versija spausdinimui
(0)
Šiandien, kaip ir buvo laukta, Europos Centrinio banko atstovai nusuprendė dar labiau sugriežtinti savo vykdomą monetarinę politiką ir bazinę palūkanų normą pakėlė dar 25 baziniais punktais.
Valdančioji taryba nusprendė visas tris ECB pagrindines palūkanų normas padidinti 25 baziniais punktais. Pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma kyla iki 4,25 procento, palūkanų normos naudojantis ribiniu skolinimosi - iki 4,5 procento, o už Centriniame banke laikomus komercinių bankų indėlius bus taikoma 3,75 procento palūkanų norma. Šios palūkanų normos įsigalios nuo 2023 metų rugpjūčio 2 dienos.
„Infliacija tebemažėja, tačiau numatoma, kad ji bus per didelė pernelyg ilgai. Valdančioji taryba yra pasiryžusi užtikrinti, kad infliacija laiku grįžtų į tikslinį 2 procentų vidutiniu laikotarpiu lygį, todėl šiandien nusprendė padidinti visas tris ECB pagrindines palūkanų normas 25 baziniais punktais“ - rašoma ECB pranešime.
Pabrėžiama, jog Valdančioji taryba palūkanas pakėlė atsižvelgusi į jos atliktą infliacijos perspektyvos vertinimą, grynosios infliacijos dinamiką ir pinigų politikos poveikio perdavimo stiprumą. Nuo praėjusio posėdžio įvykę pokyčiai patvirtina vertinimą, kad per likusius šių metų mėnesius infliacija toliau mažės, tačiau dar ilgą laiką viršys tikslinį lygį. Nors kai kurie rodikliai gerėja, grynoji infliacija iš esmės tebėra didelė. Ir toliau yra stipriai juntamas ankstesnio palūkanų normų didinimo poveikis – finansavimo sąlygos tapo dar griežtesnės ir dėl to vis labiau slopinama paklausa, o tai yra svarbus veiksnys siekiant sugrąžinti infliaciją į tikslinį lygį.
„Savo būsimais sprendimais Valdančioji taryba sieks užtikrinti, kad ECB pagrindinės palūkanų normos būtų pakankamai ribojančio lygio tol, kol tai bus reikalinga, kad infliacija laiku grįžtų į tikslinį 2 procentų vidutiniu laikotarpiu lygį. Valdančiosios tarybos sprendimus dėl tinkamo ribojimo lygio bei trukmės ir toliau lems turimi duomenys. Jos sprendimai dėl palūkanų normų ir toliau pirmiausia priklausys nuo to, kaip ji vertins infliacijos perspektyvą, atsižvelgdama į gaunamus ekonominius ir finansinius duomenis, grynosios infliacijos dinamiką ir pinigų politikos poveikio perdavimo stiprumą“ - skelbia Europos Centrinis bankas.
Be to, Valdančioji taryba nusprendė, kad atlyginimui už privalomųjų atsargų laikymą bus taikoma 0 procentų palūkanų norma. Šiuo sprendimu pinigų politikos veiksmingumas bus išsaugotas išlaikant dabartinį pinigų politikos pozicijos valdymo lygį ir užtikrinant visapusišką sprendimų dėl palūkanų normų poveikio perdavimą pinigų rinkoms. Be to, jis padidins pinigų politikos veiksmingumą, nes sumažės bendra palūkanų suma, kurią reikia sumokėti už atsargas tam, kad būtų pasiekta reikiama politikos pozicija.
„Turto pirkimo programos (TPP) portfelis mažėja nustatytu ir numatomu tempu, nes Eurosistema daugiau nereinvestuoja pagrindinių sumų, gautų iš vertybinių popierių, suėjus jų terminui. Kalbant apie specialiąją pandeminę pirkimo programą (SPPP), pažymėtina, kad Valdančioji taryba ketina reinvestuoti pagrindines sumas, gautas iš pagal šią programą įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų išpirkimo terminui, bent iki 2024 metų pabaigos. Bet kokiu atveju, nuoseklus SPPP portfelio mažinimas, pasibaigus reinvestavimo terminui, ateityje bus valdomas siekiant išvengti trikdžių tinkamam pinigų politikos pobūdžiui užtikrinti. Valdančioji taryba išlaikys sumų, gautų iš pagal SPPP įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų išpirkimo terminui, reinvestavimo lankstumą, kad sumažintų su pandemija susijusią riziką pinigų politikos perdavimo mechanizmui“ - praneša ECB.
Bankams grąžinant per tikslines ilgesnės trukmės refinansavimo operacijas pasiskolintas lėšas, Valdančioji taryba reguliariai vertins, kokį poveikį tikslinės skolinimo operacijos ir tebevykstantis pagal jas pasiskolintų lėšų grąžinimas daro jos pinigų politikos pozicijai.
Europos Centrinio banko pranešime pabrėžiama, jog Valdančioji taryba yra pasirengusi koreguoti visas pagal jai suteiktus įgaliojimus turimas priemones, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija grįžtų į jos siekiamą 2 procentų lygį ir būtų užtikrintas sklandus pinigų politikos poveikio perdavimo mechanizmo veikimas. Be to, politikos poveikio perdavimo apsaugos priemonė gali būti naudojama siekiant suvaldyti nepagrįstą, netvarkingą rinkos dinamiką, keliančią rimtą riziką pinigų politikos perdavimui visose euro zonos šalyse, o tai padėtų Valdančiajai tarybai dar veiksmingiau vykdyti jai suteiktus įgaliojimus užtikrinti kainų stabilumą.
