
Antrąjį šių metų ketvirtį, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, Rusijos dalis naftos importe į Europos sąjungą sumažėjo net 13,2 procentinio punkto, pranešė Eurostatas.
2022 metų gruodžio 5 dieną įsigaliojo ES draudimas importuoti rusišką naftą jūra, o nuo 2023 metų vasario 5 dienos – embargas rafinuotiems produktams.
Eurostatas praneša, kad 2022 metų antrąjį ketvirtį Rusija buvo pirmaujanti naftos produktų tiekėja, turėdama 15,9 procento viso importo į Europos sąjungą, kai jau antrąjį 2023 metų ketvirtį Rusija buvo dvyliktoje vietoje su 2,7 procento dalimi, o tai reiškia net 13,2 procentinio punkto sumažėjimą.
Daugiausia naudos iš naftos embargo iš Rusijos gavo Norvegija (3,5 procentinio punkto padidėjimas iki 13,7 procento), Kazachstanas (2,2 procentinio punkto padidėjimas iki 10,2 procento), Saudo Arabija (+2,3 procentiniais punktais iki 9 procentų) ir JAV (+2,1 procentinio punkto iki 13,6 procento).
Panaši situacija buvo ir gamtinių dujų atveju, kur Rusijos dalis sumažėjo 14,5 procentinio punkto iki 13,8 procento viso importo į ES, o Alžyro (+9,3 procentinio punkto) ir Norvegijos (+6,2 procentinio punkto) dalys gerokai išaugo.
2023 metų antrąjį ketvirtį didžiausia tiekėja ES buvo Norvegija su 44,3 procento viso importo į Europos sąjungą, toliau rikiuojasi Jungtinė Karalystė (17,8 procento) ir Alžyras (16,5 procento).
2022 metų gruodžio 5 dieną įsigaliojo ES draudimas importuoti rusišką naftą jūra, o nuo 2023 metų vasario 5 dienos – embargas rafinuotiems produktams.
Eurostatas praneša, kad 2022 metų antrąjį ketvirtį Rusija buvo pirmaujanti naftos produktų tiekėja, turėdama 15,9 procento viso importo į Europos sąjungą, kai jau antrąjį 2023 metų ketvirtį Rusija buvo dvyliktoje vietoje su 2,7 procento dalimi, o tai reiškia net 13,2 procentinio punkto sumažėjimą.
Daugiausia naudos iš naftos embargo iš Rusijos gavo Norvegija (3,5 procentinio punkto padidėjimas iki 13,7 procento), Kazachstanas (2,2 procentinio punkto padidėjimas iki 10,2 procento), Saudo Arabija (+2,3 procentiniais punktais iki 9 procentų) ir JAV (+2,1 procentinio punkto iki 13,6 procento).
Panaši situacija buvo ir gamtinių dujų atveju, kur Rusijos dalis sumažėjo 14,5 procentinio punkto iki 13,8 procento viso importo į ES, o Alžyro (+9,3 procentinio punkto) ir Norvegijos (+6,2 procentinio punkto) dalys gerokai išaugo.
2023 metų antrąjį ketvirtį didžiausia tiekėja ES buvo Norvegija su 44,3 procento viso importo į Europos sąjungą, toliau rikiuojasi Jungtinė Karalystė (17,8 procento) ir Alžyras (16,5 procento).