu ir numatomu tempu, nes Eurosistema nebereinvestuoja pagrindinių sumų, gautų iš vertybinių popierių, suėjus jų terminui.
„Valdančioji taryba ketina 2024 metų pirmąjį pusmetį toliau reinvestuoti visas pagrindines sumas, gautas iš pagal specialiąją pandeminę pirkimo programą (SPPP) įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų terminui. Antrąjį pusmetį ji ketina mažinti SPPP portfelį po vidutiniškai 7,5 mlrd. eurų per mėnesį. Valdančioji taryba ketina nutraukti reinvesticijas pagal SPPP 2024 metų pabaigoje. Valdančioji taryba ir toliau laikysis lankstumo principo reinvestuojant sumas, gautas iš pagal SPPP įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų terminui, kad sumažintų su pandemija susijusią riziką pinigų politikos poveikio perdavimo mechanizmui“ - skelbia euro zonos Centrinis bankas.
Bankams grąžinant per tikslines ilgesnės trukmės refinansavimo operacijas pasiskolintas lėšas, Valdančioji taryba reguliariai vertins, kokį poveikį tikslinės skolinimo operacijos ir pagal jas pasiskolintų sumų grąžinimas daro jos pinigų politikos pozicijai.
Pabrėžiama, jog Valdančioji taryba yra pasirengusi koreguoti visas pagal jai suteiktus įgaliojimus turimas priemones, kad infliacija grįžtų į tikslinį 2 procentų vidutiniu laikotarpiu lygį, ir užtikrinti sklandų pinigų politikos poveikio perdavimą. Be to, kovai su nepageidaujama, netvarkinga rinkos raida, galinčia rimtai trikdyti pinigų politikos poveikio perdavimą visose euro zonos šalyse, gali būti naudojama politikos poveikio perdavimo apsaugos priemonė. Tai padėtų Valdančiajai tarybai veiksmingiau vykdyti jai suteiktus įgaliojimus užtikrinti kainų stabilumą.
Spaudos konferencijos metu ECB vadovė teigė, jog esame infliacijos mažėjimo procese, ir yra akivaizdi gera pažanga šioje srityje, tad monetarinės politikos vykdytojai tuo pačiu įgavo daugiau pasitikėjimo, tačiau vis dar nėra galutinio įsitikinimo, tad reikia daugiau duomenų, daugiau įrodymų. Christine Lagarde pabrėžė, jog šiek tiek daugiau duomenų bus balandį, tačiau kur kas daugiau bus žinoma birželį, tad tokiu būdu ji leido suprasti, kad labai tikėtina, jog būtent iki birželio posėdžio bus laukiama prieš priimant sprendimą dėl palūkanų mažinimo.
Žurnalistui paklausus, ar šiandien buvo diskutuojama apie palūkanų mažinimą, nepaisant to, kad sprendimas jas nekeisti buvo priimtas vieningai, Europos Centrinio banko vadovė patikino, jog šio posėdžio metu tokių diskusijų nebuvo ir dar kartą pakartojo, kad jų sprendimus lems naujausi duomenys, nes jie nuo jų priklausomi.
Spaudos konferencijos metu pasiteiravus, ar Amerikos Federalinis Rezervų bankas ir Europos Centrinis bankas galėtų tuo pačiu metu sumažinti savo bazines palūkanų normas, t.y. tą patį mėnesį, Christine Lagarde patikino, jog ECB yra nepriklausomas ir monetarinės politikos vykdytojai priims sprendimus atsižvelgę tik į naujausius euro zonos makroekonominius duomenis, t.y. infliacijos, darbo užmokesčio ir infliacijos lūkesčių ir jų dinamiką.
Kaip minėta, ECB šiandien taip pat atnaujino savo euro zonos makroekonomines prognozes. Palyginus su buvusiomis gruodį, šių metų metinės infliacijos prognozė sumažinta nuo 2.7 iki 2.3 procento, o 2025 metų - nuo 2.1 iki dviejų procentų. Kalbant apie bendrąjį vidaus produktą, 2024 metų augimo lūkesčiai pakoreguoti nuo 0.8 iki 0.6 procento, o kitų metų nepakeisti ir siekia 1.5 procento. Bendarbystė prognozės atitinkamai padidintos nuo 6.6 iki 6.7 procento bei nuo 6.5 iki 6.6 procento.
Artimiausias ECB atstovų susitikimas, kuriame bus sprendžiami monetarinės politikos klausimai, numatytas balandžio vienuoliktą dieną Frankfurte.