versija spausdinimui
(6)
Rusijos valiuta pirmą kartą nuo 2022 metų kovo pramušė psichologinę 100 rublių už dolerį ribą. Pastaruoju metu rublis buvo tarp prasčiausių besivystančių rinkų valiutų. Nepadėjo net ir centrinio banko žingsniai, kuriais jis bandė sustabdyti nuosmukį.
Rugpjūtis rubliui yra blogas mėnuo. Rusijos valiuta smarkiai nukrito. Prieš Ukrainos puolimą už vieną dolerį rusai mokėjo apie 75-80 rublių. Po invazijos – iki 150 rublių už dolerį.
„Visas pasaulis dabar iš mūsų juokiasi, kad rublis yra silpniausia valiuta“ – dar prieš rublio kursui nukritus iki vieno cento savo programoje šaukė aukščiausias Kremliaus propagandistas Vladimiras Solovjovas. Prasčiausių besivystančių rinkų valiutų reitinge rublis atsidūrė šalia Turkijos liros ir Argentinos peso.
Šiais metais rublis dolerio atžvilgiu susilpnėjo daugiau nei ketvirtadaliu. Pirmadienį Bloomberg pranešė, kad Rusijos valiuta pirmą kartą nuo 2022 metų kovo, pirmųjų karo Ukrainoje savaičių, krito iki 100 rublių už dolerį lygio.
Verta paminėti, kad Rusijos valiutą karo Ukrainoje pradžioje sustiprino Kremlius, kai Vladimiras Putinas pareikalavo, kad „nedraugiškos šalys“ už dujas mokėtų rubliais. Nors sutartyse buvo nurodyta kitaip. Kitas impulsas atsirado užsukus čiaupus, pavyzdžiui, Lenkijai ir Bulgarijai.
Šį kartą nepadėjo ir Rusijos centrinio banko inicijuotos stabilizavimo priemonės. Praėjusį trečiadienį jis paskelbė, kad nustos pirkti užsienio valiutą šalies viduje, kas yra dalis mechanizmo, skirto apsaugoti ekonomiką nuo svyruojančių žaliavų kainų.
Dėl valiutos susilpnėjimo artimiausiu metu didės importo – tiek vartojimo prekių, tiek pramonės komponentų – kaštai. Tai reiškia infliacinio spaudimo padidėjimą.
„Rusijos bankas per rugsėjo 15 dienos posėdį turės pakelti palūkanų normą 50 – 100 bazinių punktų, kad padidintų vidaus santaupas ir sumažintų importą“ - Bloomberg sakė Rusijos ekonomistas Aleksandras Isakovas.
Rublio kursą didžiąja dalimi susilpnino sumažėjusios Rusijos eksporto pajamos, nemaža jų dalis liko užsienyje. 2022 metais eksportuotojai užsienio sąskaitose galėtų laikyti daugiau nei 140 mlrd. dolerių savo pajamų.
„Į šią sumą tikriausiai įeina Indijos rupijos, kurias Rusijos įmonės gauna už naftos tiekimą Indijai. Dalis šių pinigų neabejotinai panaudojama atsiskaitant už į Rusiją įvežamas prekes. Tačiau greičiausiai didžioji dalis šių lėšų laikoma užsienyje, siekiant pabėgti nuo Rusijos jurisdikcijos, o tai kyla iš baimės, kad jomis teks dalytis su Kremliumi ar jas net perims artimiausi Vladimiro Putino aplinkos žmonės“ - šių metų gegužę paaiškino Rytų studijų centro analitikė Iwona Wisniewska.
Anot jos, prie rublio kurso susilpnėjimo prisidėjo ir Rusijos valdžios bei centrinio banko veiksmai. Jie apėmė, pavyzdžiui, valiutų rinkos reguliavimo įvedimą, leidimų atrinktiems užsienio investuotojams parduoti savo turtą Rusijoje ir eksportuoti kapitalą (pvz., parduoti Shell projekto Sachalin-2 akcijas) išdavimą arba likviduoti Nacionaliniame gerovės fonde sukauptus juanius.
„Rublio kursą de facto stipriai veikia Kremlius. Rusijos valiutos susilpnėjimas yra naudingas vyriausybei, nes padeda sumažinti biudžeto deficitą. Ekonomistų skaičiavimai rodo, kad Rusijos valiutos vertės kritimas 1 rubliu dolerio atžvilgiu valstybės iždo pajamas padidina apie 150 mlrd. rublių“ - aiškina Iwona Wisniewska.
