versija spausdinimui
(2)
Naujausi preliminarūs Eurostat duomenys parodė, kad rugsėjį metinė infliacija mūsų šalyje jau tapo mažesnė nei bendroje valiutos zonoje, kai dar praėjusiais metais Lietuvoje šis rodiklis buvo vienas iš didžiausių.
Per pirmąjį šių metų rudens mėnesį, palyginus su rugpjūčiu, metinis kainų spaudimas mūsų šalyje prislopo nuo 6.4 iki vos 4.1 procento, kai prieš metus buvo daugiau nei penkis kartus didesnis ir siekė net 22.5 procento.
Euro zonoje metinė infliacija per minimą laikotarpį krito nuo 5.2 iki net 4.3 procento, o laukta, kad pasikoreguos mažiau, t.y. iki vidutiniškai 4.5 procento. Praėjusių metų rugsėjį metinis kainų prieaugis sudarė 9.9 procento, arba buvo daugiau nei dvigubai didesnis.
Tarp bendros valiutos šalių per devintą šių metų mėnesį didžiausia metinė infliacija fiksuota Slovakijoje (8.9 procento), Kroatijoje (7.3 procento) bei Slovėnijoje (7.1 procento), o štai Nyderlanduose jau fiksuojamas 0.3 procento metinis kainų kritimas.
Kalbant apie atskiras prekių grupes, per rugsėjį euro zonoje visais atvejais sumažėjo metinis kainų spaudimas. Maisto, alkoholio ir tabako atveju nuo 9.7 iki 8.8 procento (prieš metus - 11.8 procento), paslaugų - nuo 5.5 iki 4.7 procento (prieš metus - 4.3 procento), su energijos ištekliais nesusijusių pramonės prekių - nuo 4.7 iki 4.2 procento (prieš metus - 5.5 procento). Tuo tarpu energijos išteklių metinis kainų kritimas padidėjo nuo 3.3 iki 4.7 procento, kai praėjusių metų rugsėjį fiksuota, kad jie per metus pabrango net 40.7 procento.
Atmetus energijos išteklių bei maisto, alkoholio ir tabako metinį kainų pokyčių poveikį, taip vadinama bazinė metinė infliacija bendroje valiutos zonoje per rugsėjį krito nuo 5.3 iki 4.5 procento, kai prieš metus siekė 4.8 procento. Šiuo atveju ekonomistai prognozavo, jog šis rodiklis smuks iki vidutiniškai 4.8 procento.
Per patį devintą šių metų mėnesį vartotojų kainų indeksas euro zonoje paaugo 0.3 procento (bazinis rodiklis pakilo 0.2 procento), o mūsų šalyje - 0.7 procento. Tarp bendros valiutos zonos šalių labiausiai kainos augo Graikijoje (1.9 procento) bei Italijoje (1.7 procento), o štai daugiausiai smuko Maltoje ir Nyderlanduose - po 0.8 procento.
Per rugsėjį, remiantis Eurostat duomenimis, euro labiausiai brango su energijos ištekliais nesusijusios pramoninės prekės (2.2 procento) ir energijos ištekliai (1.4 procento). Tuo tarpu maisto, alkoholio ir tabako kainos paaugo tik 0.1 procento, o štai paslaugų kainos apskritai krito, t.y. 0.9 procento.
Per pirmąjį šių metų rudens mėnesį, palyginus su rugpjūčiu, metinis kainų spaudimas mūsų šalyje prislopo nuo 6.4 iki vos 4.1 procento, kai prieš metus buvo daugiau nei penkis kartus didesnis ir siekė net 22.5 procento.
Euro zonoje metinė infliacija per minimą laikotarpį krito nuo 5.2 iki net 4.3 procento, o laukta, kad pasikoreguos mažiau, t.y. iki vidutiniškai 4.5 procento. Praėjusių metų rugsėjį metinis kainų prieaugis sudarė 9.9 procento, arba buvo daugiau nei dvigubai didesnis.
Tarp bendros valiutos šalių per devintą šių metų mėnesį didžiausia metinė infliacija fiksuota Slovakijoje (8.9 procento), Kroatijoje (7.3 procento) bei Slovėnijoje (7.1 procento), o štai Nyderlanduose jau fiksuojamas 0.3 procento metinis kainų kritimas.
Kalbant apie atskiras prekių grupes, per rugsėjį euro zonoje visais atvejais sumažėjo metinis kainų spaudimas. Maisto, alkoholio ir tabako atveju nuo 9.7 iki 8.8 procento (prieš metus - 11.8 procento), paslaugų - nuo 5.5 iki 4.7 procento (prieš metus - 4.3 procento), su energijos ištekliais nesusijusių pramonės prekių - nuo 4.7 iki 4.2 procento (prieš metus - 5.5 procento). Tuo tarpu energijos išteklių metinis kainų kritimas padidėjo nuo 3.3 iki 4.7 procento, kai praėjusių metų rugsėjį fiksuota, kad jie per metus pabrango net 40.7 procento.
Per patį devintą šių metų mėnesį vartotojų kainų indeksas euro zonoje paaugo 0.3 procento (bazinis rodiklis pakilo 0.2 procento), o mūsų šalyje - 0.7 procento. Tarp bendros valiutos zonos šalių labiausiai kainos augo Graikijoje (1.9 procento) bei Italijoje (1.7 procento), o štai daugiausiai smuko Maltoje ir Nyderlanduose - po 0.8 procento.
Per rugsėjį, remiantis Eurostat duomenimis, euro labiausiai brango su energijos ištekliais nesusijusios pramoninės prekės (2.2 procento) ir energijos ištekliai (1.4 procento). Tuo tarpu maisto, alkoholio ir tabako kainos paaugo tik 0.1 procento, o štai paslaugų kainos apskritai krito, t.y. 0.9 procento.
