versija spausdinimui
(1)
Kaip ir buvo laukta, Europos Centrinio banko nariai šiandien posėdžio metu nutarė padaryti pauzę bei nepakeitė tiek bazinės, tiek kitų palūkanų normų. Tačiau spaudos konferencijos metu Christine Lagarde pabrėžė, jog šiandieninis sprendimas nereiškia, kad palūkanos ateityje jau niekada nebus vėl keliamos.
Prieš tai ECB per penkiolikos mėnesių laikotarpį net dešimt kartų kilstelėjo savo palūkanų normas, na o bazinė palūkanų norma pasiekė aukščiausią lygį per pastaruosius net dvidešimt dvejus metus.
„Valdančioji taryba šiandien nusprendė visų trijų ECB pagrindinių palūkanų normų nekeisti. Gaunama informacija iš esmės patvirtino jos ankstesnį vertinimą dėl vidutinio laikotarpio infliacijos perspektyvos. Vis dar numatoma, kad infliacija toliau bus per didelė pernelyg ilgai, tebėra didelis ir vidaus kainų spaudimas. Kartu pažymėtina, kad rugsėjo mėnesio infliacija gerokai sumažėjo, įskaitant ir dėl stiprių bazės efektų, tebemažėjo ir dauguma grynosios infliacijos rodiklių. Ir toliau yra stipriai juntamas ankstesnių Valdančiosios tarybos atliktų palūkanų normų didinimų poveikis finansavimo sąlygoms. Tai vis labiau slopina paklausą ir taip padeda mažinti infliaciją“ - skaitome ECB pranešime.
Taigi, bazinė palūkanų norma euro zonoje ir toliau sudarys 4,5 procento, ribinio skolinimosi - 4,75 procento, o už Centriniame banke laikomus komercinių bankų indėlius ir toliau bus siūloma keturių procentų palūkanų norma.
Pabrėžiama, jog Valdančioji taryba yra pasiryžusi užtikrinti, kad infliacija laiku grįžtų į tikslinį 2 procentų vidutiniu laikotarpiu lygį. Vadovaudamasi dabartiniu savo vertinimu, Valdančioji taryba mano, kad ECB pagrindinės palūkanų normos yra tokio lygio, kuris, jei bus išlaikytas pakankamai ilgai, labai padės pasiekti šį tikslą. Savo būsimais sprendimais Valdančioji taryba užtikrins, kad jos politikos palūkanų normos būtų pakankamai ribojančio lygio tol, kol tai bus reikalinga.
„Valdančiosios tarybos sprendimus dėl tinkamo ribojimo lygio bei trukmės ir toliau lems turimi duomenys. Valdančiosios tarybos sprendimai dėl palūkanų normų pirmiausia priklausys nuo to, kaip ji vertins infliacijos perspektyvą, atsižvelgdama į gaunamus ekonominius ir finansinius duomenis, grynosios infliacijos dinamiką ir pinigų politikos poveikio perdavimo stiprumą“ - skelbia Europos Centrinis bankas.
ECB primena, jog turto pirkimo programos (TPP) portfelis mažėja nustatytu ir numatomu tempu, nes Eurosistema daugiau nebeinvestuoja pagrindinių sumų, gautų iš vertybinių popierių, suėjus jų terminui.
„Kalbant apie specialiąją pandeminę pirkimo programą (SPPP), pažymėtina, kad Valdančioji taryba ketina reinvestuoti pagrindines sumas, gautas iš pagal šią programą įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų išpirkimo terminui, bent iki 2024 metų pabaigos. Bet kokiu atveju, nuoseklus SPPP portfelio mažinimas, pasibaigus reinvestavimo terminui, ateityje bus valdomas siekiant išvengti trikdžių tinkamam pinigų politikos pobūdžiui užtikrinti. Valdančioji taryba išlaikys sumų, gautų iš pagal SPPP įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų išpirkimo terminui, reinvestavimo lankstumą, kad sumažintų su pandemija susijusią riziką pinigų politikos perdavimo mechanizmui“ - rašoma euro zonos Centrinio banko pranešime.
