
Europos ir JAV akcijų biržose vakar vyravo išpardavimo nuotaikos – „Stoxx Europe 600“ smuktelėjo 1,24 proc., „S&P 500“ 1,16 procento. Investuotojams vėl nerimą kelia JAV bankinio sektoriaus būklė ir galimas jos poveikis ekonomikai. Praėjus vos dienai po „First Republic Bank“ žlugimo, rinkos dalyviai bando identifikuoti naujas silpniausias sistemos grandis. Šįkart jų žvilgsniai nukrypo į „PacWest Bancorp“ ir „Western Alliance Bancorp“. Šių dviejų finansų sektoriaus bendrovių akcijos vakar atpigo atitinkamai 27,78 ir 15,12 procento. Išaugus paklausai saugiais laikomiems aktyvams, JAV vyriausybės 2 m. vertybinių popierių pajamingumas vakar sumažėjo 19 bazinių punktų ir nusileido žemiau 4 proc. ribos (iki 3,96 procento). Nemažai bendrovių jau pasibaigus prekybos sesijai paskelbė pirmojo ketvirčio rezultatus. Investuotojus nuvylė ne tiek patys rodikliai, kiek nepakeistos, arba labai menkai pagerintos „Starbucks“, „Ford“ ir AMD pateiktos gairės dėl pajamų ir pelno augimo.
JAV kovo mėn. fabrikų užsakymai padidėjo 0,9 proc. – 0,3 proc. punkto mažiau, negu prognozuota. Šiandien bus paskelbtas ADP balandžio mėn. užimtumo rodiklis. Azijos šalių biržose šįryt 8.45 val. Lietuvos laiku Honkongo „Hang Seng“ buvo nukritęs 1,79 proc., Pietų Korėjos KOSPI 0,99 proc., Indijos „BSE 30“ 0,22 procento.
OMXB indeksas po ilgojo savaitgalio smuktelėjo (-0,41 proc.), didžiausiu kainos pokyčiu tarp 100 tūkst. eurų prekybos apyvartą pasiekusių bendrovių išsiskyrė Šiaulių bankas (-1,65 procento). Šiaulių bankas pranešė apie inicijuojamą obligacijų išleidimo 2023 m. procesą siekiant įvykdyti MREL reikalavimus. „Apranga“ (-0,34 proc.) jau pasibaigus prekybai paskelbė, kad balandį grupės apyvarta siekė 25,7 mln. eurų – 13,8 proc. daugiau, negu prieš metus.