versija spausdinimui
(0)
Remiantis šiandien paviešintais pirminiais preliminariais Eurostat duomenimis, bendroje valiutos zonoje per vasarį metinė infliacija nors ir krito, tačiau mažiau nei laukta. Tuo tarpu mūsų šalyje ji išliko stabili, bet yra gerokai mažesnė nei euro zonoje.
Praėjusį mėnesį lyginant su sausiu, bendroje valiutos zonoje metinis kainų prieaugis prislopo nuo 2.8 iki 2.6 procento, kai laukta, kad pasikoreguos labiau, t.y. iki vidutiniškai 2.5 procento. Lietuvoje šis rodiklis nepakito ir siekė 1.1 procento. Prieš metus metinė infliacija euro zonoje sudarė 8.5 procento, o mūsų šalyje - net 17.2 procento.
Tarp bendros valiutos šalių per antrąjį šių metų mėnesį didžiausias metinis kainų prieaugis fiksuotas Kroatijoje (4.8 procento), Estijoje (4.4 procento) ir Austrijoje (4.2 procento). Tuo tarpu mažiausias šis rodiklis buvo Latvijoje (0.7 procento) bei Italijoje (0.9 procento).
Vasarį palyginus su ankstesniu mėnesiu, euro zonoje metinis maisto, alkoholio ir tabako kainų prieaugis sumažėjo nuo 5.6 procento iki keturių procentų, kai prieš metus siekė net penkioliką procentų. Paslaugų kainų prieaugis prislopo nuo keturių procentų iki 3.9 procento, o su energijos ištekliais nesusijusių pramonės prekių - nuo dviejų procentų iki 1.6 procento, kai praėjusių metų vasarį šie rodikliai siekė atitinkamai 4.8 bei 6.8 procento. Tuo tarpu energijos išteklių metinis kainų kritimas sumažėjo nuo 6.1 iki 3.7 procento, o 2023 metų antrąjį mėnesį fiksuota, kad jie per metus pabrango 13.7 procento.
Bazinė metinė infliacija, t.y. atmetus energijos išteklius bei maisto, tabako ir alkoholio kainų pokyčius, per praėjusį mėnesį euro zonoje sumažėjo nuo 3.3 iki 3.1 procento (laukta kritimo iki vidutiniškai 2.9 procento), o prieš metus jis sudarė 5.6 procento. Tai mažiausias rodiklis nuo pat 2022 metų kovo.
Per patį trečiąjį žiemos mėnesį vartotojų kainų indeksas mūsų šalyje paaugo 0.7 procento, o euro zonoje - 0.6 procento (sausį fiksuotas 0.4 procento kritimas), o bazinis pakilo 0.7 procento (sausį krito 0.9 procento).
Remiantis Eurostat duomenimis, tarp bendros valiutos valstybių kainos vasarį labiausiai augo Belgijoje (2.4 procento) bei Liuksemburge (1.7 procento), o štai mažiausiai - Estijoje, Graikijoje ir Italijoje, kur pakilo po 0.1 procento.
Pačioje euro zonoje praėjusį mėnesį daugiausiai brango energijos ištekliai (1.5 procento) ir paslaugos (0.8 procento). Su energijos ištekliais nesusijusių pramoninių prekių kainos paaugo 0.3 procento, o maistas, alkoholis ir tabakas pabrango tris kartus mažiau.
Praėjusį mėnesį lyginant su sausiu, bendroje valiutos zonoje metinis kainų prieaugis prislopo nuo 2.8 iki 2.6 procento, kai laukta, kad pasikoreguos labiau, t.y. iki vidutiniškai 2.5 procento. Lietuvoje šis rodiklis nepakito ir siekė 1.1 procento. Prieš metus metinė infliacija euro zonoje sudarė 8.5 procento, o mūsų šalyje - net 17.2 procento.
Tarp bendros valiutos šalių per antrąjį šių metų mėnesį didžiausias metinis kainų prieaugis fiksuotas Kroatijoje (4.8 procento), Estijoje (4.4 procento) ir Austrijoje (4.2 procento). Tuo tarpu mažiausias šis rodiklis buvo Latvijoje (0.7 procento) bei Italijoje (0.9 procento).
Vasarį palyginus su ankstesniu mėnesiu, euro zonoje metinis maisto, alkoholio ir tabako kainų prieaugis sumažėjo nuo 5.6 procento iki keturių procentų, kai prieš metus siekė net penkioliką procentų. Paslaugų kainų prieaugis prislopo nuo keturių procentų iki 3.9 procento, o su energijos ištekliais nesusijusių pramonės prekių - nuo dviejų procentų iki 1.6 procento, kai praėjusių metų vasarį šie rodikliai siekė atitinkamai 4.8 bei 6.8 procento. Tuo tarpu energijos išteklių metinis kainų kritimas sumažėjo nuo 6.1 iki 3.7 procento, o 2023 metų antrąjį mėnesį fiksuota, kad jie per metus pabrango 13.7 procento.
Per patį trečiąjį žiemos mėnesį vartotojų kainų indeksas mūsų šalyje paaugo 0.7 procento, o euro zonoje - 0.6 procento (sausį fiksuotas 0.4 procento kritimas), o bazinis pakilo 0.7 procento (sausį krito 0.9 procento).
Remiantis Eurostat duomenimis, tarp bendros valiutos valstybių kainos vasarį labiausiai augo Belgijoje (2.4 procento) bei Liuksemburge (1.7 procento), o štai mažiausiai - Estijoje, Graikijoje ir Italijoje, kur pakilo po 0.1 procento.
Pačioje euro zonoje praėjusį mėnesį daugiausiai brango energijos ištekliai (1.5 procento) ir paslaugos (0.8 procento). Su energijos ištekliais nesusijusių pramoninių prekių kainos paaugo 0.3 procento, o maistas, alkoholis ir tabakas pabrango tris kartus mažiau.