versija spausdinimui
(0)
Europos Sąjunga nori sumažinti galutinį energijos suvartojimą ES lygiu 11,7 procento per dešimt metų iki 2030 metų. Siekdamos šio tikslo, valstybės narės galės naudotis lanksčiomis priemonėmis.
Tai reiškia, kad galutiniam energijos suvartojimui ES bus nustatyta 763 mln. tonų naftos ekvivalento, o pirminio vartojimo atveju – tai 993 mln. tonų naftos ekvivalento.
Galutinės energijos suvartojimo viršutinė riba bus privaloma valstybėms narėms bendrai, o pirminės energijos suvartojimo tikslas bus orientacinis. Galutinis energijos suvartojimas atitinka galutinių vartotojų sunaudotą energiją, o pirminės energijos suvartojimas taip pat apima tai, kas naudojama energijai gaminti ir tiekti.
Visos valstybės narės prisidės prie bendro ES tikslo. Jos savo integruotuose nacionaliniuose energetikos ir klimato planuose nustatys orientacinius nacionalinius įnašus ir trajektorijas, kaip tai pasiekti.
Nacionalinio indėlio į šį tikslą apskaičiavimo formulė bus orientacinė. Komisija apskaičiuos, ar visi įnašai sudaro bendrą 11,7 procento tikslą, o jei ne, pakoreguos juos, kurie būtų mažesni, nei būtų buvę taikant formulę (vadinamasis spragų užpildymo mechanizmas). Šis modelis yra pagrįstas energijos intensyvumu, BVP vienam gyventojui, atsinaujinančių energijos šaltinių plėtrą ir energijos taupymo potencialu.
Apskaičiuodamos tikslą, valstybės narės gali įtraukti energijos sutaupymą, t.y. sutaupytą taikant politikos priemones, kurių buvo imtasi pagal dabartinę ir peržiūrėtą EPBD, t.y. ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos priemonės (įrenginiams, pastatams ir transportui) bei avarinės energetikos priemonės.
Naujasis reglamentavimas viešajam sektoriui nustato ypatingą įpareigojimą – pasiekti, kad energijos suvartojimas per metus sumažėtų 1,9 procento. Viešajam transportui ir ginkluotosioms pajėgoms ši pareiga netaikoma. Be to, valstybės narės privalės kasmet renovuoti ne mažiau kaip 3 procentus bendro valstybės institucijoms priklausančių pastatų ploto.
Ši direktyva oficialiai priimta antradienį. Tada ji bus paskelbta ES oficialiajame leidinyje ir įsigalios po 20 dienų.
Tai reiškia, kad galutiniam energijos suvartojimui ES bus nustatyta 763 mln. tonų naftos ekvivalento, o pirminio vartojimo atveju – tai 993 mln. tonų naftos ekvivalento.
Galutinės energijos suvartojimo viršutinė riba bus privaloma valstybėms narėms bendrai, o pirminės energijos suvartojimo tikslas bus orientacinis. Galutinis energijos suvartojimas atitinka galutinių vartotojų sunaudotą energiją, o pirminės energijos suvartojimas taip pat apima tai, kas naudojama energijai gaminti ir tiekti.
Visos valstybės narės prisidės prie bendro ES tikslo. Jos savo integruotuose nacionaliniuose energetikos ir klimato planuose nustatys orientacinius nacionalinius įnašus ir trajektorijas, kaip tai pasiekti.
Nacionalinio indėlio į šį tikslą apskaičiavimo formulė bus orientacinė. Komisija apskaičiuos, ar visi įnašai sudaro bendrą 11,7 procento tikslą, o jei ne, pakoreguos juos, kurie būtų mažesni, nei būtų buvę taikant formulę (vadinamasis spragų užpildymo mechanizmas). Šis modelis yra pagrįstas energijos intensyvumu, BVP vienam gyventojui, atsinaujinančių energijos šaltinių plėtrą ir energijos taupymo potencialu.
Apskaičiuodamos tikslą, valstybės narės gali įtraukti energijos sutaupymą, t.y. sutaupytą taikant politikos priemones, kurių buvo imtasi pagal dabartinę ir peržiūrėtą EPBD, t.y. ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos priemonės (įrenginiams, pastatams ir transportui) bei avarinės energetikos priemonės.
Naujasis reglamentavimas viešajam sektoriui nustato ypatingą įpareigojimą – pasiekti, kad energijos suvartojimas per metus sumažėtų 1,9 procento. Viešajam transportui ir ginkluotosioms pajėgoms ši pareiga netaikoma. Be to, valstybės narės privalės kasmet renovuoti ne mažiau kaip 3 procentus bendro valstybės institucijoms priklausančių pastatų ploto.
Ši direktyva oficialiai priimta antradienį. Tada ji bus paskelbta ES oficialiajame leidinyje ir įsigalios po 20 dienų.