Bankams grąžinant per tikslines ilgesnės trukmės refinansavimo operacijas pasiskolintas lėšas, Valdančioji taryba reguliariai vertins, kokį poveikį tikslinės skolinimo operacijos ir tebevykstantis pagal jas pasiskolintų lėšų grąžinimas daro jos pinigų politikos pozicijai.
„Valdančioji taryba yra pasirengusi koreguoti visas pagal jai suteiktus įgaliojimus turimas priemones, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija grįžtų į jos siekiamą 2 procentų lygį ir būtų užtikrintas sklandus pinigų politikos poveikio perdavimas. Be to, politikos poveikio perdavimo apsaugos priemonė gali būti naudojama siekiant suvaldyti nepagrįstą, netvarkingą rinkos dinamiką, keliančią rimtą riziką pinigų politikos perdavimui visose euro zonos šalyse, o tai padėtų Valdančiajai tarybai dar veiksmingiau vykdyti jai suteiktus įgaliojimus užtikrinti kainų stabilumą“ - pabrėžia ECB.
Spaudos konferencijos metu euro zonos Centrinio banko vadovė Christine Lagarde paklausta apie potencialų palūkanų mažinimą ir šio veiksmo dydį, pabrėžė, jog šiandien visiškai nebuvo apie tai diskutuota, bei pakartojo, kad jų sprendimai priklausys nuo pasirodančių naujausių duomenų ir tendencijų. ECB prezidentė be to, tiesiai šviesiai pareiškė, kad apie tai diskutuoti tikrai dar gerokai ir gerokai per anksti, tai nėra darbotvarkės klausimas.
Christine Lagarde tuo pačiu žurnalistams priminė, kad ECB pagridinis uždavinys - kainų stabilumas, kaip jie patys nustatė - dviejų procentų metinė infliacija, kuri dabar yra aukštesnė. Ji pabrėžė, kad geriausias įrankis sumažinti kainų spaudimą - tai palūkanų normos, be to, Europos Centrinio banko vadovė užakcentavo, kad tai, jog šiandien palūkanų normos nebuvo pakeistos nereiškia, kad jie jų daugiau niekada nekels, nes viskas priklauso nuo pasirodysiančių duomenų ir tendencijų.
Artimiausias ir tuo pačiu paskutinis šiais metais ECB atstovų susitikimas monetarinės politikos klausimais bus surengtas gruodžio keturioliktą dieną Frankfurte.
Prieš tai ECB per penkiolikos mėnesių laikotarpį net dešimt kartų kilstelėjo savo palūkanų normas, na o bazinė palūkanų norma pasiekė aukščiausią lygį per pastaruosius net dvidešimt dvejus metus.
„Valdančioji taryba šiandien nusprendė visų trijų ECB pagrindinių palūkanų normų nekeisti. Gaunama informacija iš esmės patvirtino jos ankstesnį vertinimą dėl vidutinio laikotarpio infliacijos perspektyvos. Vis dar numatoma, kad infliacija toliau bus per didelė pernelyg ilgai, tebėra didelis ir vidaus kainų spaudimas. Kartu pažymėtina, kad rugsėjo mėnesio infliacija gerokai sumažėjo, įskaitant ir dėl stiprių bazės efektų, tebemažėjo ir dauguma grynosios infliacijos rodiklių. Ir toliau yra stipriai juntamas ankstesnių Valdančiosios tarybos atliktų palūkanų normų didinimų poveikis finansavimo sąlygoms. Tai vis labiau slopina paklausą ir taip padeda mažinti infliaciją“ - skaitome ECB pranešime.
Taigi, bazinė palūkanų norma euro zonoje ir toliau sudarys 4,5 procento, ribinio skolinimosi - 4,75 procento, o už Centriniame banke laikomus komercinių bankų indėlius ir toliau bus siūloma keturių procentų palūkanų norma.
Pabrėžiama, jog Valdančioji taryba yra pasiryžusi užtikrinti, kad infliacija laiku grįžtų į tikslinį 2 procentų vidutiniu laikotarpiu lygį. Vadovaudamasi dabartiniu savo vertinimu, Valdančioji taryba mano, kad ECB pagrindinės palūkanų normos yra tokio lygio, kuris, jei bus išlaikytas pakankamai ilgai, labai padės pasiekti šį tikslą. Savo būsimais sprendimais Valdančioji taryba užtikrins, kad jos politikos palūkanų normos būtų pakankamai ribojančio lygio tol, kol tai bus reikalinga.
