versija spausdinimui
(0)
Lietuvos bendrasis vidaus produktas per praėjusį ketvirtį atsitiesė ir augo, tuo tarpu euro zonoje ir Europos sąjungoje, remiantis Eurostat duomenimis, prislopo metinis ekonomikos prieaugis.
Per praėjusį ketvirtį, palyginus su pirmu ketvirčiu, Lietuvos ekonomika paaugo 2.8 procento, kai prieš tai du ketvirčius iš eilės smuko, t.y. atitinkamai 0.5 bei 2.1 procento. Palyginus su praėjusių metų antru ketvirčiu, mūsų šalies bendrasis vidaus produktas pasistiebė 0.9 procento, kai ketvirtį prieš tai traukėsi 2.6 procento.
Remiantis Eurostat duomenimis, euro zonoje ketvirčio BVP prieaugis siekė 0.3 procento (laukta 0.2 procento augimo), kai ketvirtį prieš tai jis nepakito. Europos sąjungoje buvo priešingai, šįkart bendrojo vidaus produkto vertė nepakito, kai per ankstesnį ketvirtį augo 0.2 procento.
Tuo tarpu lyginant su praėjusių metų antru ketvirčiu, euro zonos ekonomikos prieaugis siekė 0.6 procento (laukta 0.5 procento augimo), kai ketvirtį prieš tai sudarė 1.1 procento. Europos sąjungoje metinis BVP augimas prislopo nuo 1.1 iki 0.5 procento.
Kalbant apie Vokietiją, kurios ekonomika didžiausia Europos sąjungoje ir euro zonoje, per praėjusį ketvirtį, palyginus ankstesniu ketvirčiu, šios šalies BVP nepakito, kai prieš tai du ketvirčius iš eilės smuko. Tuo tarpu metinis kritimas sumažėjo nuo 0.3 iki 0.1 procento.
Prancūzijos ekonomikos ketvirčio prieaugis paspartėjo nuo 0.1 iki 0.5 procento, o metinis išliko stabilus ir siekė 0.9 procento. Ispanijos atveju, ketvirčio BVP prieaugis prislopo nuo 0.5 iki 0.4 procento, o metinis - nuo 4.2 iki 1.8 procento. Italijos metinis ekonomikos augimas sulėtėjo nuo dviejų procentų iki 0.6 procento, o ketvirčio atveju fiksuotas 0.3 procento kritimas, kai per pirmąjį ketvirtį - 0.6 procento augimas.
Per praėjusį ketvirtį, palyginus su pirmu ketvirčiu, Lietuvos ekonomika paaugo 2.8 procento, kai prieš tai du ketvirčius iš eilės smuko, t.y. atitinkamai 0.5 bei 2.1 procento. Palyginus su praėjusių metų antru ketvirčiu, mūsų šalies bendrasis vidaus produktas pasistiebė 0.9 procento, kai ketvirtį prieš tai traukėsi 2.6 procento.
Remiantis Eurostat duomenimis, euro zonoje ketvirčio BVP prieaugis siekė 0.3 procento (laukta 0.2 procento augimo), kai ketvirtį prieš tai jis nepakito. Europos sąjungoje buvo priešingai, šįkart bendrojo vidaus produkto vertė nepakito, kai per ankstesnį ketvirtį augo 0.2 procento.
Tuo tarpu lyginant su praėjusių metų antru ketvirčiu, euro zonos ekonomikos prieaugis siekė 0.6 procento (laukta 0.5 procento augimo), kai ketvirtį prieš tai sudarė 1.1 procento. Europos sąjungoje metinis BVP augimas prislopo nuo 1.1 iki 0.5 procento.
Kalbant apie Vokietiją, kurios ekonomika didžiausia Europos sąjungoje ir euro zonoje, per praėjusį ketvirtį, palyginus ankstesniu ketvirčiu, šios šalies BVP nepakito, kai prieš tai du ketvirčius iš eilės smuko. Tuo tarpu metinis kritimas sumažėjo nuo 0.3 iki 0.1 procento.
Prancūzijos ekonomikos ketvirčio prieaugis paspartėjo nuo 0.1 iki 0.5 procento, o metinis išliko stabilus ir siekė 0.9 procento. Ispanijos atveju, ketvirčio BVP prieaugis prislopo nuo 0.5 iki 0.4 procento, o metinis - nuo 4.2 iki 1.8 procento. Italijos metinis ekonomikos augimas sulėtėjo nuo dviejų procentų iki 0.6 procento, o ketvirčio atveju fiksuotas 0.3 procento kritimas, kai per pirmąjį ketvirtį - 0.6 procento augimas.