
Naujų darbo vietų ne žemės ūkio sektoriuose sukurta net 253 tūkstančiai (laukta 180 tūkstančių), o bedarbystė krito nuo 3.5 iki 3.4 procento (žemiausias lygis nuo pat 1969 metų), kai prognozuota, jog ji paaugs iki vidutiniškai 3.6 procento. Tiesa, kovo mėnesį ne žemės ūkio sektoriuose sukurtų darbo vietų skaičius buvo pakoreguotas nuo 236 iki 165 tūkstančių, o vasario sumažintas 78 tūkstančiais iki 248 tūkstančių.
Vadinamoji nedarbo norma, į kurią yra įskaičiuojami ir tie darbuotojai, kurie dirba ne pilną darbo dieną, tačiau norėtų dirbti visą darbo dieną, bei tie bedarbiai, kurie norėtų dirbti, bet prarado viltį susirasti darbą ir jo aktyviai neieško, Amerikoje balandžio mėnesį, palyginti su ankstesniu, krito nuo 6.7 iki 6.6 procento, kai laukta, jog šis rodiklis nepakis. Priminsime, jog 2020 metų balandį ji buvo pašokusi iki net 22.8 procento, o prieš pandemiją siekė septynis procentus.

Dalyvavimo darbo rinkoje rodiklis JAV per balandį nepakito ir siekė 62.6 procento (laukta, kad pasikoreguos iki 62.5 procento).
Praėjusį mėnesį Amerikos privačiame sektoriuje buvo sukurta 230 tūkstančių darbo vietų (prognozuota 160 tūkstančių), kai mėnesį prieš tai - 123 tūkstančiai (anksčiau skelbta, jog 189 tūkstančiai). Viešajame sektoriuje darbo vietų padaugėjo 23 tūkstančiais, kai mėnesį prieš tai - 42 tūkstančiais. Šiuo atveju laukta, jog darbo vietų sumažės aštuoniais tūkstančiais.

Užimtumas toliau didėjo profesinių ir verslo paslaugų srityje (43 tūkstančiais), sveikatos priežiūroje (40 tūkstančių), laisvalaikio ir svetingumo sektoriuje (31 tūkstančiu, daugiausia maitinimo paslaugos ir gėrimų vietos - 25 tūkstančiais) ir socialinė paramoje (25 tūkstančiais). Naujų darbo vietų skaičius išaugo ir finansinėje veikloje (23 tūkstančiais) ir kasyboje, karjerų eksploatavime ir naftos bei dujų gavyboje (6 tūkstančiais).
Kita vertus, užimtumas mažai pasikeitė statybos, didmeninės prekybos, mažmeninės prekybos, transporto ir sandėliavimo, informacijos ir kitų paslaugų srityse.