„Valdančiosios tarybos sprendimus dėl tinkamo ribojimo lygio bei trukmės ir toliau lems turimi duomenys. Valdančiosios tarybos sprendimai dėl palūkanų normų pirmiausia priklausys nuo to, kaip ji vertins infliacijos perspektyvą, atsižvelgdama į gaunamus ekonominius ir finansinius duomenis, grynosios infliacijos dinamiką ir pinigų politikos poveikio perdavimo stiprumą“ - skelbia Europos Centrinis bankas.
ECB primena, jog turto pirkimo programos (TPP) portfelis mažėja nustatytu ir numatomu tempu, nes Eurosistema daugiau nebeinvestuoja pagrindinių sumų, gautų iš vertybinių popierių, suėjus jų terminui.
„Kalbant apie specialiąją pandeminę pirkimo programą (SPPP), pažymėtina, kad Valdančioji taryba ketina reinvestuoti pagrindines sumas, gautas iš pagal šią programą įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų išpirkimo terminui, bent iki 2024 metų pabaigos. Bet kokiu atveju, nuoseklus SPPP portfelio mažinimas, pasibaigus reinvestavimo terminui, ateityje bus valdomas siekiant išvengti trikdžių tinkamam pinigų politikos pobūdžiui užtikrinti. Valdančioji taryba išlaikys sumų, gautų iš pagal SPPP įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų išpirkimo terminui, reinvestavimo lankstumą, kad sumažintų su pandemija susijusią riziką pinigų politikos perdavimo mechanizmui“ - rašoma euro zonos Centrinio banko pranešime.
Bankams grąžinant per tikslines ilgesnės trukmės refinansavimo operacijas pasiskolintas lėšas, Valdančioji taryba reguliariai vertins, kokį poveikį tikslinės skolinimo operacijos ir tebevykstantis pagal jas pasiskolintų lėšų grąžinimas daro jos pinigų politikos pozicijai.
„Valdančioji taryba yra pasirengusi koreguoti visas pagal jai suteiktus įgaliojimus turimas priemones, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija grįžtų į jos siekiamą 2 procentų lygį ir būtų užtikrintas sklandus pinigų politikos poveikio perdavimas. Be to, politikos poveikio perdavimo apsaugos priemonė gali būti naudojama siekiant suvaldyti nepagrįstą, netvarkingą rinkos dinamiką, keliančią rimtą riziką pinigų politikos perdavimui visose euro zonos šalyse, o tai padėtų Valdančiajai tarybai dar veiksmingiau vykdyti jai suteiktus įgaliojimus užtikrinti kainų stabilumą“ - pabrėžia ECB.
Spaudos konferencijos metu euro zonos Centrinio banko vadovė Christine Lagarde paklausta apie potencialų palūkanų mažinimą ir šio veiksmo dydį, pabrėžė, jog šiandien visiškai nebuvo apie tai diskutuota, bei pakartojo, kad jų sprendimai priklausys nuo pasirodančių naujausių duomenų ir tendencijų. ECB prezidentė be to, tiesiai šviesiai pareiškė, kad apie tai diskutuoti tikrai dar gerokai ir gerokai per anksti, tai nėra darbotvarkės klausimas.
Christine Lagarde tuo pačiu žurnalistams priminė, kad ECB pagridinis uždavinys - kainų stabilumas, kaip jie patys nustatė - dviejų procentų metinė infliacija, kuri dabar yra aukštesnė. Ji pabrėžė, kad geriausias įrankis sumažinti kainų spaudimą - tai palūkanų normos, be to, Europos Centrinio banko vadovė užakcentavo, kad tai, jog šiandien palūkanų normos nebuvo pakeistos nereiškia, kad jie jų daugiau niekada nekels, nes viskas priklauso nuo pasirodysiančių duomenų ir tendencijų.
Artimiausias ir tuo pačiu paskutinis šiais metais ECB atstovų susitikimas monetarinės politikos klausimais bus surengtas gruodžio keturioliktą dieną Frankfurte.