versija spausdinimui
(0)
Nepaisant visame pasaulyje išaugusių palūkanų normų, pasaulinė skola antrąjį ketvirtį pasiekė rekordinę 307 trilijonų JAV dolerių sumą, praneša Reuters, remdamasi Tarptautinių finansų instituto (IIF) ataskaita.
Finansinių paslaugų prekybos grupės ataskaitoje teigiama, kad pasaulinė skola doleriais per pirmąjį 2023 metų pusmetį išaugo 10 trilijonų dolerių, o per pastarąjį dešimtmetį – 100 trilijonų dolerių.
Be to, paskutinis prieaugis antrą ketvirtį iš eilės padidino pasaulio skolos ir BVP santykį iki 336 procentų. Iki 2023 metų skolos ir bendrojo vidaus produkto santykis mažėjo septynis ketvirčius. Ataskaitoje teigiama, kad skolos santykio didėjimą lėmė lėtesnis augimas ir kainų didėjimo tempo sumažėjimas.
„Staigus infliacijos padidėjimas buvo pagrindinis veiksnys, nulėmęs staigų skolos santykio sumažėjimą per pastaruosius dvejus metus“ – teigė IIF ir pridūrė, kad sulėtėjus darbo užmokesčio ir kainų spaudimui, nors ir nesiekiant jų tikslų, jie tikisi, kad skolos ir BVP santykis iki metų pabaigos viršys 337 procentus.
Daugiau nei 80 procentų pastarojo meto naujų skolų prisiėmė išsivysčiusios šalys, o JAV, Japonija, Didžioji Britanija ir Prancūzija užregistravo didžiausią skolos padidėjimą. Tarp besivystančių rinkų sparčiausią augimą pasiekė didžiausios ekonomikos – Kinija, Indija ir Brazilija.
„Kadangi aukštesnės palūkanų normos ir didesnis skolos lygis didina vyriausybės palūkanų išlaidas, vidaus skolos įtampa didės“ – teigė Tarptautinis finansų institutas (IIF).
Ataskaitoje nustatyta, kad namų ūkių skola lyginant su BVP besivystančiose rinkose vis dar viršijo lygį iki COVID-19, daugiausia dėl Kinijos, Korėjos ir Tailando. Tačiau toks pats santykis brandžiose rinkose per pirmuosius šešis metų mėnesius nukrito iki žemiausio lygio per du dešimtmečius.
Finansinių paslaugų prekybos grupės ataskaitoje teigiama, kad pasaulinė skola doleriais per pirmąjį 2023 metų pusmetį išaugo 10 trilijonų dolerių, o per pastarąjį dešimtmetį – 100 trilijonų dolerių.
Be to, paskutinis prieaugis antrą ketvirtį iš eilės padidino pasaulio skolos ir BVP santykį iki 336 procentų. Iki 2023 metų skolos ir bendrojo vidaus produkto santykis mažėjo septynis ketvirčius. Ataskaitoje teigiama, kad skolos santykio didėjimą lėmė lėtesnis augimas ir kainų didėjimo tempo sumažėjimas.
„Staigus infliacijos padidėjimas buvo pagrindinis veiksnys, nulėmęs staigų skolos santykio sumažėjimą per pastaruosius dvejus metus“ – teigė IIF ir pridūrė, kad sulėtėjus darbo užmokesčio ir kainų spaudimui, nors ir nesiekiant jų tikslų, jie tikisi, kad skolos ir BVP santykis iki metų pabaigos viršys 337 procentus.
Daugiau nei 80 procentų pastarojo meto naujų skolų prisiėmė išsivysčiusios šalys, o JAV, Japonija, Didžioji Britanija ir Prancūzija užregistravo didžiausią skolos padidėjimą. Tarp besivystančių rinkų sparčiausią augimą pasiekė didžiausios ekonomikos – Kinija, Indija ir Brazilija.
„Kadangi aukštesnės palūkanų normos ir didesnis skolos lygis didina vyriausybės palūkanų išlaidas, vidaus skolos įtampa didės“ – teigė Tarptautinis finansų institutas (IIF).
Ataskaitoje nustatyta, kad namų ūkių skola lyginant su BVP besivystančiose rinkose vis dar viršijo lygį iki COVID-19, daugiausia dėl Kinijos, Korėjos ir Tailando. Tačiau toks pats santykis brandžiose rinkose per pirmuosius šešis metų mėnesius nukrito iki žemiausio lygio per du dešimtmečius.