Rugpjūtis rubliui yra blogas mėnuo. Rusijos valiuta smarkiai nukrito. Prieš Ukrainos puolimą už vieną dolerį rusai mokėjo apie 75-80 rublių. Po invazijos – iki 150 rublių už dolerį.
„Visas pasaulis dabar iš mūsų juokiasi, kad rublis yra silpniausia valiuta“ – dar prieš rublio kursui nukritus iki vieno cento savo programoje šaukė aukščiausias Kremliaus propagandistas Vladimiras Solovjovas. Prasčiausių besivystančių rinkų valiutų reitinge rublis atsidūrė šalia Turkijos liros ir Argentinos peso.
Šiais metais rublis dolerio atžvilgiu susilpnėjo daugiau nei ketvirtadaliu. Pirmadienį Bloomberg pranešė, kad Rusijos valiuta pirmą kartą nuo 2022 metų kovo, pirmųjų karo Ukrainoje savaičių, krito iki 100 rublių už dolerį lygio.
Verta paminėti, kad Rusijos valiutą karo Ukrainoje pradžioje sustiprino Kremlius, kai Vladimiras Putinas pareikalavo, kad „nedraugiškos šalys“ už dujas mokėtų rubliais. Nors sutartyse buvo nurodyta kitaip. Kitas impulsas atsirado užsukus čiaupus, pavyzdžiui, Lenkijai ir Bulgarijai.
Šį kartą nepadėjo ir Rusijos centrinio banko inicijuotos stabilizavimo priemonės. Praėjusį trečiadienį jis paskelbė, kad nustos pirkti užsienio valiutą šalies viduje, kas yra dalis mechanizmo, skirto apsaugoti ekonomiką nuo svyruojančių žaliavų kainų.
Dėl valiutos susilpnėjimo artimiausiu metu didės importo – tiek vartojimo prekių, tiek pramonės komponentų – kaštai. Tai reiškia infliacinio spaudimo padidėjimą.
„Rusijos bankas per rugsėjo 15 dienos posėdį turės pakelti palūkanų normą 50 – 100 bazinių punktų, kad padidintų vidaus santaupas ir sumažintų importą“ - Bloomberg sakė Rusijos ekonomistas Aleksandras Isakovas.
Rublio kursą didžiąja dalimi susilpnino sumažėjusios Rusijos eksporto pajamos, nemaža jų dalis liko užsienyje. 2022 metais eksportuotojai užsienio sąskaitose galėtų laikyti daugiau nei 140 mlrd. dolerių savo pajamų.
„Į šią sumą tikriausiai įeina Indijos rupijos, kurias Rusijos įmonės gauna už naftos tiekimą Indijai. Dalis šių pinigų neabejotinai panaudojama atsiskaitant už į Rusiją įvežamas prekes. Tačiau greičiausiai didžioji dalis šių lėšų laikoma užsienyje, siekiant pabėgti nuo Rusijos jurisdikcijos, o tai kyla iš baimės, kad jomis teks dalytis su Kremliumi ar jas net perims artimiausi Vladimiro Putino aplinkos žmonės“ - šių metų gegužę paaiškino Rytų studijų centro analitikė Iwona Wisniewska.
Anot jos, prie rublio kurso susilpnėjimo prisidėjo ir Rusijos valdžios bei centrinio banko veiksmai. Jie apėmė, pavyzdžiui, valiutų rinkos reguliavimo įvedimą, leidimų atrinktiems užsienio investuotojams parduoti savo turtą Rusijoje ir eksportuoti kapitalą (pvz., parduoti Shell projekto Sachalin-2 akcijas) išdavimą arba likviduoti Nacionaliniame gerovės fonde sukauptus juanius.
„Rublio kursą de facto stipriai veikia Kremlius. Rusijos valiutos susilpnėjimas yra naudingas vyriausybei, nes padeda sumažinti biudžeto deficitą. Ekonomistų skaičiavimai rodo, kad Rusijos valiutos vertės kritimas 1 rubliu dolerio atžvilgiu valstybės iždo pajamas padidina apie 150 mlrd. rublių“ - aiškina Iwona Wisniewska.