Artimiausias ECB posėdis monetarinės politikos klausimais bus surengtas jau tik rudenį, t.y. rugsėjo keturioliktą dieną.
Valdančioji taryba nusprendė visas tris ECB pagrindines palūkanų normas padidinti 25 baziniais punktais. Pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma kyla iki 4,25 procento, palūkanų normos naudojantis ribiniu skolinimosi - iki 4,5 procento, o už Centriniame banke laikomus komercinių bankų indėlius bus taikoma 3,75 procento palūkanų norma. Šios palūkanų normos įsigalios nuo 2023 metų rugpjūčio 2 dienos.
„Infliacija tebemažėja, tačiau numatoma, kad ji bus per didelė pernelyg ilgai. Valdančioji taryba yra pasiryžusi užtikrinti, kad infliacija laiku grįžtų į tikslinį 2 procentų vidutiniu laikotarpiu lygį, todėl šiandien nusprendė padidinti visas tris ECB pagrindines palūkanų normas 25 baziniais punktais“ - rašoma ECB pranešime.
Pabrėžiama, jog Valdančioji taryba palūkanas pakėlė atsižvelgusi į jos atliktą infliacijos perspektyvos vertinimą, grynosios infliacijos dinamiką ir pinigų politikos poveikio perdavimo stiprumą. Nuo praėjusio posėdžio įvykę pokyčiai patvirtina vertinimą, kad per likusius šių metų mėnesius infliacija toliau mažės, tačiau dar ilgą laiką viršys tikslinį lygį. Nors kai kurie rodikliai gerėja, grynoji infliacija iš esmės tebėra didelė. Ir toliau yra stipriai juntamas ankstesnio palūkanų normų didinimo poveikis – finansavimo sąlygos tapo dar griežtesnės ir dėl to vis labiau slopinama paklausa, o tai yra svarbus veiksnys siekiant sugrąžinti infliaciją į tikslinį lygį.
„Savo būsimais sprendimais Valdančioji taryba sieks užtikrinti, kad ECB pagrindinės palūkanų normos būtų pakankamai ribojančio lygio tol, kol tai bus reikalinga, kad infliacija laiku grįžtų į tikslinį 2 procentų vidutiniu laikotarpiu lygį. Valdančiosios tarybos sprendimus dėl tinkamo ribojimo lygio bei trukmės ir toliau lems turimi duomenys. Jos sprendimai dėl palūkanų normų ir toliau pirmiausia priklausys nuo to, kaip ji vertins infliacijos perspektyvą, atsižvelgdama į gaunamus ekonominius ir finansinius duomenis, grynosios infliacijos dinamiką ir pinigų politikos poveikio perdavimo stiprumą“ - skelbia Europos Centrinis bankas.
Be to, Valdančioji taryba nusprendė, kad atlyginimui už privalomųjų atsargų laikymą bus taikoma 0 procentų palūkanų norma. Šiuo sprendimu pinigų politikos veiksmingumas bus išsaugotas išlaikant dabartinį pinigų politikos pozicijos valdymo lygį ir užtikrinant visapusišką sprendimų dėl palūkanų normų poveikio perdavimą pinigų rinkoms. Be to, jis padidins pinigų politikos veiksmingumą, nes sumažės bendra palūkanų suma, kurią reikia sumokėti už atsargas tam, kad būtų pasiekta reikiama politikos pozicija.
„Turto pirkimo programos (TPP) portfelis mažėja nustatytu ir numatomu tempu, nes Eurosistema daugiau nereinvestuoja pagrindinių sumų, gautų iš vertybinių popierių, suėjus jų terminui. Kalbant apie specialiąją pandeminę pirkimo programą (SPPP), pažymėtina, kad Valdančioji taryba ketina reinvestuoti pagrindines sumas, gautas iš pagal šią programą įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų išpirkimo terminui, bent iki 2024 metų pabaigos. Bet kokiu atveju, nuoseklus SPPP portfelio mažinimas, pasibaigus reinvestavimo terminui, ateityje bus valdomas siekiant išvengti trikdžių tinkamam pinigų politikos pobūdžiui užtikrinti. Valdančioji taryba išlaikys sumų, gautų iš pagal SPPP įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų išpirkimo terminui, reinvestavimo lankstumą, kad sumažintų su pandemija susijusią riziką pinigų politikos perdavimo mechanizmui“ - praneša ECB.
Bankams grąžinant per tikslines ilgesnės trukmės refinansavimo operacijas pasiskolintas lėšas, Valdančioji taryba reguliariai vertins, kokį poveikį tikslinės skolinimo operacijos ir tebevykstantis pagal jas pasiskolintų lėšų grąžinimas daro jos pinigų politikos pozicijai.
Europos Centrinio banko pranešime pabrėžiama, jog Valdančioji taryba yra pasirengusi koreguoti visas pagal jai suteiktus įgaliojimus turimas priemones, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija grįžtų į jos siekiamą 2 procentų lygį ir būtų užtikrintas sklandus pinigų politikos poveikio perdavimo mechanizmo veikimas. Be to, politikos poveikio perdavimo apsaugos priemonė gali būti naudojama siekiant suvaldyti nepagrįstą, netvarkingą rinkos dinamiką, keliančią rimtą riziką pinigų politikos perdavimui visose euro zonos šalyse, o tai padėtų Valdančiajai tarybai dar veiksmingiau vykdyti jai suteiktus įgaliojimus užtikrinti kainų stabilumą.
Artimiausias ECB posėdis monetarinės politikos klausimais bus surengtas jau tik rudenį, t.y. rugsėjo keturioliktą dieną.